DĖL „KAUNO ENERGIJOS“ KLAIDŲ ŠĄLA DEŠIMTYS DAUGIABUČIŲ?

Dalis kauniečių šąla, nes nuolat genda šildymo sistemos. Būsto administratoriai pirštu beda į „Kauno energiją“, esą ji tiekia purviną termofikacinį vandenį, o į sistemą prileista oro.

Neatitinka normų

Panašu, kad su nešylančiais radiatoriais šiuo metu susiduria dešimtys daugiabučių namų, kuriuose gyvena šimtai kauniečių. Gyventojai pasakojo, kad per dieną po kelis kartus orina radiatorius, tačiau tai padeda vos kelioms valandoms. Didžiąją paros dalį tenka šalti ir slėptis po šilčiausiais pledais.

„Jau antra savaitė, kai girdime, kad vanduo radiatoriuose cirkuliuoja, bet jis nešyla arba būna vos drungnas. Pas dukrytę kambaryje radiatoriai iš viso šalti. Mes gyvename viršutiniame aukšte, tad po kelis kartus per dieną vyras nuorina radiatorius. Tada pašyla kelias valandas ir vėl atvėsta. Nežinau, ar buvo keistas siurblys, ar atlikti kitokie darbai, bet kalbama, kad į sistemą „Kauno energijos“ darbuotojai netyčia prileido oro. Tai, kad namuose tą orą nuleidžiam, labai laikinas sprendimas. Kviečiame ir būsto administratoriaus avarinę tarnybą. Jie turi visą sistemą atjungti, nes vienu metu reikia nuorinti visą namą, bet tai kažko nėra namie, tai dar kokios bėdos“, – skundėsi Dubingių g. 10-ojo namo gyventoja.

Ji pasakojo, kad jei savo bute nenuorintų radiatorių, visos laiptinės gyventojams jie nešiltų ir tas kelias valandas. Kauniečius stebina ir tai, kad problema jau tęsiasi ne vieną savaitę, bet niekaip neišsprendžiama.

„Už šildymą mokame didelius pinigus, bet realiai paslaugos negauname. Dar ir patys turime dirbti, kad bent truputį šilumos gautumėm tiek mes, tiek kaimynai“, – stebėjosi kaunietė.

Kitame daugiabutyje – J. Grušo g. 2 – tos pačios problemos. Ryte  radiatoriai – lediniai. Gyventojai kambaryje buvo užfiksavę vos 14 laipsnių šilumos siekiančią temperatūrą, nors pagal higienos normas turėtų būti mažiausiai 16 laipsnių.

„Dvi savaites radiatoriai nešilo nei miegamajame, nei virtuvėje. Mes ir patys orinome, ir kreipėmės į administratorių, bet nelabai kas padėdavo. Kreipiausi ir į „Kauno energiją“, jie sakė, kad čia esą administratoriaus kaltė. Jie visgi įrodė, kad čia ne jų problema. Tik prieš kelias dienas lyg pradėjo normaliai šildyti. Mano dukra susirgo per tą šaltį, o kaltų nėra“, – skundėsi J. Grušo gatvės daugiabučio namo gyventoja.

Bėda: būsto administratoriai skundžiasi, kad „Kauno energija“ tiekia purviną termofikacinį vandenį, todėl genda šildymo sistemos. / Būsto administratorių nuotr.

Skundų lavina

Daugiabučių namų administratoriai patvirtino, kad šalti radiatoriai – masinė problema, kylanti įvairiuose Kauno rajonų daugiabučiuose. Jų specialistai taip pat padeda nuorinti sistemą, tačiau tai laikinas sprendimas, nes „Kauno energija“ esą nesprendžia problemos iš esmės.

„Administratoriai masiškai gauna iš Kauno mieste administruojamų daugiabučių butų ir kitų patalpų savininkų skundus dėl nešylančių šildymo prietaisų. Vykstame pas klientus orinti šildymo sistemų, tačiau šildymo prietaisai įšyla vos kelioms valandoms“, – įvairioms tarnyboms ir miesto savivaldybei skirtame skunde dėstė būsto administratoriai.

„Kauno dienai“ būsto administratoriai vardijo tas pačias bėdas: tenka nuolat važiuoti pas klientus, nes radiatoriai vis nešyla. Tai tęsiasi jau ne viena savaitė.

„Su šildymo problemomis susiduriame nuo gruodžio pradžios. Nustatėme, kad iš „Kauno energijos“ trasų daugiabučius namus pasiekiantis termofikatas turi daug oro, yra pasikeitusios spalvos. Manome, kad dėl to namų šildymo sistemose atsiranda oro ir nešyla radiatoriai. Susidariusią situaciją sprendžiame dvejopai. Pirmiausia, vykdami pas klientus ir nuorindami daugiabučių šildymo sistemas. Deja, ši priemonė laikina, nes ilgainiui sistema vėl prisipildo oro. Antra – informaciją apie susidariusią situaciją teikiame „Kauno energijai“ ir Kauno miesto savivaldybei, tačiau atsakymų apie problemos sprendimus kol kas nesame gavę“, – dienraščiui teigė „Civinity Namai Kaunas“ vadovas Rokas Drąsutavičius.

„Jau trečia savaitė susiduriame su problemomis didelėje dalyje prižiūrimų namų su priklausomo jungimo šildymo sistema. Juose pasitaikančios problemos – šilumnešio slėgio trūkumas; dujos (oras) šilumnešyje. Be to, kai kur pastebime, kad iš tinklų atkeliaujantis šilumnešis yra su nuosėdomis“, – problemas vardijo „Santermitos“ Techninės priežiūros vadovas Simonas Žemaitis.

Gresia rimtos bėdos

Pasak būsto administratorių, „Kauno energijos“ tiekiamas nešvarus termofikacinis vanduo gali iš rikiuotės išvesti visą šildymo sistemą, o dėl to gyventojams gali tekti šalti dar ilgiau.

„Tikslios žalos nustatyti be sistemų ardymo ar plovimo galimybės nėra. Tačiau priklausomo jungimo šildymo sistemos yra ganėtinai senos ir nešvarus termofikatas gali lengvai jas pažeisti, sudarydamas nuosėdų kamščius sistemose. Tokiu atveju šildymas tam tikrose pastato vietose, o atskirais atvejais ir visame pastate gali ne tik suprastėti, bet ir visiškai nutrūkti“, – nurodė S. Žemaitis.

Administratoriai masiškai sulaukia skundų dėl nešylančių šildymo prietaisų.

„Atlikus šildymo sistemos patikrinimą buvo nustatyta, kad nemažoje dalyje administruojamų namų termofikacinis vanduo į sistemas atkeliauja su oru, be to, pastebėta, kad termofikacinis vanduo yra užterštas, neaiškios tamsios spalvos, dažnu atveju atidarius sistemą namo šilumos punktuose randama ir įvairių neaiškių medžiagos skiaučių. Toks termofikacinis vanduo kelia grėsmę visai sistemai, nes užsikemša vamzdynai ir pradeda rūdyti stovai. Žiemos metu kyla grėsmė, kad įvyks avarijos, kurios paliks namų gyventojus be šildymo“, – dėstoma tarnyboms adresuotame skunde.

Daugiabučių namų prižiūrėtojai aiškino, kad stengiasi imtis visų įmanomų priemonių, kad dėl užteršto vandens nesugestų visa sistema ir būtų galima užtikrinti sklandesnį šildymą. Tačiau administratoriai įsitikinę, kad „Kauno energija“ turi peržiūrėti savas sistemas, kad problemos nesikartotų.

„Prisukame grįžtamas sklendes, slėgio reguliatorius, balansinius vožtuvus, taip bandome dirbtinai kelti slėgį, tačiau tai menkai padeda, kai grįžtamas slėgis iš tinklų dažnu atveju tėra 1,8–2 bar. Kad suprastumėte, koks tai yra mažas slėgis, palyginimui galima pasakyti, kad dažniausiai privačiame gyvenamajame 1–2 aukštų name slėgis šildymo sistemose būna apie 1,5 bar, o šiuo atveju 1,8–2 bar slėgis tiekiamas į 5–9 aukštų pastatus. Jei yra galimybė, statome automatinius nuorintojus, mechaniškai oriname sistemas, bet jose tiek daug oro, kad tai taip pat nepadeda arba padeda tik laikinai“, – pasakojo S. Žemaitis.

Nelinkę bendradarbiauti?

Kaune daugiabučius namus administruojančių bendrovių atstovai vieningai tikino, kad su „Kauno energija“ nepavyksta rasti sutarimo, kaip spręsti masiškai kilusią problemą dėl nešildomų radiatorių. Pasak namų prižiūrėtojų, kol kas pastangos padėti gyventojams – bevaisės.

„Labai gaila, tačiau šiuo klausimu su „Kauno energija“ bendrauti ir bendradarbiauti sekasi tikrai sudėtinga. Į „Kauno energiją“ raštu kreipėmės dar lapkričio 30 d. Negavę atsakymo, gruodžio 1 d. vėl kreipėmės raštu. Tačiau raštiško atsakymo iki gruodžio 11 d. dar nebuvome gavę. Mums pavyko tik susisiekti telefonu, tačiau išgirdome štai ką: „Tegu renovuojasi namai mazgus, mes turime galimybę tiekti tik tokio slėgio termofikatą.“ Apmaudu, kad „Kauno energija“ dar 2023–2024 m. šildymo sezono pradžioje palaikė reikiamus parametrus, tačiau jau lapkričio mėnesį nusprendė pakeisti slėgį“, – teigė „Santermitos“ Techninės priežiūros vadovas.

„Kauno energija“ yra monopolinė įmonė, tiekianti šildymą Kauno daugiabučiams namams, todėl privalo užtikrinti tinkamą paslaugų teikimą. Neužtikrindama tinkamo šildymo žiemos metu, „Kauno energija“ pažeidžia Vartotojų teisių apsaugos įstatymo nuostatas“, – skunde argumentavo būsto administratoriai.

Prašo pasiaiškinti

Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) „Kauno dieną“ informavo, kad kai kuriuose daugiabučiuose šildymo problema jau išspręsta, tačiau „Kauno energija“ vis tiek turės pasiaiškinti, kodėl dalis kauniečių žiemą priversti šalti.

„Namo prižiūrėtojas informavo, kad daugiabučiame name J. Grušo g. 2 šildymo sistema sutvarkyta ir šildymas atnaujintas, o Dubingių g. 10 šildymo sistema orinama, dar kai kurie šildymo sistemos stovai nešyla. Pasak prižiūrėtojo, šiomis dienomis šildymas bus sutvarkytas“, – dėstoma atsiųstame komentare.

„VERT gruodžio 12 d. raštu kreipėsi į „Kauno energiją“ prašydama pateikti informaciją ir paaiškinimus apie susidariusią situaciją dėl šildymo problemų Kauno mieste“, – informavo VERT.

Skundas: gyventojai piktinasi, kad kelias savaites nešyla radiatoriai, o juos nuorinti reikia kelis kartus per parą. / Justinos Lasauskaitės nuotr.

Viskas pagal taisykles?

„Kauno energijos“ Marketingo ir komunikacijos skyriaus vadovas Šarūnas Bulota tikino, kad termofikacinis vanduo esą tiekiamas vadovaujantis galiojančiais teisės aktais, kuriuose apibrėžta ir jo kokybė. Bendrovės atstovas tikino, kad iki šiol nuokrypių nuo norminių tinklo vandens parametrų Kaune neužfiksuota.

„Termofikacinis vanduo šildymo sezono pradžioje natūraliai gali būti neįprastos spalvos, nes išplaunamos įvairios ne šildymo sezono metu vamzdžiuose ir vartotojų radiatoriuose susikaupusios nuosėdos. Termofikacinio vandens spalva neturi įtakos šildymo kokybei“, – aiškino Š. Bulota.

Pasak „Kauno energijos“ atstovo, Šilumos ūkio įstatymas apibrėžia, kad šilumos tiekėjas atsako už sutartyse nustatytos kokybės šilumnešio pristatymą šilumos vartotojams iki tiekimo-vartojimo ribos. Kitaip tariant, bendrovė gali atsakyti tik už tai, koks termofikacinis vanduo atiteka iki namo, o pačiame pastate atsakingas prižiūrėtojas.

„Šilumos pirkimo-pardavimo vieta ir tiekimo-vartojimo riba nustatomos šilumnešio vamzdynų vietoje, kurioje tiekėjo įrenginiai sujungti su vartotojo nuosavybės arba vartotojų bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančiais įrenginiais. Nuo šilumos tiekimo-vartojimo ribos šildymo ir karšto vandens sistemas prižiūri prižiūrėtojai (eksploatuotojai). Tai reiškia, kad už šilumos pirkimo-pardavimo ribos bendrovė termofikacinio vandens kokybės nekontroliuoja“, – teigiama dienraščiui atsiųstame komentare.

Paklausus, kaip galėjo į sistemą su vandeniu patekti ir oro, Š. Bulota bandė aiškinti, kad visoje šilumos tiekimo sistemoje „Kauno energija“ yra tik viena iš visų grandinės dalyvių.

„Tiekimo grandinę nuo šilumos šaltinio (katilinių) iki gyventojų butų prižiūri ir už jos kokybinius rodiklius skirtinguose etapuose atsako skirtingi dalyviai. Bendrovė, kaip šilumos tiekėjas, kuris užtikrina šilumnešio pristatymą šilumos vartotojams iki tiekimo-vartojimo ribos, savo sistemose naudoja automatinį nuorinimą. Todėl oras iš šilumos tiekėjo tiekiamo termofikacinio vandens pašalinamas automatiškai“, – tikino „Kauno energijos“ Marketingo ir komunikacijos skyriaus vadovas.

Jis teigė, kad viena dažniausiai pasitaikančių priežasčių orui patekti į šildymo sistemą – pastatų vidaus sistemų remonto, rekonstrukcijų darbai, kurių metu keičiami šildymo prietaisai (pvz., radiatoriai), arba pastato šildymo sistemos priežiūros (eksploatavimo) netinkamas vykdymas, kai buvo netinkamai atliktas arba neatliktas šildymo sistemos praplovimas, hidraulinis išbandymas, paruošimas šildymo sezonui, šildymo prietaisų sezoninis nuorinimas.

„Atkreipiame dėmesį, kad „Kauno energija“ nevykdo pastatų šilumos punktų ir pastatų vidinių šildymo sistemų priežiūros (eksploatavimo). Šias funkcijas atlieka pastatų administratoriai arba šilumos punktų ir vidaus šildymo sistemų prižiūrėtojai“, – būsto administratorių atsakomybę įvardijo Š. Bulota.

Galbūt Kauno gyventojai, negaunantys tinkamos šildymo paslaugos, gali kreiptis dėl kompensacijų? Deja, ir šiuo klausimu „Kauno energijos“ atstovas nurodė kreiptis į namo prižiūrėtojus.

„Bendrovės tiekiama šiluma vartotojams iki tiekimo-vartojimo ribos atitinka patvirtintą 2023–2024 m. šildymo sezono temperatūrinį grafiką, atitinkamai dėl bet kokių nusiskundimų gyventojai turėtų kreiptis į savo namo administratorių arba šilumos punktų ir vidaus šildymo sistemų prižiūrėtoją“, – teigė Š. Bulota.