M. Kraho biuras Europos Parlamente, kur dirbo įtariamasis Jian G., apieškotas „remiantis Federalinio teisingumo teismo tiriančiojo teisėjo įsakymais ir Europos tyrimo orderiu“, sakė prokurorai.

Jian G. buvo suimtas balandį dėl įtarimų, kad dalijosi Europos Parlamento informacija su Kinijos žvalgybos tarnyba ir šnipinėjo Kinijos opozicijos atstovus Vokietijoje.

Europos Parlamento sąrašuose Jian Guo buvo įrašytas kaip akredituotas M. Kraho, svarbiausio Vokietijos kraštutinių dešiniųjų partijos „Alternatyva Vokietijai“ (AfD) kandidato per būsimus Europos Parlamento rinkimus, vyksiančius visoje Europos Sąjungoje, padėjėjas. Jian Guo yra Vokietijos pilietis, pranešta, kad jis dirbo M. Kraho pagalbininku Briuselyje nuo 2019 metų. Dėl įtarimų jis buvo nušalintas nuo pareigų.

M. Krahas socialiniame tinkle X patvirtino, kad Jian Guo kabinete buvo atlikta krata. „To buvo galima tikėtis po jo sulaikymo, todėl tai visiškai nestebina. Nuostabą kelia tik tai, kad jie užtruko taip ilgai“, - parašė jis.

Anksčiau M. Krahas parašė socialiniame tinkle X, kad prokurorai patvirtino jo advokatui, jog atliekant tyrimą jis „nėra įtariamasis“. Balandį Vokietijos prokurorai sakė pradėję pirminį tyrimą dėl pranešimų, kad M. Krahas gavo įtartinų mokėjimų iš Rusijos ir Kinijos. Nepaisant skandalo, 47 metų AfD atstovas pažadėjo varžytis per rinkimus į Europos Parlamentą.

Darbo ir pensijų ministras Melas Stride'as sakė, kad ataka buvo nukreipta prieš sistemą, kurią valdo išorės įmonė, bet vis tiek tai yra „itin rimtas reikalas“.

Buvęs ministras Tobiasas Ellwoodas sakė, kad taikinys buvo trečiosios šalies darbo užmokesčio apskaičiavimo sistema, kurią naudojo Gynybos ministerija, ir yra požymių, kad kibernetinę ataką galėjo surengti Kinija.

„Tai, kad nusitaikyta į pavardes darbo užmokesčio sistemoje ir aptarnaujančio personalo banko duomenis, rodo į Kiniją, nes tai gali būti dalis plano, strategijos pamatyti, kas gali būti paveiktas“, – BBC radijui sakė buvęs karys ir buvęs parlamento gynybos komiteto pirmininkas.

Manoma, kad kai kuriais atvejais duomenų saugumo pažeidimas apėmė tarnaujančių ir buvusių ginkluotųjų pajėgų narių asmeninius adresus.

M. Stride'as sakė televizijai „Sky News“, pirmajai pranešusiai apie pažeidimą, kad Gynybos ministerija veikė „labai greitai“ ir išjungė duomenų bazę. Tačiau vyriausybė šiuo metu nekaltina Pekino, sakė jis. „Tai prielaida (...) šią akimirką mes to nesakome“, – pridūrė jis.

Kovo mėnesį Jungtinės Karalystė vyriausybė apkaltino Kiniją nusitaikius į rinkimų komisiją ir įstatymų leidėjų elektroninio pašto paskyras. Ataka prieš rinkimų komisiją buvo nustatyta 2022 m. spalį, tačiau pirmą kartą įsilaužėliai galėjo pasiekti komisijos sistemas daugiau nei prieš metus. Kinija kaip „piktybinį šmeižtą“ atmetė tokius kaltinimus.

Antradienį Kinija taip pat „visiška nesąmone“ vadino kaltinimus, kad ji yra atsakinga už didelio masto kibernetinę ataką prieš Didžiosios Britanijos gynybos ministeriją. „Atitinkamų Didžiosios Britanijos politikų pasisakymai yra visiška nesąmonė“, – sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovas Lin Jianas ir pridūrė: „Kinija visada tvirtai pasisakė ir kovojo su visų tipų kibernetinėms atakoms“.

Gynybos sekretorius Grantas Shappsas vėliau antradienį pateiks parlamentui daugiau informacijos apie Gynybos ministerijos duomenų pažeidimą.

JAV valstybės departamentas trečiadienį pranešė nustatęs, kad Rusija panaudojo prieš Ukrainos pajėgas „cheminį ginklą chloropikriną“.

„Mes matėme šias naujiena. Kaip visada, tokie kaltinimai skamba visiškai neargumentuotai ir nepagrįstai“, – paklaustas apie kaltinimus žurnalistams sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

JAV pareiškė, kad Maskva pažeidė Cheminių ginklų draudimo konvenciją (CWC). Chloropikrinas yra aliejinė medžiaga, žinoma dėl dusinančio poveikio, plačiai naudota per Pirmąjį pasaulinį karą kaip ašarinės dujos. JAV ligų kontrolės ir prevencijos centrai vadina ją „plaučius pažeidžiančia medžiaga“, galinčia smarkiai sudirginti odą, akis ir kvėpavimo sistemas. Ją naudoti draudžia Cheminių ginklų draudimo organizacija, CWC vykdomoji institucija.

„Tokių cheminių medžiagų panaudojimas nėra pavienis incidentas, jį tikriausiai lėmė Rusijos pajėgų noras išstumti Ukrainos pajėgas iš įtvirtintų pozicijų ir pasiekti taktinių laimėjimų mūšio lauke“, – trečiadienį pranešė Valstybės departamentas.

Maskva yra pasirašiusi ir ratifikavusi CWC, draudžiančią gaminti it naudoti cheminius ginklus.

„Rusija vykdė ir tebevykdo savo įsipareigojimus pagal tarptautinę teisę“, – ketvirtadienį sakė D. Peskovas.

Valstybinė Nacionalinė naujienų agentūra (NNA) citavo Beiruto ugniagesių brigados atstovus, sakiusius, kad „restorane uždusę mirė aštuoni žmonės“.

Ugniagesiai užgesino gaisrą mažame Beiruto restoranėlyje, kai „dėl dujų nuotėkio jame įvyko sprogimas“, pridūrė NNA, citavusi tą patį šaltinį.

Vidaus reikalų ministras Bassamas Mawlawi apžiūrėjo nelaimės vietą ir taip pat sakė žurnalistams, kad per sprogimą „uždusę“ žuvo mažiausiai aštuoni žmonės.

Nelaimės vietoje apsilankė ir kai kurie Beirutą atstovaujantys įstatymų leidėjai, vienas parlamento narys suabejojo saugos standartais restorane. Nelaimė „rodo, kad ši vieta neatitiko visuomenės saugumo standartų“, sakė jis.

Libano ekonomika smunka nuo 2019 m. pabaigos, tai pablogino seniai problemišką įvairių sektorių viešąją priežiūrą, ypač susijusią su visuomenės saugumu.

Jau trečius metus su užpuolusia Rusija kariaujanti Ukraina stengiasi pritraukti daugiau karių į savo kariuomenę ir neseniai priėmė mobilizacijos įstatymą, sumažinusi šauktinių amžių ir sugriežtinusį bausmes už karinės tarnybos vengimą. Praėjusią savaitę ji paskelbė nebeišduosianti naujų pasų užsienyje šaukiamojo amžiaus vyrams bei sustabdžiusi konsulines paslaugas užsienyje gyvenantiems 18–60 metų ukrainiečiams. Tai sukėlė išvykusiųjų iš Ukrainos pyktį Lenkijoje ir kitur.

Jungtinių Tautų (JT) duomenimis, Lenkijoje yra dešimtys tūkstančių šaukiamojo amžiaus ukrainiečių vyrų.

„Mes tikrai nesaugosime vengiančiųjų tarnybos“, – valstybiniam televizijos kanalui TVP sakė Lenkijos užsienio reikalų viceministras Andrzejus Szejna. Jis pridūrė, kad Varšuva negavo iš Ukrainos jokio oficialaus prašymo dėl šaukiamojo amžiaus vyrų. „Kai Ukraina kreipsis į Lenkiją su prašymu, mes elgsimės pagal Lenkijos ir Europos teisę“, – sakė A. Szejna.

Praėjusią savaitę Lenkijos ir Lietuvos, ištikimų Ukrainos sąjungininkių, gynybos ministrai sakė galintys padėti sugrąžinti šaukiamojo amžiaus vyrus į karo draskomą šalį. „Viskas įmanoma“, – televizijai „Polsat“ sakė Lenkijos gynybos ministras Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas, paklaustas, ar Varšuva sutiktų, jei Ukraina paprašytų pagalbos. Antradienį jis paragino šiuo klausimu priimti sprendimus visos Europos mastu.

„Žinau, kad Kyjivo ir Briuselio derybos šia tema tebevyksta“, – sakė W. Kosiniakas-Kamyszas ir pridūrė, kad veikimas „Europos lygiu užtikrins visišką veiksmingumą“.

2022 m. vasarį Rusijai įsiveržus į Ukrainą, šimtai tūkstančių ukrainiečių pabėgo nuo karo, dauguma jų vyko per Lenkiją. JT pabėgėlių agentūros UNHCR duomenimis, šių metų vasarį Lenkijoje buvo užregistruoti 952 104 ukrainiečiai pabėgėliai, iš jų maždaug 150 tūkst. žmonių yra šaukiamojo amžiaus.

Baltarusijos sportininkai žaidynėse varžysis su neutralia vėliava, nes jų šalis remia Rusijos invaziją į Ukrainą, jiems uždrausta dalyvauti atidarymo ceremonijoje.

„Jei pasirinksite ir vyksite ten dalyvauti turėdami neutralų statusą, duokit jiems į skūtus, parodykit, kad esate tikri baltarusiai“, – sakė A. Lukašenka, pranešė jo biuras.

Pasak pranešimo, per vizitą šalies rytuose A. Lukašenka buvo paklaustas, ką mano apie neutralų statusą. „Nuspręsti turi patys sportininkai, – sakė jis. – Esate baltarusiai ir jūsų pergalė yra geras būdas suduoti jiems politinį smūgį“.

Nuo 1994 m. valdantis A. Lukašenka šalyje sunaikino bet kokią opoziciją, o 2022 m. vasarį leido Rusijos karinėms pajėgoms įsiveržti į Ukrainą iš Baltarusijos teritorijos.

„Prezidentas mano, kad jėga užimti pastatą universiteto miestelyje yra visiškai neteisingas požiūris“, – per internetu surengtą spaudos konferenciją sakė Nacionalinio saugumo tarybos atstovas Johnas Kirby. „Tai nėra taikaus protesto pavyzdys“, – sakė jis.

Kaukėti demonstrantai išdaužė langus ir įsiveržė į „Hamilton Hall“ pastatą prestižiniame šalies universitete Niujorke ir užsibarikadavo viduje metaliniais stalais.

„Tai reikia daryti taikiai. Jūs negalite niekam pakenkti ir (...) trukdyti kitiems studentams mokytis“, – sakė J. Kirby. Baltieji rūmai „susirūpinę stebi šiuos protestus“, bet neturi įrodymų, kad demonstracijomis būtų mėginę pasinaudoti „blogi veikėjai“, pridūrė J. Kirby.

J. Bidenas „atsižvelgia į stiprius demonstrantų jausmus“, tačiau tai nepakeis jo paramos Izraeliui, Gazos Ruože kovojančiam su „Hamas“, sakė atstovas ir pridūrė, kad prezidentas „turi pareigą rūpintis mūsų nacionalinio saugumo interesais visame pasaulyje, o tai reiškia, kad jis turi priimti tuos interesus palaikančius sprendimus regione“.

Pasak viceministro, tai atsiėjo 384,8 mln. grivinų. Įgyvendinta 13 naujų statybos projektų, 283 dideli priežiūros projektai, šeši renovacijos projektai, pastatytos 27 modulinės slėptuvės.

Ministerijos duomenimis, slėptuvės nuo bombų įrengtos 165 švietimo įstaigose, 19 sveikatos įstaigų ir 12 kultūros įstaigų. Be to, per pastaruosius keturis mėnesius gyvenamuosiuose pastatuose įrengtos 75 slėptuvės, o administraciniuose – šešios.

Civilinės saugos slėptuvės įrengtos valstybės ir vietos biudžetų lėšomis. Nemažą dalį finansavimo skyrė nevyriausybinės organizacijos ir donorai.

„Ukrinform“ taip pat priminė, kad iki 2024 m. pabaigos Lietuva planuoja padėti Ukrainai pastatyti slėptuves šešiose mokyklose Mykolajivo, Odesos, Zaporižios, Sumų, Černihivo ir greičiausiai Charkivo srityse.

Tarptautinio Teisingumo Teismo (TTT) pirmininkaujantis teisėjas Nawafas Salamas sakė, kad teismui pateiktos aplinkybės nepateisina „laikinųjų priemonių“.

Nikaragva TTT apkaltino Vokietiją prisidedant prie genocido vykdymo Gazos Ruože ir tiekiant ginklus Izraeliui. Kovo 1 d. pateiktame ieškinyje Nikaragva teigė, kad teikdama politinę, finansinę ir karinę paramą Izraeliui bei nutraukusi JT pagalbos palestiniečių pabėgėliams Artimuosiuose Rytuose agentūros (UNRWA) finansavimą, „Vokietija palengvina genocidą“ ir nevykdo savo įsipareigojimo padaryti viską, kad „būtų užkirstas kelias genocidui“.

Vokietija skundą atmetė kaip nepagrįstą. Mėnesio pradžioje Nikaragva uždarė savo ambasadą Berlyne.

Nuo 2022 m., kai įsiveržė į Ukrainą, Rusija ėmėsi susidorojimo su kitaminčiais.

Teisių grupė „OVD-Info“ pranešė, kad rusas Stanislavas Netiosovas, kurio plaukai dažyti mėlyna, geltona ir žalia spalva, savaitgalį nuvyko į Maskvos policijos nuovadą, kai buvo užpultas autobusų stotelėje. „Policijos pareigūnai nusprendė, kad S. Netiosovo šukuosena simbolizuoja Ukrainą ir diskredituoja Rusijos kariuomenę, ir surašė protokolą“, – sakoma „OVD-Info“ pranešime. Policijos pareigūnai taip pat įteikė S. Netiosovui šaukimą prisistatyti į karinį komisariatą, pranešė „OVD-Info“.

Rusija jau nubaudė tūkstančius žmonių už Kremliaus karo Ukrainoje kritiką.

Taip pat savaitgalį 67 metų Maskvos pediatrė Nadežda Bujanova buvo dviem mėnesiams uždaryta į kalėjimą už „melagingos“ informacijos apie Rusijos kariuomenę platinimą. Ją apskundė Ukrainoje žuvusio kareivio našlė, savaitgalį pranešė jos advokatas Oskaras Čerdžijevas.

Vasarį N. Bujanova buvo apkaltinta „melagingos informacijos apie Rusijos kariuomenę platinimu“ ir buvo paleista, uždraudus jai naudotis telefonu ir internetu. Pasak teisių grupių, Maskvos teismas sugriežtino bausmę ir pasodino ją į kalėjimą už tai, kad nepranešė apie savo judėjimą.

Byla prieš N. Bujanovą buvo pradėta, kai pas ją atvyko kareivio našlė Anastasija Akinšina su sūnumi ir vėliau paskelbė vaizdo įrašą, kuriame tvirtinama, jog gydytoja pasakė, kad jos vyras buvo „teisėtas Ukrainos taikinys“. N. Bujanova neigė pasakiusi šiuos žodžius, o teisių grupės tvirtina, kad pokalbio garso įrašas teisme nebuvo pateiktas.

Vasarį saugumo tarnybos surengė kratą jos bute, socialiniuose tinkluose pasidalytoje nuotraukoje buvo matyti N. Bujanova, stovinti tarp išmėtytų savo daiktų ir popierių. Ji taip pat buvo atleista iš darbo Maskvos klinikoje.