Ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje didieji miestai sutraukia jaunus, ekonomiškai aktyvius, karjeros galimybių ieškančius žmones. Tačiau tokios tendencijos sukelia ir problemų: didmiesčiuose brangsta būstas, ima trūkti ugdymo įstaigų, vis daugiau laiko gaištama spūstyse – gyvenimo kokybė prastėja, o tuštėjančiuose regionuose infrastruktūros išlaikymas tampa itin brangus, optimizuojant paslaugas nukenčia vietos gyventojai.

Atsiveria galimybės

Jonavos rajono mero Mindaugo Sinkevičiaus teigimu, norint išlaikyti regionus gyvybingus, svarbi valstybės politika.

Pasak M. Sinkevičiaus, prielaidos regionų ateičiai, jų ekonominiam gyvybingumui galėtų būti Laisvųjų ekonominių zonų (LEZ) vystymas arba bent tinkamų sklypų, kuriuos galėtų įsigyti ar išsinuomoti verslas, pasiūla. „Tokių zonų atsiradimas keičia regionus, bene geriausi pavyzdžiai yra Kauno ir Akmenės rajonai, kuriuose veikiančios LEZ dabar kuria naujas darbo vietas“, – teigia jis.

Kauno rajono meras Valerijus Makūnas, kalbėdamas apie demografinius pokyčius rajone, teigia, kad čia auga ir darbo vietų, ir gyventojų skaičius: „Remiantis naujausiais Registrų centro duomenimis, Kauno rajonas jau pasiekė 113 tūkst. gyventojų ribą. Tai viena sparčiausiai augančių savivaldybių šalyje. Vien 2022 metais paaugome beveik 6 tūkst. gyventojų. Augimas vyksta ir dėl gimstamumo, ir dėl migracijos – tiek vidinės, tiek išorinės.“

Pasak jo, viena pagrindinių priežasčių, kodėl dirbti ir gyventi Kauno rajone tampa itin patrauklu, ta, kad čia yra didžiausia Lietuvoje LEZ, kurioje veikia tokios visame pasaulyje žinomos įmonės kaip „Continental“, „Hollister Incorporated“, „Hella“.

„LEZ yra įsikūrę apie šimtas vietos ir užsienio įmonių, kuriose dirba daugiau nei šeši tūkstančiai žmonių, o bendra projektų investicijų vertė siekia 1,35 mlrd. eurų, – sako V. Makūnas, ir džiaugiasi, kad LEZ tampa traukos centru. – Nors šiuo metu didžiąją LEZ dirbančiųjų dalį sudaro Kauno miesto ir Kauno rajono gyventojai, tačiau nemažai dirbančiųjų atvyksta ir iš Jonavos, Raseinių, Kaišiadorių savivaldybių ir Vilniaus.“

Kauno rajonas jau pasiekė 113 tūkst. gyventojų ribą. Tai viena sparčiausiai augančių savivaldybių šalyje.

Matomas rezultatas

Kauno rajono merui pritaria Vytautas Petružis, Kauno LEZ valdymo bendrovės generalinis direktorius. Jis įsitikinęs, kad tiesioginės užsienio investicijos prisideda prie Kauno regiono teigiamų demografinių rodiklių, tačiau pabrėžia, kad sėkmę lemia kompleksinis požiūris: „Tai, kad Kauno rajone auga gyventojų skaičius, žinoma, nėra tik Kauno LEZ veikiančių įmonių nuopelnas, – tai viso regiono politikos rezultatas. Pagaliau turime tokią aplinką ir sąlygas, kurios motyvuoja kompetentingus specialistus grįžti į Kauno regioną ir iš užsienio. Kadangi čia įsikūrę verslai kuria aukštos pridėtinės vertės gamybą, jie gali pasiūlyti konkurencingus atlyginimus, kurie, beje, pranoksta Lietuvos vidurkį, ir viliojančias karjeros galimybes“, – vardija pašnekovas.

Pasak M. Sinkevičiaus, regiono patrauklumą lemia veiksnių visuma: „Viešoji infrastruktūra yra svarbi, tačiau vien tik jos nepakanka – reikia gerai apmokamų darbo vietų. Jų stokos neatperka jokie dviračių takai ar baseinai.“ Būtent todėl, M. Sinkevičiaus teigimu, savivaldai nėra lengva būti labai patraukliai ir konkurencingai. Tiek Kauno, tiek Akmenės rajonų atvejai rodo, kad būtent stiprių LEZ atsiradimas ir vystymas buvo postūmis, pritraukęs ir žmones.

„Tačiau LEZ kiekis yra ribotas, kiekviena jų turi savo įstatymą. Todėl net ir norint savivaldybėje turėti LEZ, nėra paprasta tai pasiekti“, – kalba Jonavos rajono meras. Tačiau į regionų ateitį jis žvelgia optimistiškai. „Neteisinga ir net radikalu manyti, kad regionai pasmerkti“, – įsitikinęs jis.

Pliusų daugiau

Dar vienas veiksnys, galintis prisidėti prie regionų gyvybingumo – tai hibridinis darbo modelis, kuris išpopuliarėjo per pandemiją ir kurį dalis darbdavių taiko ir dabar.

„Toks darbo modelis pasiteisino ne tik versle, tokias tendencijas stebime ir viešajame sektoriuje, o nemažai žmonių dirba kaip laisvai samdomi specialistai, visai nesaistomi darbo vietos. Ieškodami kokybiškesnio gyvenimo žmonės, kurių nesaisto fizinė darbo vieta, irgi gali keltis į regionus“, – apie dar vieną priežastį regionams atgimti kalba M. Sinkevičius.

Jis pastebi, kad kartais jauni žmonės nemato viso paveikslo ir visų galimybių: „Galima dirbti ne Vilniuje ir ne Kaune, bet uždirbti panašiai ir turėti daug kokybiškesnį gyvenimą nei didmiesčiuose“.

Pasak M. Sinkevičiaus, norėdami atliepti gyventojų poreikius, regionai nuolatos turi reaguoti į situacijos pokyčius.

„Kažkada turėjome gimimų bumą, reikėjo daugiau darželių, mokyklų. Dabar demografiniai rodikliai prastėja: gimstamumas mažėja, bendruomenė sensta; išlaikyti tą patį ugdymo įstaigų skaičių darosi sudėtinga. Vyksta švietimo, socialinių, sveikatos paslaugų optimizacija. Tai neprideda patrauklumo regionams“, – apie realybę kalba Jonavos meras.

M. Sinkevičius pastebi, kad ne visur situacija yra liūdna: „Pavyzdžiui, Kauno rajone, kur persikrausto daug kauniečių, darželių plėtra vyksta itin intensyviai, nespėjama jų statyti, kad aptarnautų visus norinčius.“

Jis pastebi, kad Kauno LEZ, kuris ir prisidėjo prie spartaus gyventojų skaičiaus augimo, prisitaiko prie žmonių poreikių: „Šiandien LEZ nėra tik sklypai ir teritorija gamybai, logistikai, verslui. Ten gali kurtis savotiškos bendruomenės, atsirasti socialinės paslaugos, restoranai, prekybos centrai.

Kauno rajono meras V. Makūnas pastebi, kad LEZ atsiradimas regione reiškia, jog čia įsikūrusių įmonių nauda valstybei neapsiriboja jų pačių investicijomis, kuriamomis darbo vietomis ir mokamais mokesčiais, bet ir išjudina vietos verslus: „Įmonės perka daug žaliavų, paslaugų ir ilgalaikio turto. Daugiau nei trečdalis jų atkeliauja iš vietinių tiekėjų.“