Kaunas nykstantis ir išnykęs: universitetų apleisti pastatai (II) | kl.lt

KAUNAS NYKSTANTIS IR IŠNYKĘS: UNIVERSITETŲ APLEISTI PASTATAI (II)

KTU kol kas dar priklausantys du istoriniai carinės tvirtovės administraciniai pastatai netrukus gali turėti naują šeimininką. Standartinės XIX a. pabaigos neoklasicistinės carinės architektūros pastatuose tarpukariu buvo įsikūrusios nepriklausomos Lietuvos Respublikos ministerijos. Abu pastatai yra įrašyti į Kultūros vertybių registrą.

Kauno tvirtovės štabas

Didelį plotą tarp Bolšaja Sadovaja (šiandien Kęstučio), Kijevskaja (šiandien Gedimino) ir Lesnaja (Miško) gatvių užėmė Kauno tvirtovės vadavietės pastatai. Vieną kompleksą sudarė Tvirtovės štabo komendanto rūmai (Gedimino g. 25), Intendantūra (Kęstučio g. 25/ Gedimino g. 27) ir pats Tvirtovės štabas (Kęstučio g. 27); šis kompleksas 2003 m. buvo įrašytas į Kultūros vertybių registrą, 2005 m. – pripažintas valstybės saugomu. Pietinėje teritorijos pusėje buvo Tvirtovės štabo viršininko namas (Gedimino g. 23/Miško g. 20) ir Tvirtovės žandarų valdyba (Miško g. 22).

Komendanto rūmai ir Intendatūros pastatas Gedimino gatvėje ir po 1919 m. priklausė kariuomenei: čia šeimininkavo Lietuvos kariuomenė, paskui okupacinės kariuomenės, nuo 1992 m. – vėl Lietuvos kariuomenė. O štai didžiausias – Tvirtovės štabo– pastatas jau 1919 m. atiteko LR Žemės ūkio ministerijai.

Nors visų Kauno tvirtovės administracinių pastatų projektus pasirašė pulkininkas Vladimiras Nepliujevas, manoma, kad statoma buvo pagal Sankt Peterburge parengtus tipinius projektus, juos pritaikant konkrečiai vietai; visi tokie pastatai vienas į kitą panašūs. Jų architektūra jau tuomet buvo suvokiama kaip nuobodi, arba, kaip vaizdingai išsireiškė architektas Vladimiras Dubeneckis, "kazionavo charaktera", kitaip sakant, valdiško pobūdžio. Juolab tarpukariu tokį "net jau prieš karą prakeiktą statybos būdą" lietuviai ir toliau keikė kaip nekenčiamos carinės Rusijos palikimą.

Įdomu, kad pagal 1890 m. pateiktą projektą čia turėjo būti du pastatai – atskirai pats štabas ir štabo viršininko namas, tačiau 1891 m. buvo pastatytas vienas, reprezentatyvus, nepaprastai ilgas pastatas, skirtas tik štabui (o kuklus viršininko namas, kaip minėjau, atsidūrė priešingoje teritorijos pusėje). Statybas vykdė karo inžinierius Dmitrijus Lichačiovas.

Simetriško plano pastatas buvo dviejų aukštų, o jo centrinė dalis su pagrindiniu įėjimu – trijų aukštų su laiptuotu atiku. Šoninių įėjimų vietos buvo pažymėtos tiesiais atikais, kurių vietos aiškiai matomos ir dabartiniame fasade.

Tarpukariu tokį "net jau prieš karą prakeiktą statybos būdą" lietuviai ir toliau keikė kaip nekenčiamos carinės Rusijos palikimą.

1937–1938 m. Žemės ūkio ministerijos rūmai buvo padidinti: pristatyti dar du aukštai. Pasak Nijolės Lukšionytės-Tolvaišienės, tai buvo padaryta nelabai vykusiai: antai, "kai kurios langų ašys nesuderintos su žemutiniais aukštais". Perstatytame fasade išsaugotas buvusio pastato siluetas, išryškintas rustika.

Iki mūsų dienų išliko pagrindinės laiptinės durys su, rodos, tik vakar pagamintais šlifuotais stiklais, vakarinės laiptinės durys; kiemo fasado ketvirtame aukšte galima pamatyti kelis originalaus skaidymo langus. Pastato viduje išlikusių XX a. pradžios pagrindinių laiptų secesinių metalinių atitvarų bei senų metalinių rytinės laiptinės laiptų, deja, šiandien negalime pamatyti: didžiulis apleistas namas stovi užrakintas.

1937–1938 m. kiemo rytinėje pusėje iškilo trijų aukštų su pusrūsiu modernistinis pastatas, skirtas archyvui. Statūs laiptai fasado šone veda prie įspūdingo portalo: durys kartu su laiptinės langu virš jų įrėmintos plonomis kolonėlėmis ir patalpintos stačiakampėje nišoje, kylančioje per du aukštus. Šiandien pamirštas, praeiviams nematomas namas, su savo (neabejotinai, funkcionalistiniu) plačiu langų ritmu, turėtų būti priskirtas "neatrasto modernizmo" kategorijai.

Po karo rūmai buvo perduoti Kauno universitetui, nuo 1950 m. – Kauno politechnikos institutui; iki 2016 m. čia buvo KTU Mechanikos fakultetas ir Transporto priemonių institutas. Kieme stovinčiose buvusiose tvirtovės arklidėse (vėliau – sandėlyje-garaže) irgi buvo įkurdintos katedros bei laboratorijos. Šiandien visa didžiulė valda apleista, pastatai parduodami.

Anądien, vaikštinėdama su fotoaparatu aplink rūmus, sutikau orios išvaizdos pusamžį žilagalvį vyrą, bandantį praverti pagrindines duris. Pasisakė atvažiavęs iš Vilniaus su reikalais ir norėjęs aplankyti savo fakultetą, kurį baigė prieš daugelį metų: "Štai, norėjome čia kurso susitikimą surengti, o dabar kaip?" Ką galėjau jam atsakyti?

Inžinierių valdybos rūmai

Kita Gedimino gatvės atkarpa, tarp Proviantskaja (dabar K.Donelaičio) gatvės ir Soboro (dabar Nepriklausomybės) aikštės, Kauno tvirtovės administraciniais pastatais buvo užstatyta metais anksčiau, 1890-aisiais. Trijų pastatų kompleksas į Kultūros vertybių registrą buvo įrašytas 2007 m. Tai – kampiniai trijų aukštų Inžinierių valdybos rūmai, apsupti grakštesniais dviaukščiais rūmeliais: iš vienos pusės stovi Inžinierijos karininkų gyvenamasis namas (Gedimino g. 41), iš kitos – Tvirtovės telegrafas (K. Donelaičio g. 25). Abu namas išbalinti, restauruoti, o pastarasis netgi neseniai paverstas prabangiais apartamentais. Tik tarp jų stovintys rūmai apleisti.

Komplekso architektūra ir statybos istorija panaši į kitų Kauno tvirtovės administracinių pastatų; 1889 m. pateiktas tipinis projektas greičiausiai taip pat atkeliavo iš Sankt Peterburgo. Įdomu, kad pagal jį visi pastatai turėjo būti dviaukščiai. Tačiau pastatyti Inžinierių valdybos rūmai tapo vieninteliu trijų aukštų Kauno tvirtovės pastatu. Jame įsikūrė visa tvirtovės statybos vadovybė, o Proviantskaja gatvė buvo pervadinta į Inžiniernaja (Inžinierių).

Pagrindinis rūmų fasadas atgręžtas į Gedimino gatvę; jis nesimetriškas: įėjimo portalas padarytas kampinėje dalyje, kiek išsikiša ir išryškintas rustika; įprasta rustika juosia ir visą pastatą. Originali durų kompozicija buvo sudarkyta, įrengiant šiuolaikinį stogelį. Viduje išliko medinis tambūras, durys, puošnūs paradiniai lieto ketaus laiptai su gausiai ornamentuotais atitvarais.

Kaunui tapus laikinąja sostine, rūmai dar kurį laiką priklausė kariuomenei: 1919 m. balandžio 1 d. čia buvo iškilmingai atidaryta Karo mokykla. Nuo 1925 m. tai – Lietuvos universiteto Antrieji rūmai, kuriuose įsikūrė Medicinos ir Technikos fakultetai; kieme, neišlikusiame vieno aukšto mūriniame pastate, buvo įrengtas zootomikumas. 1932 m. universitetas (jau Vytauto Didžiojo) pastatą perdavė Vidaus reikalų ministerijai, bet naudojosi juo iki 1939-ųjų.

Kaunui tapus laikinąja sostine, rūmai dar kurį laiką priklausė kariuomenei: 1919 m. balandžio 1 d. čia buvo iškilmingai atidaryta Karo mokykla.

Ant namo yra memorialinė lenta, skirta čia dirbusiam dviejų paskutinių Nepriklausomos Lietuvos vyriausybių Vidaus reikalų ministrui, brigados generolui, tautininkui Kazimierui Skučui. Buvęs Lietuvos karo atašė Tarybų Sąjungoje, Karo mokyklos viršininkas, Karininkų ramovės viršininkas iš ministro pareigų buvo atleistas 1940 m. naktį iš birželio 14-osios į 15-ąją, paklusus sovietų ultimatumo reikalavimui, kartu su Saugumo departamento direktoriumi Augustinu Povilaičiu, o kitą dieną, birželio 16-ąją, suimtas ir perduotas sovietų saugumui; sušaudytas Maskvoje 1941 m.

Šiandien Inžinierių valdybos rūmai vėl priklauso universitetui. 1999 m. čia buvo įkurtas KTU Humanitarinių mokslų fakultetas. Anot pirmojo fakulteto dekano, prof. Giedriaus Kuprevičiaus, anuomet "rūmai buvo labai apleisti, po koridorius lakstė žiurkės, dūlėjo kažkokie nenaudojami mechanizmai, buvo tamsu ir drėgna". Dekano kvietimu 2004 m. čia įsikūręs Roberto Schumanno centras ir Britų tarybos biblioteka. Roberto Schumanno fondo prezidentas Jeanas-Dominique‘as Giuliani padėjo rūmus atnaujinti, juose ne kartą lankėsi įvairių Europos šalių ambasadoriai. Nuo 2016 m. stovintis tuščias šiandien pastatas parduodamas.

GALERIJA

  • Istorija: Tvirtovės štabo pastate 1919 m. įsikūrė valstybingumą atkūrusios respublikos Žemės ūkio ministerija. Nuotraukoje – 1937-ieji.
  • Žymės: 1925 m. pastatytų Žemės ūkio ministerijos vartų likučiai.
  • Palikimas: pagrindinis įėjimas su šlifuotais stiklais.
  • Akcentai: paradinė laiptinė, 2007 m. vaizdas.
  • Kaunas nykstantis ir išnykęs: universitetų apleisti pastatai <span style=color:red;>(II)</span>
  • Kaunas nykstantis ir išnykęs: universitetų apleisti pastatai <span style=color:red;>(II)</span>
  • Nepastebimas: kieme esantis archyvui skirtas pastatas – iš „neatrasto modernizmo“ kategorijos.
  • Kaunas nykstantis ir išnykęs: universitetų apleisti pastatai <span style=color:red;>(II)</span>
  • Fasadas: kiemo rizalitas su išlikusiu originaliu langu.
  • Kaunas nykstantis ir išnykęs: universitetų apleisti pastatai <span style=color:red;>(II)</span>
  • Kaunas nykstantis ir išnykęs: universitetų apleisti pastatai <span style=color:red;>(II)</span>
  • Kaunas nykstantis ir išnykęs: universitetų apleisti pastatai <span style=color:red;>(II)</span>
  • Kaunas nykstantis ir išnykęs: universitetų apleisti pastatai <span style=color:red;>(II)</span>
  • Kaunas nykstantis ir išnykęs: universitetų apleisti pastatai <span style=color:red;>(II)</span>
Rašyti komentarą
Komentarai (3)

Ponia Dr. Marija,

Jūs klaidinate visuomenę. Matosi, kad pati netyrinėjote pastatų istorijos, o nuo kažko nusirašėte... Kauno tvirtovės štabas, kaip ir suprojektuotas taip ir buvo pastatytas iš dviejų dviaukščių pastatų. O Jūs ponia Dr. Marija meluojate (net nedarydama prielaidos), kad "1891 m. buvo pastatytas vienas, reprezentatyvus, nepaprastai ilgas pastatas"... Iš kur Jūs ponia Dr. Marija tai ištraukėte? Gal prižiūrėjote statybą? Du tvirtovės štabui skirti pastatai tikrai buvo atskiri, Tai liudija ir pirmo pasaulinio karo metais vokiečių išleistas atvirukas. Jame aiškiai matomi du pastatai ponia Dr. Marija. Trijų aukštų jungtį tarp dviejų štabo pastatų padarė jau LR Žemės ūkio ministerija, berods, apie 1927 metu. Ir tik po to XX amž. 4-ame dešimtmetyje buvo užstatytas 3-io ir 4-to aukštų antstatas. Štai taip ponia Dr. Marija... Neperkūrinėkite Kauno istorijos...

Bernardas

Kauno kolegija sugebėjo Gedimino gatvėje esantį pastatą renovuoti ir sėkmingai naudoja. KTU vadovams mažiausiai rūpi Kauno istorinio paveldo išsaugojimas, svarbu kuo daugiau pinigų gauti už valstybei priklausantį turtą.

aiste

Griausim ir statysim....kazka, visgi centras

SUSIJUSIOS NAUJIENOS