HAMLETO MĮSLĖ R. AVERINCEVO PAVEIKSLUOSE

Williamo Shakespeare’o dramos „Hamletas“ pagrindinis herojus, savo monologe iškėlęs klausimą „būti ar nebūti?“, negalėjo nuspėti, kad ieškodami atsakymo į jį blaškysis mąstytojai ir filosofai, kad jis įkvėps daugybę menininkų. Tapytojas Romanas Averincevas personalinėje parodoje „Būti ar nebūti tarp... Mediumas“ Hamleto klausimą interpretuoja dėmesį sutelkdamas ne į „būti“ ar „nebūti“, o į buvimą „tarp“ (jų).

Mažas plyšelis nežinomybės

Būti „tarp“, vadinasi, balansuoti. Tačiau kūryboje, kaip ir gyvenime, nebūna taip, kad balansuojant pavyktų tobulai išlaikyti pusiausvyrą. Labiau pakrypstama tai į vieną, tai į kitą pusę. R. Averincevas, kaip akcentuojama parodos anotacijoje, balansuodamas kreipia savo žvilgsnį į tai, kas yra už šio pasaulio ribų: „Kas gi yra jau Ten, o kas – dar Čia?“. Hamletas monologe klausė: „Kas prakilniau: ar nusilenkti dvasioj strėlėms ar dūžiams atšiauraus likimo, ar su ginklu prieš negandų marias į kovą stot ir jais nusikratyti? (...)“

Citata atskleidžia, kad Hamleto asmenybė linko į kraštutinumus, o R. Averincevas, kadangi yra tapytojas, regi daug daugiau spalvų. Jį traukia tonų ir pustonių gausus „tarp“, esantis viduryje dviejų kardinaliai skirtingų pasaulių. Tas mažas plyšelis nežinomybės.

Organizatorių nuotr.

Kova, pragaras, laisvė

Hamletas matė išeitį: „Numirt? Užmigt? Ir tiek; ir baigt užmigus širdies kančias bei sopulių šimtus, kuriuos iš prigimties paveldi kūnas (...)“, o R. Averincevui užmigimas nėra išeitis. Menininkas kūryboje, reflektuojančioje kasdieniškas, ne pačius maloniausius jausmus sukeliančias, situacijas, stoja į akistatą su tuo, kas žeidžia, skaudina, gniuždo. Tai, kad menininkas nusikrato baimių ir stoja į kovą, įkvepia.

Kova vyksta tame mažame plyšelyje „tarp“. Šis sunkiai žodžiais įvardijamas buvimas „tarp“ tampa vaizdais paveiksluose, kuriuos jau galima verbalizuoti. Tik ar reikia? Energija, kurios įkrauti R. Averincevo darbai, staigiai ir stipriai paveikia žiūrovo jausmus, todėl pašnekesys tarp paveikslo ir žiūrovo vyksta kitokiu, gilesniu nei žodinis dialogas, formatu.

Jis sukasi apie jautrią – smurto – temą. Kaip rašoma anotacijoje, nors smurtas yra beprasmis, vis dėlto – labai aštrus ir gniuždantis. Tiek fiziškai, tiek dvasiškai. „Smurtas – tai pragaras“, – akcentuojama joje.

Organizatorių nuotr.

Menininkas paveiksluose pabando jį atverti ir pažvelgti, kokia kompanija ten susirinkusi. Žiūrovas tikrai nustebs, nes ji – įdomi ir linksma. Raguoti, akiniuoti, rimbais ginkluoti, didžiaakiai ir plačiagerkliai, susivėlę ir nesiskutę, geriantys ir rūkantys. Tokie tie pragaro gyventojai – nuodėmingi ir netobuli. Atitrūkę nuo grandinių. Laisvi.

Kaip ir R. Averincevo tapyba. Ryškūs menininko paveikslai žiūrovo žvilgsnį prikausto ilgam. Spalvos, ryžtingi potėpiai, neakademiškas piešinys, fragmentiška kompozicija – visa tai perteikia laisvę, kurios tame „tarp“ tikriausiai yra daugiau nei mus supančiame pasaulyje.

Galbūt dėl jos žiūrovui žiūrėti į paveikslus nėra patogu. Lengvai išprotėję kūrinių herojai tarsi nenori leisti žvelgti tiesiai į juos. Tačiau jie nebando ir slėptis, priešingai, nardo paveikslų paviršiuje taškydamiesi potėpiais, siausdami, patirdami ekstazę ir tikisi, kad veiksmas įtrauks ir žiūrovą.

Organizatorių nuotr.

Atsakymo nėra

Savo monologe Hamletas samprotavo: „Taip mąstymas padaro mus bailius, taip ryžtingiausio užmojo spalva nublunka nuo dvejojimų liguistų, ir patys didingiausi mūsų siekiai, nejučiomis iškrypę iš vėžių, be polėkio sugniūžta...“

Galbūt ieškodami pagrindo, ant kurio būtų galima saugiai stovėti, siekdami nuspėti savo sprendimų ir veiksmų padarinius, norėdami būti tikri, kad niekada už nieko neužkliūsime, nesuklupsime ir nepargriūsime, kad visada būsime pozityvūs ir geri, mes nebe(si)jaučiame esantys gyvi.

Galbūt R. Averincevo paveikslų herojai, kartu su autoriumi drąsiai žengdami į nepažįstamą „tarp“, nori parodyti žiūrovui, kad paleisti kontrolę iš savo rankų ir nežinoti, kas bus (kartais) yra gerai?

Juk niekas nežino, „kas gi yra tarp šio ir ano pasaulių, kas yra dar Čia, o kas jau Ten? Į šį klausimą parodos autorius kol kas neturi atsakymų“. Nežinoti – nedraudžiama.

Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus A. ir P. Galaunių namuose-muziejuje pristatytos parodos organizatorius – I. Mikuličiūtės galerija.