Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas sakė AFP, kad „Rusija čia negali atlikti jokio tyrimo“ dėl 32 metų vaizdo žurnalisto žūties nuo Rusijos raketų ugnies 2023 metų gegužės 9 dieną.

D. Peskovas sakė: „Čia tikriausiai reikėtų kažkaip susisiekti su Ukrainos puse“, teigdamas, kad nežino detalių apie A. Soldino kaip žurnalisto darbą.

Jis pridūrė: „Jei teisingai suprantu, mirties momentu jis buvo teritorijoje, kurią kontroliavo Kyjivo režimas.“

AFP pasaulinių naujienų direktorius Philas Chetwyndas antradienį A. Soldino mirtį pavadino „išskirtinai traumuojančiu įvykiu mums visiems“.

Bosnijoje gimęs Prancūzijos pilietis A. Soldinas žuvo fronto linijos miestelio Časiv Jaro, esančio netoli Bachmuto Donecko srityje, pakraštyje. Jo AFP komanda, būdama su grupe Ukrainos karių, buvo apšaudyta rusiškomis raketomis „Grad“.

Organizacijos „Reporteriai be sienų“ (RSF) duomenimis, nuo 2022 metų Ukrainoje žuvo vienuolika žurnalistų.

Baltarusija pirmadienį paskelbė, kad teisėjas Tomaszas Szmydtas perėjo į jos teritoriją.

„Turime žinoti, kad Baltarusijos tarnybos dirba su asmeniu, kuris turėjo tiesioginę prieigą prie (buvusio) teisingumo ministro... ir kelių įslaptintų dokumentų, kurių jokia žvalgybos tarnyba neturėtų gauti bet kokia kaina“, – sakė D. Tuskas žurnalistams.

T. Szmydtas buvo artimas buvusiai Lenkijos valdančiajai dešiniajai partijai „Teisė ir teisingumas“ (PiS), kuri praėjusių metų pabaigoje prarado valdžią ir užleido ją dabartinei proeuropietiškai koalicijai.

Jam pabėgus į Baltarusiją, Varšuvos prokurorai pradėjo tyrimą jo atžvilgiu dėl galimo šnipinėjimo.

Lenkijos slaptosios tarnybos ABW atskirai pranešė, kad tikrina „įslaptintos informacijos, su kuria turėjo galimybę susipažinti teisėjas, mastą“.

Už šnipinėjimą gresia mažiausiai aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmė.

„Szmydto ryšiai su baltarusiais tęsiasi jau seniai, (ne tik) pastaruosius kelis mėnesius“, – sakė D. Tuskas.

Teisėjas ir jo buvusi žmona dalyvavo internetinėje kampanijoje, kurioje buvo puolami teisėjai, pasisakantys prieš PiS įgyvendintas Lenkijos teisinės sistemos reformas. ES ir Vašingtonas teigė, kad šios reformos pakenkė Lenkijos teismų nepriklausomumui.

Priešiškų užsienio šalių veikimas

Pirmadienį rusų ir lenkų kalbomis paskelbtame pranešime T. Szmydtas skundėsi, kad jam metami „sufabrikuoti“ kaltinimai šnipinėjimu.

Jis teigė, kad Lenkijos valdžia „veda šalį į karą JAV ir Jungtinės Karalystės įtakoje“.

Varšuvos ir Minsko santykiai jau kelerius metus yra įtempti dėl politinių represijų Baltarusijoje ir ginčų dėl migrantų. Jie nusmuko į naujas žemumas 2022-ųjų vasarį, kai prezidentas Aleksandras Lukašenka parėmė Rusijos invaziją į Ukrainą.

Baltarusijos valstybinė naujienų agentūra „Belta“ pirmadienį pranešė, kad T. Szmydtas paprašė autokrato A. Lukašenkos prieglobsčio.

„Tai yra protesto aktas prieš Lenkijos politiką Baltarusijos ir Rusijos atžvilgiu“, – „Belta“ citavo T. Szmydto pasisakymą spaudos konferencijoje Baltarusijoje.

D. Tuskas antradienį perspėjo, kad Baltarusijos ir Rusijos slaptosios tarnybos prieš birželio pradžioje vyksiančius Europos Parlamento rinkimus gali nusitaikyti į ES, kuriai priklauso ir Lenkija.

„Labai agresyvaus veikimo požymiai – mums priešiškų užsienio tarnybų Europoje – kasdien stiprėja ir toliau stiprės dėl Europos Parlamento rinkimų, – sakė centristų lyderis. – Turime tai suprasti.“

„Nereikia turėti iliuzijų dėl tikslo, kurį Maskva ir Minskas užsibrėžė artimiausiais mėnesiais“, – sakė D. Tuskas po susitikimo su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen pietiniame Katovicų mieste.

Jei valstybės narės pritars apribojimams, laivai negalės patekti į ES uostus ir inkarvietes, bus apsunkinta jų logistika, nes jiems bus uždrausta naudotis įvairiomis Europos bendrovių teikiamomis paslaugomis.

Tarp laivų, kuriems gali būti taikomos sankcijos, yra keturi degalų tanklaiviai, du naftos tanklaiviai, dvi dujų saugyklos, naudojamos „PJSC Novatek“ suskystintų dujų perkrovimo projekte Kamčiatkos pusiasalyje, ir krovininis laivas. Vienas iš šių laivų yra Baltijos jūroje sudužęs tanklaivis „Andromeda Star“, kuris, kaip nustatyta, turėjo negaliojantį Europos draudimą.

Pasak „Bloomberg“, šie pasiūlymai yra dalis ES pastangų, kuriomis siekiama užkirsti kelią Maskvai apeiti įvestus naftos kainų apribojimus pasitelkiant šešėlinį laivyną ir ribojant laivų, gabenančių prekes, skirtų Rusijos karinei mašinai, ypač sektoriuose, kuriems įvestos sankcijos, veiklą.

Sankcijomis būtų nebeleidžiama teikti draudimą ir techninę pagalbą, įskaitant bunkeriavimą, laivų aprūpinimo, įgulų rotacijos, pakrovimo ir iškrovimo bei vilkimo paslaugas, teigiama dokumento projekte, kurį matė „Bloomberg“.

Kaip pranešama, ES pasiūlė įvesti sankcijas maždaug 55 subjektams ir daugiau kaip 60-čiai fizinių asmenų; tai būtų naujo,13-ojo, Rusijai įvedamų apribojimų paketo dalis.

Vietos prokuratūra pranešė, kad policija anksti antradienį ryte per reidą pramoniniame rajone esančioje spaustuvėje konfiskavo beveik milijoną padirbtų 50 eurų nominalo banknotų, kurių bendra vertė – apie 48 mln. eurų.

Banknotai buvo apibūdinti kaip apgaulingai geros kokybės ir, kaip pranešama, atspausdinti ofsetiniu būdu, kuris duoda daug geresnius rezultatus nei skaitmeninis spausdinimas.

Per operaciją, kurioje dalyvavo ir Italijos sostinės Romos pareigūnai, buvo sulaikyti septyni įtariamieji, įskaitant numanomą padirbinėtojų gaujos lyderį.

Įtariama, kad sukčiai buvo susiję su nusikalstama Neapolio gauja, kurios veikla tiriama jau kelerius metus.

„Netrukus po to, kai pasikeitė vyriausybė, pateikėme didžiulį užsakymą“, – sakė jis, pridurdamas, kad planuojama pasirašyti dar 150 sutarčių.

Pasak ministro, Lenkija siekia, kad 50 proc. jos kovinės įrangos būtų perkama Lenkijoje ir pagaminta Lenkijoje arba iš Lenkijoje įsikūrusių įmonių.

Kartu jis sakė, kad tokį tikslą pasiekti labai sunku.

„Ši kartelė yra labai aukšta, – sakė jis. – Mūsų pirmtakai neturėjo tokių pačių standartų.“

Jis pridūrė: „Mes negalėsime pagaminti F-35 (amerikietiško lėktuvo – PAP), bet galime pagaminti geriausią ir greičiausiai prieinamą amuniciją. Būtent to dabar reikia Ukrainai ir tai bus mūsų saugumo, kurio mums reikia ateityje, garantas.“

Jis pranešė, kad pėstininkų kovos mašina „Badger“, kurios Lenkija laukia, šiuo metu baigiama testuoti, o dėl haubicų „Krab“ deramasi su plieno gamykla „Huta Stalowa Wola“.

Jo nuomone, dabartiniai Lenkijos ginklų gamybos pajėgumai yra „labai menki“.

Jis pridūrė: „Norėčiau, kad būtume savarankiški, kai kalbama apie šaudmenų gamybą.“

Pasak jo, Lenkija yra „suinteresuota pirkti viską, kas įmanoma“, tačiau „pirmiausia turime atkurti Lenkijos ginklų pramonę“.

Artimiausiomis dienomis V. Putinas Valstybės Dūmai pateiks naujo ministro pirmininko kandidatūrą. Kol kas neaišku, kas juo galėtų tapti. Dūmos posėdis, kuriame bus tvirtinama kandidatūra, numatytas gegužės 10 dieną.

Per savaitę nuo patvirtinimo Dūmoje naujasis premjeras turės pateikti prezidentui pasiūlymus dėl naujosios vyriausybės sudėties.

„Meduza“ šaltinių teigimu, M. Mišustinas beveik neabejotinai išsaugos premjero postą. Kartu sklando gandai, kad M. Mišustiną gali pakeisti prezidento administracijos vadovo pavaduotojas Sergejus Kirijenka arba Maskvos meras Sergejus Sobianinas.

Xi rašė Serbijos dienraštyje „Politika“ prieš vizitą į Serbijos sostinę Belgradą, kuris vėliau antradienį taps kita jo pirmojo vizito Europoje po COVID-19 pandemijos stotele.

Jo vizitas sutampa su karinio aljanso bombardavimo, dėl kurio kalta Centrinės žvalgybos agentūros (CŽA) žemėlapių sudarymo klaida ir kurio metu žuvo trys žmonės, 25-osiomis metinėmis.

„Prieš 25 metus šią dieną NATO įžūliai subombardavo Kinijos ambasadą Jugoslavijoje ir nužudė tris kinų žurnalistus, – Xi rašė laikraštyje „Politika“. – To niekada neturėtume pamiršti. Kinijos žmonės brangina taiką, bet mes niekada neleisime, kad tokia tragiška istorija pasikartotų“.

Jis taip pat pasveikino „plieno tvirtumo draugystę“ tarp Kinijos ir Serbijos, kuri, pasak jo, buvo „nukaldinta mūsų tėvynainių krauju“.

Xi į Belgradą turėtų atvykti antradienio vakarą po valstybinio vizito Prancūzijoje, kurio metu su prezidentu Emmanueliu Macronu vyko kartais audringi pokalbiai įvairiomis temomis, įskaitant karą Ukrainoje.

Kitos dvi jo vizito stotelės Europoje – Serbija ir Vengrija – laikomos vienomis palankiausiai Maskvos atžvilgiu nusiteikusių Europos šalių.

Kinija į Serbiją ir kaimynines Balkanų šalis yra įliejusi milijardus, ypač į kasybos ir gamybos sektorius, o pernai Pekinas ir Belgradas pasirašė laisvosios prekybos susitarimą.

Šia proga vidurdienį šalia Bakingamo rūmų esančiame Žaliajame parke nuskambėjo 41 pabūklų salvė, o po valandos iš kitos centrinio Londono vietos buvo paleistos 62 salvės.

Tačiau jokių oficialių renginių nebuvo planuota, nes ši sukaktis minima praėjus mažiau nei savaitei po to, kai karalius Karolis III po diagnozės nustatymo vėl pradėjo eiti viešąsias pareigas.

Antradienį jis aplankė kitus vėžiu sergančius pacientus vienoje Londono ligoninėje, o gydytojai pareiškė, kad juos „labai nudžiugino“ jo gijimo pažanga.

75 metų monarchas, neatskleidęs, kokio tipo vėžiu serga, taip pat, kaip pranešama, norėjo šią dieną paminėti su kuo mažiau „triukšmo“, turint omenyje ryšį tarp jo įžengimo į valdžią ir jo motinos karalienės Elžbietos II mirties.

Kenterberio arkivyskupas Justinas Welby, prieš metus Vestminsterio abatijoje karūnavęs karalių Karolį, gyrė jo „pareigos jausmą“.

Metinių proga dienraščio „Daily Mail“ užsakymu „Ipsos“ atliktos apklausos rezultatai rodo, kad karaliaus Karolio asmeninio populiarumo reitingas šiek tiek pakilo – iki 56 proc.

Jo sūnus ir įpėdinis Velso princas Williamas ir jo žmona Katherine buvo populiariausi karališkosios šeimos nariai – jų reitingas siekia po 69 proc., t. y. 8-10 proc. daugiau nei praėjusių metų balandį.

2004 metų gegužės 1 dieną ES išaugo nuo 15 iki 25 narių ir pasipildė 75 milijonais naujų ES piliečių, pirmadienį Prahoje sakė F. W. Steinmeieris bendroje spaudos konferencijoje su Čekijos prezidentu Petru Pavelu.

„Tuometinė Europos Sąjungos plėtra, manau, yra labai įspūdingas reikšmingos ir sėkmingos Europos transformacijos pavyzdys, pagaliau įveikęs Šaltojo karo sukeltą Europos susiskaldymą“, – sakė jis.

Per iki šiol didžiausią ES plėtrą prie Sąjungos prisijungė buvusios Rytų bloko valstybės Estija, Latvija, Lietuva, Slovėnija, Slovakija, Čekija, Vengrija ir Lenkija, taip pat Malta ir Kipras.

Ankstyvą popietę F. Steinmeieris atvyko į Prahą, kur kartu su Čekija paminėjo šią sukaktį.

„Esu tikras, kad narystė ES pakeitė Čekiją, bet Čekija taip pat pakeitė Europos Sąjungą“, – sakė jis.

Pasak F. W. Steinmeierio, net ir šiandien ES plėtra yra svarbiausias strateginis Vokietijos, Čekijos ir visos ES interesas. „Vokietija palaiko Vakarų Balkanų šalių kandidačių, Ukrainos, Moldovos ir Sakartvelo stojimo perspektyvas“, – sakė jis.

75 metų aktorius, sukūręs daugiau kaip 200 filmų ir televizijos serialų, 2020 metais buvo apkaltintas išprievartavimu, o praėjusį rudenį buvo priverstas pristabdyti savo karjerą, nes pasipylė kaltinimai seksualiniu priekabiavimu ir smurtu.

Policija turi apklausti 75 metų aktorių dėl dviejų moterų kaltinimų, kad jis prie jų priekabiavo – vieną 2021 metais filmavimo aikštelėje, o kitą – 2014 metais per kitą filmavimą, pranešė policijos šaltinis, patvirtindamas televizijos kanalo BFMTV pranešimą.

Aktoriaus advokatai Christianas Saint-Palais ir Beatrice Geissmann Achille iš karto neatsakė į AFP prašymą pakomentuoti situaciją.

Pirmoji moteris kaltina aktorių ją užpuolus, kai ji 2022 metais buvo vaidybinio filmo „Žaliosios langinės“ („Les volets verts“) filmavimo komandos narė.

Vasario mėnesį oficialų skundą pateikusi scenografė tyrimų svetainei „Mediapart“ sakė, kad G. Depardieu ją sugriebė, kai ji išėjo iš filmavimo aikštelės privačiame viešbutyje Paryžiuje.

Jos teigimu, jis apglėbė ją per „liemenį ir pilvą, artėdamas prie krūtų“ ir išsakė nepadorių pastabų, kol jo asmens sargybiniai jį patraukė šalin.

Moters advokatė Carine Durrieu-Diebolt atsisakė pateikti AFP daugiau informacijos.

Antroji moteris teigė, kad G. Depardieu grabaliojo ją „visą“ ir išsakė „nederamų“ pastabų, kai ji dirbo asistente 2015 metais filmo „Magas ir Siamietis“ („Le magician et le Siamois“) filmavimo aikštelėje, sakė ji regioniniam laikraščiui „Le Courrier de l‘Ouest“.

Kaltinamas išžaginimu

G. Depardieu jau yra kaltinamas išžaginimu, taip pat daugiau nei dešimt moterų jį kaltina smurtu, bet jis visus kaltinimus griežtai neigia.

Kai kino prodiuseriai samdo Depardieu filmui, jie žino, kad samdo agresorių.

„Niekada nesu nuskriaudęs moters“, – spalį laikraštyje „Le Figaro“ rašė G. Depardiau.

2020 metais policija apkaltino jį išžaginimu ir seksualiniu priekabiavimu po to, kai aktorė Charlotte Arnould pareiškė, kad jis ją išprievartavo 2018 metais, kai jai buvo 22 metai ir ji sirgo anoreksija.

Kitas seksualinio priekabiavimo skundas, kurį praėjusiais metais pateikė aktorė Helene Darras, teigusi, kad G. Depardieu ją grabaliojo ir priekabiavo per filmavimą 2007 metais, buvo atmestas dėl suėjusio senaties termino.

Ispanų žurnalistė ir rašytoja Ruth Baza gruodžio mėnesį sakė, kad Ispanijoje pateikė baudžiamąjį skundą prieš G. Depardieu, teigdama, kad jis ją išprievartavo 1995 metais Paryžiuje.

Nepaisant to, kad įvykiams jau suėjo senaties terminas, ji sakė nusprendusi pateikti skundą tikėdamasi, kad tai „padės kitiems žmonėms“ padaryti tą patį.

Aktorė Anouk Grinberg, kartu su G. Depardieu vaidinusi filme „Žaliosios langinės“, aprašė, kaip ji ir kiti filmavimo aikštelėje „buvo priversti nuo ryto iki vakaro klausytis jo nešvankių nesąmonių“.

„Kai kino prodiuseriai samdo Depardieu filmui, jie žino, kad samdo agresorių“, – sakė ji AFP.

A. Grinberg sakė, kad filmo „Žaliosios langinės“ prodiuseriai neva buvo paskyrę žmogų, kuris turėjo spręsti priekabiavimo klausimus, tačiau nieko nebuvo daroma.

Pastaraisiais mėnesiais Prancūzijos kiną sukrėtė kaltinimai, kad jame dešimtmečius nebuvo kreipiamas dėmesys į seksizmą ir seksualinę prievartą, ir kritika, kad menas pernelyg ilgai buvo tapęs smurto priedanga.