REZULTATUS LEMIA MOKYTOJO KOMPETENCIJA IR MOKINIO MOTYVACIJA

Kauno rajono savivaldybėje švietimas – prioritetinė sritis, kuriai skiriamas ypatingas dėmesys, tačiau Kauno rajono gimnazijų mokinių matematikos, chemijos, biologijos ir informacinių technologijų valstybinių brandos egzaminų rezultatai neviršija Lietuvos valstybinių brandos egzaminų vidurkio.

Atliko vertinimą

Siekdama nustatyti veiksnius, kas daro įtaką brandos egzaminų rezultatams, kad daugiau mokinių negu Lietuvos vidurkis neišlaiko arba išlaiko patenkinamu lygiu minėtų dalykų egzaminus, Kauno rajono savivaldybės Kontrolės ir audito tarnyba atliko šių mokomųjų dalykų mokinių pasiekimų rezultatų vertinimą.

Audituojamas laikotarpis apėmė 2019–2023 mokslo metus. „Duomenis rinkome iš vienuolikos – Babtų, Čekiškės Prano Dovydaičio, Domeikavos, Garliavos Juozo Lukšos, Karmėlavos Balio Buračo, Neveronių, Piliuonos, Raudondvario, Vandžiogalos, Vilkijos ir VDU Ugnės Karvelis – gimnazijų, diskutavome su Kauno rajono savivaldybės administracijos Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus darbuotojais. Parengėme anketas ir apklausėme 2022–2023 m. m. dešimties gimnazijų (Neveronių gimnazija tais metais neturėjo abiturientų) 340 abiturientų ir juos mokiusius 169 mokytojus“, – pasakojo savivaldybės kontrolierė Rima Zieniuvienė.

Prie kokių išvadų prieita

Audito metu domėtasi, ar imamasi veiksmų, siekiant pagerinti mokinių pasiekimų rezultatus, ar mokytojų kvalifikacija ir mokinių pastangos turi įtakos mokinių pasiekimų rezultatams, ar mažesnis mokinių skaičius grupėje daro įtaką aukštesniems mokinių pasiekimų rezultatams.

Prieita prie išvados, kad mokinių, besimokančių mažesnėse grupėse, dažniausiai valstybinis brandos egzaminų rezultatas aukštesnis, tačiau aukštesnius mokinių pasiekimų rezultatus lemia ne tik mokinių skaičius grupėje, jie priklauso ir nuo mokytojo kompetencijos, mokinio motyvacijos mokytis. Be to, aukštesni mokinių metiniai vidurkiai lemia aukštesnius egzaminų rezultatus, išskyrus informacinių technologijų.

Rima Zieniuvienė / Asmeninio archyvo nuotr.

R. Zieniuvienės nuomone, siekiant pagerinti mokinių pasiekimų rezultatus, imamasi nepakankamai veiksmų. „Teisės aktai neįpareigoja švietimo įstaigų vadovų vykdyti mokytojų kasmečius vertinimus. Gimnazijose mokytojų kasmetis vertinimas vykdomas vadovų iniciatyva ir vertinimo metu mokytojai dažniausiai nurodo tai, kas nuveikta, bet neanalizuoja, kaip tai veikia mokinių pasiekimus ir jų daromą pažangą, mokymosi motyvaciją, nenumato priemonių ir aiškių kriterijų, kaip gerinti mokinių mokymąsi“, – pabrėžė savivaldybės kontrolierė.

Atliekant auditą pastebėta, kad kai kuriose ugdymo įstaigose ne visiems mokiniams užtikrinamos vienodos galimybės lankyti konsultacijas gimnazijose, o mokiniai, neturėdami galimybės gimnazijoje organizuojamų konsultacijų metu pašalinti mokymosi spragas ar siekti pažangos, naudojasi korepetitoriaus paslaugomis.

Siekiant pagerinti mokinių pasiekimų rezultatus, svarbu sutelkti švietimo proceso dalyvius.

Didelę įtaką mokinių motyvacijai mokytis turi mokytojai. Motyvuotas mokytojas išugdys motyvuotus mokinius ir tai turės tiesioginę įtaką mokinių pasiekimams. Mokytojų motyvavimas yra labai svarbus, kad mokytojas su įkvėpimu, kūrybingai rastų priėjimą prie mokinių ir sudomintų juos mokomu dalyku. Todėl ugdymo įstaigos vadovas turėtų pasirinkti tinkamą mokytojų motyvavimo sistemą.

Pasak R. Zieniuvienės, Kauno rajone nesukurta bendra mokytojų motyvavimo sistema, nors visose gimnazijose mokytojų skatinimai, t. y.  priemokos ir premijos, aprašyti gimnazijų Darbo apmokėjimo sistemos aprašuose, kitose vidaus dokumentuose dėl darbuotojų skatinimo.

„Mes negalime pasakyti, kokios konkrečiai gimnazijose taikomos motyvavimo priemonės yra veiksmingiausios ar kas motyvuoja mokytojus, tačiau pastebėjome, kad mokytojų įvertinimas ir skatinimas nepakankamas, nes ne visada įvertinami, kad ir nežymūs mokytojų pasiekimai dirbant su kitais, o ne su aukščiausius įvertinimus turinčiais mokiniais. Be to, 37,7 proc. mokytojų norėtų keisti darbovietę, iš jų 66,7 proc. mokytojų galvoja dirbti kitoje veiklos srityje, ir tai kelia susirūpinimą. Motyvacinė sistema – ne vienintelė priežastis, dėl kurios mokytojai gali planuoti palikti dabartinę darbovietę, tačiau ji yra svarbus indikatorius, nes darbuotojų skatinimas – viena iš priemonių juos išlaikyti įstaigoje ir padidinti motyvaciją“, – mano R. Zieniuvienė.

Mokinių motyvavimo sistema sukurta ir naudojama visose gimnazijose. Auditą atlikusių specialistų nuomone, ne tik skatinimo priemonės motyvuoja mokinius mokytis, bet ir mokinio mokymosi motyvacija priklauso tiek nuo paties mokinio, tarpusavio santykio su mokytojais, tiek nuo jį supančios aplinkos, aiškiai, nenuobodžiai dėstomos temos.

Pateikė rekomendacijų

„Siekiant gerinti mokinių pasiekimų rezultatus, svarbu sutelkti visus švietimo proceso dalyvius, stebėti kiekvieno mokinio pasiekimus ir jo daromą pažangą, daugiau dėmesio skirti mokytojų kvalifikacijai ir stiprinti mokinių ir mokytojų motyvaciją“, – teigė savivaldybės kontrolierė.

Siekiant gerinti mokinių ugdymo(-si) rezultatus ir užtikrinti kiekvieno mokytojo atskaitomybę už atliekamas funkcijas, gimnazijų vadovams rekomenduojama pasirengti ar papildyti turimas mokytojų veiklos įsivertinimo anketas įtraukiant metines užduotis, kurios būtų susietos su mokinių rezultatų gerinimu ir nurodyti pasiektus rezultatus.

Rekomendacija užtikrinti konsultacijų prieinamumą visiems mokiniams, kuriems jų reikia, turėtų mažinti mokinių pasiekimų skirtumus. Jei nėra galimybių suderinti mokinių konsultacijų grafiką su mokyklinių autobusiukų važiavimo grafiku, siūloma apsvarstyti galimybę konsultacijas mokiniams teikti nuotoliniu būdu.

Kultūros, švietimo ir sporto skyriaus vedėjui rekomenduojama parengti Kauno rajono ugdymo įstaigoms darbuotojų skatinimo tvarkos aprašą. Tai turėtų padidinti mokytojų motyvaciją.

Siekiant nustatyti priežastis, kodėl informacinių technologijų valstybinio brandos egzamino rezultatai žemi, nors mokinių metiniai įvertinimai aukšti, Kultūros, švietimo ir sporto skyriui pavesta atlikti šio dalyko mokymo proceso išsamų tyrimą.