VISKAS APIE STINTAS: ŠVEDAMS KEISTA, KAD JAS VALGOME

Dažnas laukia stintų sezono su tikru ilgesiu. Agurkais kvepiančių žuvų jau pasigedama per žiemos šventes, o šiemet „Stintų šventė” praūžė be stintų. Tad pavasarinis tradicinių žuvų nerštas tapo paskutine galimybe ir viltimi šiemet jų paskanauti.

Primename šiauriečius

Bendrovės „Kintai” direktorius bei „Ogmios mieste” įsikūrusios žuvies parduotuvės „Fiš šviežios žuvies namai” įkūrėjas Rimgaudas Višinskas sako, kad stinta ir lietuviai – neatsiejami.

„Kiek aš save atsimenu, mes visada valgydavome stintas. Kitoms šalims tai itin keista. Tarkime, švedai mums pasakojo, kad stintų Švedijoje žmonės apskritai nevalgo. Jie stintas valgė tik per karą, kuomet šalyje visai nebuvo ką valgyti. Stintų valgymo tradicija mes labiau primename Rytų šiauriečius. Man yra tekę viešėti tolimoje Rusijos dalyje, kur gyvena čiukčiai. Štai jie stintas mėgsta ir labai valgo”, – pasakojo specialistas.

Stinta Lietuvoje yra pagrindinė žiemos žuvis. Ji labai gerai kimba poledinėje žūklėje. Žvejai jau nuo neatmenamų laikų statydavo tinklus po ledu. Bet nereikėtų stintų sieti tik su žiema – stintą galima laikyti ir pavasario simboliu. Tai pirmoji pavasarinė žuvis, kurios būna tikrai daug.

Prieš 30-40 metų stintos apskritai būdavo labai daug. Kai ledas būdavo apie 40-50 cm storio žvejai ant ledo važiuodavo mašinomis, arkliais ir visi masiškai žvejodavo. Per dieną buvo suskaičiuota apie 10 tūkst. žvejų ant Kuršių marių. Tokie skaičiai dabar skamba neįtikėtinai. Tais laikai niekas stintos nežvejodavo jūroje.

Kada galima tikėtis stintų?

Kartais stintos pasirodo gruodžio mėnesį, kartais sausį. Šiemet stintos pasirodė sausio mėnesį, kai tik užšalo ledas. Žuvys iš pradžių pasirodo jūroje, tad kartais žuvies gausumas priklauso net nuo bangavimo. Jeigu jūra būna labai banguota, smarkiai ošia kelias savaites, o kartais ir mėnesį, stintos pagaunama mažiau.

Galima pastebėti, kad pernai ir užpernai stinta buvo labai smulki, žvejai pagaudavo vadinamųjų „stintokų”. Buvo įprasta, kad 13-14 stintų sveria kilogramą, tai dvejus pastaruosius metus kilogramą svėrė apie 50 mažųjų „stintokų”. Šiemet šios žuvys jau pasirodė stambesnės.

Tikrasis stintų sezonas priklauso nuo vandens temperatūros. Šiam žuvų nerštui reikia, kad temperatūra būtų daugiau nei 3 laipsniai. Dažniausiai Lietuvoje stintų nerštas prasideda kovo arba balandžio mėnesį, tad belieka laukti.

Nors dažnas esame pripratę stintas valgyti ir per Kūčias, reikėtų turėti omenyje, kad žiemos stintos yra tik užklystančios viešnios. Šiemet ledo storis buvo tik apie 15 cm, jis buvo labai nevienodas, kai kur buvo iš vis neužšalę. Poledinės žūklės sąlygos buvo labai pavojingos, tad verslinė žvejyba net nebuvo pradėta. Jūroje stintų taip pat pagaunama itin mažai, tad retas ragavo stintų per žiemos šventes.

Šviežios – tik prie jūros?

Stintų transportavimas vyksta taip pat kaip ir kitų žuvų. Mitas, kad šviežių stintų nusipirkti galima tik Klaipėdoje. Svarbiausia žuvis sudėti į specialias dėžes su ledu. Žinoma, stintos turi savo galiojimo laiką. Jeigu šiandien žvejys užmeta tinklus, rytoj stinta jau turi būti pagauta, o poryt ji jau privalo pasiekti parduotuves. Stintos laikomos šviežiomis 3-5 dienas.

Šviežia lašiša lede gali būti laikoma net 16 dienų, bet stintų galiojimo laikas kur kas mažesnis. Stintą būtina valgyti šviežią, tuomet ji iš tiesų skani.

Galima teigti, kad stinta yra madinga žuvis, kurią žmonės noriai perka. Tiesa, viskas priklauso nuo kainos ir stintų kiekio. Kuo daugiau stintų, tuo jų kaina mažesnė ir tuo daugiau žmonės jų perka. Tikrai ne kiekvienas sau gali leisti nusipirkti stintų po 6-8 eurus už kilogramą. 

Kalbant apie stintų paruošimą, reikėtų nepersistengti: kuo daugiau žuvį vartysime tešloje ir prieskoniuose, tuo labiau ji bus sugadinta. Žuvį gaminti reikia paprastai. Tarkime, stintą kepti tiesiog ant sviesto, be miltų, be džiūvėsėlių. Žuvies nereikėtų slėpti po tešla. Druskos ir pipirų taip pat reikėtų nepadauginti. Visi priedai iškraipo tikrąjį žuvies skonį.