VDU Kauno botanikos sode didžiuliais, švelniai gelsvos spalvos tulpes primenančiais žiedais pasipuošė tulpmedžiai. Sėkmingai peržiemoję, pražydo ir kaktusai.

Iš trijų sodo parke augančių tulpmedžių šiuo metu žydi du, išauginti iš sėklų, surinktų 1950 m. nuo Veliuonos parke augančio tulpmedžio.

„Gelsvažiedžiai tulpmedžiai laikomi vienais seniausių žiedinių augalų pasaulyje. Pagal fenologinius stebėjimus, tulpmedis paprastai žydi 3–4 savaites“, – pasakojo jaunesnioji mokslo darbuotoja, dendrologė dr. Asta Malakauskienė.

Pirmasis gelsvažiedį tulpmedį prieš pustrečio šimto metų aprašė švedų botanikas Karlas Linėjus. Kreidos periodu, prieš 145,5–65,5 mln. metų, ši gentis turėjo kelias rūšis ir buvo plačiai paplitusi Šiaurės Amerikoje bei Europoje. Gelsvažiedis tulpmedis yra Indianos, Kentukio, Tenesio valstijų simbolis. Amerikoje jis vadinamas amerikiniu tulpmedžiu, tulpine arba geltonąja tuopa. Augalas paplitęs Š. Amerikos rytinėje dalyje (nuo Masačusetso iki Floridos ir Misisipės), Apalačų kalnų miškuose. Tai – greitai augantis vasaržalis medis, užaugantis net iki 60 m aukščio. Jo gyvenimo trukmė gali siekti 400 metų. Mediena šviesiai geltona ar rusva, nekieta, neskali, puikiai tinka statyboms, faneros, popieriaus, muzikos instrumentų, kanojų gamybai. Gelsvažiedis tulpmedis auginamas ne tik šiauriniame pusrutulyje (šiauriausiai jis auginamas Norvegijoje), bet ir pietiniame pusrutulyje – Naujojoje Zelandijoje, Čilėje, Australijoje, Argentinoje, Pietų Afrikoje, Urugvajuje. Dar XVII amžiuje pirmieji Europoje gelsvažiedį tulpmedį pradėjo auginti anglai, vėliau prancūzai, austrai. Yra sukurta gelsvažiedžio tulpmedžio veislių, besiskiriančių lapų spalva, lajos forma.

Botanikos sode, šalia oranžerijos įkurtoje unikalioje žiemojančių sukulentų ekspozicijoje, žiedus taip pat skleidžia lauke peržiemoję kaktusai. Lankytojai gali pasigėrėti net dviem skirtingom uolinių opuncijų formomis ir jų geltonais bei rožiniais žiedais.

„Labai džiaugiamės, kad šie kaktusai ne tik sėkmingai peržiemojo lauke, ištvėrė Lietuvos klimato sąlygas, bet ir pražydo. Auginti šiuos augalus po atviru dangumi – labai retas atvejis. Be abejo, ir faktą, kad jie pražydo, galime drąsiai vadinti botanine retenybe“, – sakė VDU botanikos sodo Kolekcijų skyriaus vadovas dr. Arūnas Balsevičius.

Labai džiaugiamės, kad šie kaktusai ne tik sėkmingai peržiemojo lauke, ištvėrė Lietuvos klimato sąlygas, bet ir pražydo. Auginti šiuos augalus po atviru dangumi – labai retas atvejis.

Šiuo metu žiemojančių sukulentų kolekcijoje po atviru dangumi lankytojai gali išvysti egzotiškų opuncijų, lazduvių, agavų ir jukų, atkeliavusių iš Italijos bei Vokietijos. Iš viso susodinta daugiau kaip 50 rūšių ir vidurūšinių taksonų augalų. Pasak ekspozicijos kūrėjų, artimiausias tokios po atviru dangumi pavyzdys yra Čekijoje, Prahos botanikos sode, ten įrengtoje Šiaurės Amerikos dykumų ekspozicijoje.

„Kaunas priklauso penktai šalčio atsparumo zonai, todėl ir sukulentai parinkti tokie, kurie natūralioje gamtoje ištveria iki -30° šaltį,“ – pasakojo vienas iš kolekcijos kūrėjų, VDU botanikos sodo Kolekcijų skyriaus vyresn. specialistas Ričardas Narijauskas.

Šiuo metu žiedus VDU botanikos sode žiedus išskleidusi uolinė opuncija natūralioje gamtoje auga Šiaurės Amerikoje (Vakarų Kanadoje), Centrinėse ir Vakarinėse JAV ir Šiaurės Meksikoje. Užauga iki 40 cm aukščio, suformuodama 2–3 metrų pločio kilimus. Auga ketvirtoje šalčio atsparumo zonoje (-31,7° C iki -34,4° C). Netrukus galėsime pasidžiaugti ir lazduvių žiedais.