KOKIŲ GARSIŲ VEIKĖJŲ VARDAIS GALĖTŲ BŪTI PAVADINTOS PAKAUNĖS UGDYMO ĮSTAIGOS?

Kauno rajone šiuo metu veikia vienuolika gimnazijų, keturios jų pavadintos žymių žmonių vardais. Ryškių asmenybių atminimą pakaunėje puoselėja viena pagrindinė ir viena pradinė mokykla. „Kauno diena“ pasidomėjo, kas lėmė tokį pasirinkimą ir kokių garsių veikėjų vardais ateityje galbūt galėtų būti pavadintos tik vietovardžiais įvardytos šio krašto ugdymo įstaigos.

Vardų chronologija

Pirmajai – 1994 m. – ne tik Kauno rajone, bet ir Lietuvoje, siekiant įamžinti ir pagerbti netoli Garliavos gimusio, studijavusio, kovojusio ir žuvusio legendinio partizano asmenybę, tuometei Garliavos 3-iajai vidurinei mokyklai (dabar – gimnazija) buvo suteiktas laisvės kovotojo Juozo Lukšos vardas.

Po ketverių metų, 1998 m., buvusio mokyklos mokytojo (1944 m. spalio 20 d.–1954 m. birželio 15 d.), fotografo, etnografo, kraštotyrininko, spaudos bendradarbio, kultūros veikėjo Balio Buračo vardu pavadinta tuometė Karmėlavos vidurinė mokykla, gimnazija tapusi 2008 m. pradžioje.

Trečioji pakaunės ugdymo įstaiga, šalia vietovardžio gavusi garsaus asmens – Prano Dovydaičio vardą, – Čekiškės vidurinė mokykla. Tai įvyko 2002 m. gegužės 2 d. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, ministras pirmininkas, teisininkas, filosofijos mokslų daktaras, profesorius, Lietuvos ateitininkų sąjungos vadovas, enciklopedininkas, apie 40 periodinių leidinių redaktorius ir leidėjas 1935 m. gavo 20 ha žemės netoli miestelio esančiame Paprienių kaime ir čia ūkininkavo iki 1941 m. birželio 14 d., kol buvo suimtas ir ištremtas į Ukrainą, vėliau – į Uralą, nuteistas ir sušaudytas.

Sprendimas: 2005-aisiais tuometė Noreikiškių vidurinė mokykla savo pavadinimą papildė Noreikišėse gimusios Ugnės Karvelis vardu. / V. Žukaitytės nuotr.

2004 m. vasario 10 d. Kauno rajono savivaldybės tarybos sprendimu Raudondvario mokyklai-darželiui suteiktas buvusių mokytojų Anelės ir Augustino Kriauzų vardas, o 2018 m. liepos 5 d. mokykla įsteigta kaip atskiras juridinis vienetas. A. Kriauza, baigęs Veiverių mokytojų seminariją, žinių sėmėsi daugybėje pedagoginių kursų, o 1926 m. baigė Karo mokyklą, įgijo atsargos leitenanto laipsnį. 1933 m. jis paskirtas Raudondvario pradinės mokyklos vedėju ir dirbo iki 1946 m. Čia jam į akis ir širdį krito šios mokyklos mokytoja Anelė Pupėnaitė, po dvejų metų draugystės pora atšoko vestuves. Mokytojas aktyviai dalyvavo mokyklos ir miestelio gyvenime. Įkūrė mokyklos biblioteką, su mokiniais pasodino ir prižiūrėjo pušynėlį. Būdamas muzikalus, vadovavo mokyklos saviveiklai, chorui. Su žmona mokinių pasodintame pušynėlyje rengdavo spektaklius, gegužines, koncertus, paukščių šventes. A. Kriauza vadovavo Raudondvario šaulių būriui, ant kalno įkūrė Šaulių aikštę, kurioje vykdavo valstybinės ir tautinės šventės, sporto varžybos. Mokytojai Kriauzai išmokė rašyti ir skaityti, pirmųjų pasaulio pažinimo žinių suteikė kelioms raudondvariečių kartoms.

Po metų, 2005-aisiais, tuometė Noreikiškių vidurinė mokykla savo pavadinimą taip pat papildė Lietuvos valstybės ir visuomenės veikėjos, literatūros kritikės, vertėjos, diplomatės Ugnės Karvelis vardu. Noreikiškės – šios garsios moters gimtinė. Vėliau ši ugdymo įstaiga dar du kartus keitė statusą ir pavadinimą: tapo Akademijos Ugnės Karvelis, o prieš kelerius metus – VDU Ugnės Karvelis gimnazija.

Tada jau laukė ilgesnis laikotarpis – šeštajai pakaunės ugdymo įstaigai, Garliavos vidurinei mokyklai (dabar ji – pagrindinė) Adomo Mitkaus vardas suteiktas 2013 m. A. Mitkus vadovauti Garliavos pradžios mokyklai paskiriamas 1925 m., o jo žmona mokytoja Ona Mitkuvienė tuo metu dirbo Jurginiškiuose. Aktyvus pedagogas buvo ir Garliavos šaulių kuopos vadas, koordinavo skautų, jaunalietuvių, pavasarininkų veiklą. A.  ir O. Mitkai dažnai rengdavo popietes vaikams ir vakarus suaugusiesiems, valstybinių švenčių minėjimus, eitynes. Lietuvą okupavus sovietams, 1941 m. birželio 14 d. Mitkų šeima patyrė represijas: su dviem paauglėmis dukromis Laima ir Vytaute buvo ištremti į Sibirą. Šeimos galva buvo išvežtas pirmuoju ešelonu, žmona ir dukros – antruoju. 1942 m. rugpjūčio 22 d. A. Mitkus Sverdlovsko lageryje buvo sušaudytas.

Įamžinimas: trečioji pakaunės ugdymo įstaiga, šalia vietovardžio gavusi garsaus asmens – Prano Dovydaičio vardą, yra tuometė Čekiškės vidurinė mokykla. / V. Žukaitytės nuotr.

Pasirinkti būtų iš ko

Kokiais žinomų žmonių vardais galėtų vadintis kitos septynios pakaunės gimnazijos?

Tarp baigusių Babtų gimnaziją gausu mokslo daktarų. Tai Aldona Grigaitytė (istorijos), Arvydas Burneckis ir Viktoras Pavalkis (medicinos), Kęstutis Armolaitis (agrarinių mokslų), Kęstutis Šidlauskas (technikos mokslų). Ši ugdymo įstaiga didžiuojasi biologu Antanu Kontautu, matematiku Arvydu Kudrevičiumi, agronomu Dariumi Kvikliu, dailininke Halina Počiuipaite, sportininkais Skaiste Pacauskaite ir Algimantu Merkevičiumi, dar keliais platesniame ar siauresniame rate žinomais auklėtiniais.

Domeikavos gimnazijos žymiųjų sąraše – net du sportininkai: Mindaugas Pukštas, ilgųjų nuotolių bėgikas, Lietuvos čempionas, 2004 m. Atėnų olimpinių žaidynių dalyvis, ir Artūras Milaknis – krepšininkas, buvęs Kauno „Žalgirio“ ir Lietuvos rinktinės narys, LKL čempionas, Eurolygos trečios vietos laimėtojas, 2015 m. Europos krepšinio čempionato sidabro medalio laimėtojas. Čia mokėsi ir dvi dabartinės mokslų daktarės: Renata Urbonė (socialinių mokslų, vadybos ir administravimo krypties) ir Ingrida Činikaitė (biochemijos). Ne tik pakaunėje žinoma Jolanta Metlovaitė-Beresnevičienė – poetė, Kauno krašto neįgaliųjų sąjungos pirmininkė.

Neveronių gimnaziją garsina Arūnas Gelažninkas, profesionalus motociklų sporto lenktynininkas, daugkartinis Lietuvos motociklų kroso čempionas, daugkartinis Baltijos šalių čempionas, trečios vietos nugalėtojas Europos jaunimo motokroso čempionate, MX1, MX3 pasaulio čempionatų dalyvis, Dakaro ralio „Original by Motul“ klasės čempionas, ir Linas Jonika, Kiokušin karatė klubo vadovas, treneris, 2002 m. Europos jaunių čempionas, daugkartinis Lietuvos čempionas ir prizininkas, suaugusiųjų Europos čempionatų dalyvis. Čia mokėsi ir Edvinas Kriūnas – Lietuvos kurčiųjų sporto komiteto vadovas, Paulius Kavoliūnas – Klaipėdos „Taško teatro“ aktorius, Simona Starkutė – buvęs garsus modelis.

Piliuonos gimnazija didžiuojasi Antanina Garmute – rašytoja, technikos mokslų daktare, docente, Lietuvos nusipelniusia išradėja, Gintautu Gudynu – matematikos mokslų daktaru, krepšininkėmis Janina, Ramute ir Nijole Stanislovaitytėmis, lengvosios atletikos trenere, teisėja Birute Mickaite-Bakuševa, Kazimiera Galauniene-Kairiūkštyte – Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino V laipsnio ordino kavaliere, nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus A. P. Galaunių namų muziejininke-menotyrininke, dailės studijos vadove Regina Kapočiūte-Juodžbaliene, tautodailininke, meno kūrėja ir mokytoja Terese Kairaityte-Simanaitiene, aviacijos pilotu Vytautu Tamošiūnu.

Vilkijos gimnazijoje mokėsi disko metikas, 2017 m. pasaulio čempionas Andrius Gudžius, germanistė, filosofijos mokslų daktarė Rūta Urbikaitė-Eidukevičienė, fizikos mokslų daktaras Rimantas Vaišnoras, medicinos universiteto profesorius hab. mokslų daktaras Vytautas Obelenis, KTU socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto docentė Laura Danusevičiūtė-Brazaitė, skulptorius Alfonsas Ambraziūnas, dailininkas Julijonas Algimantas Stankus-Stankevičius (1933–2002), krepšininkas, Panevėžio krepšinio komandos „Lietkabelis“ kapitonas Vytenis Lipkevičius, aktorius Eimutis Kvoščiauskas, režisierius Rimvydas Čekavičius, visuomenininkas, lietuvių kalbos mokytojas ekspertas Stasys Liutvinavičius, komikas Mantas Bartuševičius.

Vandžiogalos gimnazijos žymiųjų galerijoje rikiuojasi daugelio respublikinių moksleivių ir suaugusiųjų dainų švenčių vyriausioji choreografė Leokadija Dabužinskaitė, dešimtkovininkas, pirmasis tarp Lietuvos lengvaatlečių vyrų 2011 m. įvykdęs pasaulio čempionato normatyvą, Darius Draudvila, dailininkas tapytojas, poetas Antanas Martinaitis, vokalo meistrė Dagna Kondratavičiūtė.

Pasirinkimas: 1998 m. buvusio mokyklos mokytojo Balio Buračo vardu pavadinta tuometė Karmėlavos vidurinė mokykla. / E. Mališausko nuotr.

Turtingos ne tik gimnazijos

Ilgesniais ar trumpesniais žinomų asmenų sąrašais gali pasigirti ne tik pakaunės gimnazijos. Ežerėlio pagrindinėje mokykloje mokėsi bene gausiausias būrys garsių asmenų, tarp jų – ir žymus fotomenininkas Antanas Sutkus.

Kauno rajono savivaldybė jau yra svarsčiusi galimybę šiai ugdymo įstaigai suteikti A. Sutkaus vardą, tačiau priimti sprendimą kol kas susilaikyta.

Po A. Sutkaus rikiuojasi Kovo 11-osios akto signataras Leonas Milčius, dailininkas Algirdas Grubevičius, mokslų daktarai: Vida Tulauskaitė-Astasevičienė (edukologijos), Aloyzas Sudavičius (chemijos), Audrius Vaičiūnas (technikos), Egidijus Marcinkevičius (medicinos), Lietuvos dziudo čempionas, tarptautinių turnyrų nugalėtojas, buvusios SSRS čempionato trečios vietos laimėtojas, sambo imtynių, šidokan karatė ir bušido Lietuvos čempionas, pasaulinių turnyrų nugalėtojas, Europos profesionalų diržo ir pasaulio profesionalų taurės laimėtojas Jordanas Poškaitis, žinomas mišrių kovos menų meistras Paulius Žitinevičius, kostiumo dizainerė Janina Zibireva ir kt. Čia mokėsi Saulius Davainis, Monika Kiaušaitė – dabartiniai Kauno rajono tarybos nariai ir vicemeras Paulius Visockas.

Laima Kalėdaitė – Kauno rajono tarybos narė – yra Šlienavos pagrindinės mokyklos auklėtinė.

Kačerginės mokykloje-daugiafunkciame centre mokėsi Kauno rajono meras Valerijus Makūnas, filosofas, muzikantas, mokslo darbuotojas Aivaras Stepukonis, buvęs Susisiekimo ministerijos darbuotojas Gintautas Šlėderis, LSMU vyr. mokslo darbuotojas Liudas Poderys, „Elintos“ vadovas Vytautas Jokužis, Kauno krikščioniškųjų gimdymo namų vadovas Virgilijus Rudzinskas.

Žvaigždžių turi ir Kulautuvos pagrindinė mokykla. Tai inžinierius, branduolinės energetikos specialistas Algirdas Kaliatka, KTU docentas Kazimieras Petkevičius, literatūrologas Egmontas Jansonas, mokslų daktarė Danguolė Bulotaitė, Kauno valstybinio muzikinio teatro dainininkė Genovaitė Bukauskaitė, režisierė Neris Karpuškaitė, žurnalistas, TV laidos „Krepšinio pasaulyje“ vedėjas Vidas Mačiulis.

Du vietovardžius – Garliavos Jonučių – pavadinime turinti progimnazija didžiuojasi išugdžiusi režisierių Antaną Obcarską, buvusį Lietuvos krepšininką, Europos taurės laimėtoją, tris kartus LKL čempioną, tris kartus LKL oro karalių, dabar – krepšinio trenerį Darių Sirtautą ir septynis kartus laimėjusį LKL čempionatą Kęstutį Šeštoką, boksininką, Europos čempioną, olimpietį, Pasaulio bokso asociacijos reguliaraus pusvidutinio svorio kategorijos pasaulio čempioną Eimantą Stanionį, Žaliosios politikos instituto prezidentą, Pasaulio biomasės energetikos asociacijos valdybos narį, verslininką, investuotoją Remigijų Lapinską.

Vytauto Didžiojo karo muziejaus nuotr.

Spalvingi sąrašai

Didelį vardų pasirinkimą turėtų ir kai kurios žymių žmonių garbei jau pavadintos pakaunės ugdymo įstaigos. Ypač spalvingas VDU Ugnės Karvelis gimnazijos absolventų sąrašas. Tai Rytis Prekeris – Kolorado universiteto ir vizituojantis LSMU profesorius, kurio darbo sritis – molekulinė biologija, Kembridže chemiją studijavęs mokslininkas Sigitas Mikutis, dešimt metų Helsinkio universitete dirbęs biotechnologijų mokslininkas Simonas Laurinavičius.

Čia mokėsi du buvę Kauno „Žalgirio“ ir Lietuvos krepšinio rinktinės nariai Adas Juškevičius ir Tadas Klimavičius, lenktynininkas Jonas Gelžinis. Sąrašą tęsia režisierius Šarūnas Bartas, pasaulinis modelis Edita Vilkevičiūtė ir Gabrielė Martirosian – 2008-ųjų „Mis Lietuva“, tų pačių metų konkurso „Mis pasaulis“ dalyvė, Lietuvos dainininkas, šokėjas, pagrindinis grupės „The Roop“ solistas Vaidotas Valiukevičius ir Artūras Pitkauskas (Artas) – Lietuvos popmuzikos atlikėjas.

Solidžiai atrodo ir palyginti jauna Garliavos Juozo Lukšos gimnazija. Į tolesnį gyvenimo kelią ši ugdymo įstaiga yra išleidusi keturis: Astą Ulinskaitę, Eglę Andriuškienę, Mantą Stulgaitį ir Vytenį Vitkauską – asmenis, aktyviai dalyvaujančius politinėje ir vietos savivaldos veikloje, gausų būrį savo profesinėje veikloje pasižymėjusių ir sėkmingą karjerą padariusių ugdytinių. Tai Lietuvos robotikos asociacijos viceprezidentas, įmonės „Elinta Robotics“ vadovas Aurelijus Beleckis, studijos „Office De Architectura“ architektas, dirbęs Danijoje, Belgijoje, Japonijoje ir JK, Andrius Ropolas, finansų ekspertas, įmonės „Finansų bitė“ vadovas Darius Noreika, LSMU ligoninės Kauno klinikų informacinės sistemos vyriausiasis programuotojas, VU docentas Gediminas Alzbutas, „Investuok Lietuvoje“ projektų koordinatorė Jurga Stasiukonytė-Alzbutė, STATICUS kontroliuojančiosios bendrovės direktorius Ignas Stasiukonis, gydytojas, kardiologas, Floridos (JAV) universiteto Chirurgijos skyriaus krūtinės ląstos ir plaučių transplantacijos chirurgas medicinos mokslų dr. Mindaugas Račkauskas, gydytojas, kardiologas, Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos medicinos mokslų dr. Gediminas Račkauskas, poetas, rašytojas, VDU Ekonomikos ir vadybos fakulteto doc. dr. Justinas Kisieliauskas, saulės energijos ir elektros įrangos specialistas, elektromobilių įmonės „Įkrautas“ vadovas Paulius Gūžys, dizainerė, viena tvarios mados iniciatyvos „Upcycled by LT“ įkūrėjų Vida Strasevičiūtė, kompozitorius, kino muzikos kūrėjas, VDU Komunikacijos fakulteto partnerystės prof. dr. Titas Petrikis.

Čekiškės Prano Dovydaičio gimnazijos pasirinkimų sąrašas – šiek tiek kuklesnis. Šią ugdymo įstaigą baigė Antanas Venskus – Tarptautinių reikalų ir eksporto skatinimo skyriaus vedėjas, buvęs ambasados Vokietijoje antrasis sekretorius, jau mirę: prof. Antanas Balsys, menininkas Brunonas Subatis ir aktorius Vilhelmas Vaičekauskas.

Žinomais absolventais didžiuojasi ir Garliavos Adomo Mitkaus pagrindinė mokykla. Ją yra baigę dailininkas Antanas Obcarskas, poetas Robertas Keturakis, monsinjoras Vytautas Pranciškus Rūkas, Seimo narys Justinas Urbanavičius.

Rasa Kazakevičienė / Asmeninio archyvo nuotr.

Komentaras

Rasa Kazakevičienė

Kauno rajono savivaldybės tarybos narė,

Pavadinimų sumanymo ir atminimų įamžinimo komisijos pirmininkė

Vardo suteikimas ugdymo įstaigai yra svarbus sprendimas, priimamas ne aukštesnių instancijų, komisijų, bet, visų pirma, visos bendruomenės – mokytojų, mokinių, tėvų – dialogo pagrindu, nes tai skatina bendruomeniškumą, atspindi bendruomenės bendrus tikslus ir vertybines nuostatas. Tai turi gimti natūraliai, kai pati bendruomenė jaučia, kad konkreti asmenybė jiems artima, kelianti pasididžiavimo ir įsipareigojimų.

Pagal susiklosčiusią tradiciją ne kiekvienos įžymybės vardas tiktų mokyklos pavadinimui. Šis procesas yra ne tik simbolinis, bet ir vidinis įsipareigojimas visai bendruomenei, tai ne tik nulemia mokyklos tapatumą, bet ir turi galimybę stiprinti bendruomenės vienybę.

Reikėtų vengti konfliktų ir užtikrinti, kad vardas atspindėtų visų bendruomenės narių įvairovę ir bendras vertybes. Tai galimybė sujungti žmones, o ne sukelti prieštaravimų.

Kai dėl mokyklos vardo yra nuodugniai išdiskutuota, jis įgauna ir gilų prasmės suvokimą. Toks vardas tampa gyvu ryšiu su bendruomene, suteikiančiu didesnį poveikį, nes jame slypi ne tik paviršutiniškas simbolizmas, bet ir įsipareigojimas skleisti bendrus tikslus ir vertybes, kurti tvirtą ryšį.