Kai įsuka patologinį ratą

2017 m. medicinos ir fiziologijos Nobelio premija suteikta cirkadinių ritmų tyrinėtojams Jeffrey C. Hallui, Michaelui Rosbashui ir Michaelui W. Youngui, išskyrusiems genus, kurie reguliuoja žmogaus kūno ląstelių paros ritmą, vadinamąjį biologinį laikrodį. Kaip aiškino Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Vaikų reabilitacijos klinikos neurologė Vitalija Gresevičienė, tai yra genetinis-biologinis užmigimo laikotarpis, kurio metu smegenyse prasideda kiekvienai miego fazei reikalingų medžiagų gamyba.

Nustatyta, kad melatonino gamyba prasideda apie 20 val., piką pasiekia apie 24 val. nakties ir pradeda mažėti apie 4 val. ryto. Todėl pats fiziologiškiausias užmigimo laikas, atitinkantis vaiko besiformuojančius bioritmus, yra reguliarus jo migdymas ne vėliau kaip 20–21 val.

„Užmigus vėliau, vaikams, kuriems jau nebereikia dienos miego, tačiau jie priverstinai migdomi dieną, sutrinka svarbūs fiziologiniai procesai. Pasitaiko, kad dieną užmigę vaikai, kurie jau yra fiziologiškai išaugę pietų miegą, nakčiai užmiega ir po vidurnakčio. Tai įsuka patologinį ratą: vaikas vėlai užmiega, anksti pakeltas nuo ryto būna pavargęs, lengvai užmiega pietų, išsimiega dieną ir tada nakčiai vėl užmiega labai vėlai. Nekokybiškas nakties miegas sukelia vaiko irzlumą, dėmesio koncentracijos, mokymosi sutrikimų, mieguistumą dieną, poreikį pamiegoti dieną. Nekokybiškas nakties miegas ir jo kompensacija dienos miegu neigiamai veikia normalų ikimokyklinio amžiaus vaiko vystymąsi“, – teigė V. Gresevičienė.

Vertinant nakties miego svarbą, daugelyje Vakarų (pvz., JAV, Anglija) ir mūsų platumos (pvz., Švedija, Norvegija) šalių ikimokyklinio ugdymo įstaigose nuo 3 metų amžiaus pietų miegas neprivalomas, nebent tam yra individualus vaiko poreikis.

Dovilė Šafranauskė / Asmeninio archyvo nuotr.

Paros miego normos

Lietuvos miego medicinos draugijos ir Lietuvos vaikų neurologų asociacija teigia, kad vaikų miego fiziologiniai procesai yra kintantys; vaikui augant miego poreikiai taip pat keičiasi.

„Amerikos miego medicinos akademijos gairėse yra akcentuojama, kad vaikai turi miegoti atitinkamą amžiui valandų skaičių, į bendrą miego valandų sumą įtraukiant ir dienos metu miegotas valandas. 1–2 metų vaikai turėtų miegoti 11–14 valandų per parą, 3–5 metų – 10–13 valandų, 6–12 metų – 9–12 valandų per parą. Mažylis iki 1 metų dieną miegoti gali ir apie 2–3 kartus, o 1–2 metų vaikai – 1–2 kartus“, – teigiama Lietuvos miego medicinos draugijos prezidentės dr. Evelinos Pajėdienės ir Lietuvos vaikų neurologų asociacijos pirmininkės Mildos Dambrauskienės pasirašytame dokumente.

Neurologai ir miego specialistai teigia, kad vyresni nei 5 metų vaikai pietų miego poreikio dažniausiai neturi – tai patvirtino ir tyrimai.

Miego specialistai ir vaikų neurologai teigia, kad apie 20 proc. vaikų iki 5 metų amžiaus vis dar turi pamiegoti dienos metu, o nedidelė dalis iš jų miegoti dieną turi reguliariai. Be to, vaikams augant palaipsniui trumpėja pietų miego trukmė.

„Nepaisant šių dėsningumų, perėjimas į vieną ilgą miegą per parą yra individualus procesas ir tik iš dalies priklauso nuo amžiaus. Todėl labai svarbu atsižvelgti į kiekvieno vaiko individualų dienos miego poreikį ir užtikrinti, kad miego valandų skaičius per parą būtų pakankamas“, – teigia Lietuvos miego medicinos draugija ir Lietuvos vaikų neurologų asociacija.

Daugelyje Vakarų ir mūsų platumos šalių ikimokyklinio ugdymo įstaigose pietų miegas nuo 3 metų amžiaus neprivalomas, nebent yra individualus vaiko poreikis.

Kada nebereikia pogulio?

Šeimos gydytoja ir holistinio miego specialistė Vytenė Menkevičienė siūlo atkreipti dėmesį į požymius, kurie padeda suprasti, kad vaikas jau pasirengęs atsisakyti dienos pogulio.

„Svarbu įvertinti, ar vaikas sunkiai užmiega dieną, ar pats migdymas netrunka ilgiau nei pogulis. Atkreipkite dėmesį į tai, ar vaikas ilgai būdrauja vakare iki nakties miego. Vaikui greičiausia nebereikia dienos pogulio, jeigu jis vėlai užmiega nakčiai. Kai kuriems vaikams dienos miego perteklius pasireiškia dažnais atsibudimais naktį: atsibudimai gali būti ilgi, jų metu gali atrodyti, kad vaikas jau yra pailsėjęs. Yra dalis vaikų, kurie dėl dienos miego nakčiai užmiega normaliu laiku, tačiau ryte pabunda itin anksti“, – vardijo gydytoja V. Menkevičienė.

Miego specialistė Dovilė Šafranauskė pridūrė, kad vienas svarbiausių požymių, kad vaikui nebereikia pietų miego, – jis neberodo nuovargio ženklų atėjus įprastam pietų miego laikui, iki vakaro išlieka žvalus.

Pastebėjus bent dalį šių požymių, galima teigti, kad pietų miegas vaikui nebereikalingas.

„Iki kokio amžiaus konkrečiam vaikui reikės pietų miego, lemia jo individualūs poreikiai ir bendra dienotvarkė. Jei vaiko nakties miego trukmė užtikrina jo poreikius, toks vaikas pietų miego atsisakys anksčiau, nei vaikas, kurio nakties miego trukmė yra trumpesnė. Kadangi nakties miegas yra naudingesnis žmogaus organizmui, rekomenduojama trumpinti arba atsisakyti pietų miego, jei dėl jo trumpėja vaiko nakties miegas“, – patarė D. Šafranauskė.

Pasirinkimas: pietų miegas, kai vaikas pakankamai pailsi nakties metu, gali daryti neigiamą įtaką fizinei, emocinei vaiko ir visos šeimos būklei, todėl tokiose situacijose rekomenduojama pasiūlyti vaikui kitokių dienos poilsio formų. / freepik.com nuotr.

Ar pagulėti yra gerai?

Specialistai pabrėžia, kad pietų miegas, kai vaikas pakankamai pailsi nakties metu, gali daryti neigiamą įtaką fizinei ir emocinei vaiko ir visos šeimos būklei. Todėl, kai yra tokios situacijos, rekomenduojama pasiūlyti vaikui kitokių dienos poilsio formų.

„Neretai kaip miego alternatyva siūlomas ilgas ramaus gulėjimo laikas, tačiau toks gulėjimas niekaip neatitinka ikimokyklinio amžiaus vaikų raidos galimybių. Priverstinio ilgo (daugiau kaip 10–15 minučių) gulėjimo praktika gali sukelti įtampą ar netgi vaiko nenorą lankyti ugdymo įstaigą“, – sakė D. Šafranauskė.

Psichologė, Paramos vaikams centro vadovė Aušra Kurienė pabrėžė, kad vaikams reikia režimo, tačiau nebūtina miegoti viduryje dienos. Ilsėtis galima ir žaidžiant, skaitant, vartant knygas, klausantis muzikos. Pastebima, kad būna vaikų, kurių organizmui visai nereikia poilsio dieną. A. Kurienė neigiamai vertina ne tik vertimą miegoti ar ilsėtis gulint, bet ir primygtinį raginimą, įkalbinėjimus gulėti vaikams, kurie to nenori.

„Sunku suvokti, kaip vaikas gali išgulėti lovoje nemiegodamas 1–2 valandas ar kartais net ilgiau. Taip gali būti, jeigu vaikas bijo neįtikti auklėtojoms, nenori būti laikomas nedrausmingu, nedraugišku. Vaikai nori elgtis pagal taisykles ir negalėjimas jų laikytis gali būti skausminga patirtis“, – sakė Paramos vaikams centro vadovė.

Priverstinio ilgo (daugiau kaip 10–15 minučių) gulėjimo praktika gali sukelti įtampą ar netgi vaiko nenorą lankyti ugdymo įstaigą.

Psichologė, knygų apie vaikų auklėjimą autorė Eglė Lukinaitė-Vaičiurgienė teigė, kad vertimas ilsėtis, gulėti ar miegoti, kai tokio poreikio vaikas tuo metu neturi, gali mokyti ignoruoti savo kūno poreikius. Poreikių atliepimas ir mokymas atpažinti kūno signalus, juos įsisąmoninti yra savireguliacijos pamatas.

„Tai vyksta labai paprastai – per kasdienes situacijas. Savireguliacijos mokomasi, kai imama pastebėti, kad šalta ir reikia apsirengti, ištroškus – atsigerti, nuliūdus – ieškoti kontakto su kitu, kad sulauktum palaikymo. Taip mokomasi reaguoti į savo fiziologinius, emocinius, socialinius poreikius. Būtent poreikių atpažinimas, atliepimas ir tos patirties integravimas užtikrina sveiką asmenybės funkcionavimą“, – aiškino E. Lukinaitė-Vaičiurgienė.

Anot jos, kai poreikiai sistemingai ignoruojami, vaikas jaučiasi nesaugus jį supančioje aplinkoje. Saugumas būtinas, kad vaikas galėtų mokytis, tyrinėti aplinką, megzti santykius, save reikšti. Nesijausdamas saugus vaikas patiria įtampą, o tai veda į emocinius ir elgesio sunkumus, daro poveikį net vaiko sveikatai.

Pasiruošimas: šeimos gydytoja V. Menkevičienė siūlo atkreipti dėmesį į požymius, kurie padeda suprasti, kad vaikas jau pasirengęs atsisakyti dienos pogulio. / V. Menkevičienės asmeninio archyvo nuotr.

Atsižvelgti į poreikius

Vaiko teisių konvencijoje teigiama, kad sprendimai turi būti priimami atsižvelgiant į vaiko interesus, į tai, kas jam yra geriausia. „Ne vaikai turi būti pritaikyti prie darželių taisyklių, o taisyklės ir infrastruktūra turi būti pritaikyti prie vaikų“, – tvirtino A. Kurienė.

Specialistai ragina ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo įstaigas įsiklausyti į individualius šeimų ir vaikų poreikius ir juos atliepti.

„Remdamiesi naujausiais moksliniais tyrimais ir asmenine klinikine praktika, norime pabrėžti, kad, norėdami užtikrinti kokybišką asmens sveikatos priežiūrą tiek miego medicinoje, tiek kitose srityse, stengiamės vadovautis požiūriu, kad nėra vieno tinkamo sprendimo visai populiacijai. Rekomenduojame tėvams ir ugdymo įstaigoms atsižvelgti į kiekvieno vaiko individualius poreikius ir skatiname ieškoti sprendimų siekiant šiuos poreikius patenkinti“, – rašoma Lietuvos miego medicinos draugijos ir Lietuvos vaikų neurologų asociacijos pateiktame rašte.

Šiuo metu Lietuvoje galiojančios Higienos normos numato: jei vaikų ugdymas vykdomas ilgiau nei 4 valandas, turi būti organizuojamas vaikų poilsis tam skirtose patalpose ir (ar) pritaikytose erdvėse. „Atsakingos institucijos išaiškino, kad poilsis nereiškia vien tik miego. Higienos normos 83 punkte nurodoma, kad Vaiko dienos režimas turi būti organizuojamas taip, kad atitiktų vaiko fiziologinius poreikius, jo amžiaus ypatumus, sveikatos būklę“, – skelbia Iniciatyvinės grupės dėl lankstaus poilsio darželiuose užtikrinimo nariai.