Spalis – krūties vėžio sąmoningumo mėnuo. Vienintelis Lietuvoje Kauno moterų mėgėjų teniso klubas „Tennis Ladies“ spalį pasitinka tradicija tampančiu teniso ir padelio turnyru „Play Pink“, skirtu skleisti žinią apie krūties vėžio prevenciją.

Per 100 teniso ir padelio mėgėjų – moterų ir vyrų dalyvavo antrą kartą rengiamame turnyre „Play Pink“. Kauno moterų mėgėjų teniso klubo vadovė ir turnyro organizatorė Eglė Sajūtė-Lukševičienė tiki, kad toks turnyras taps kasmetiniu ir kasmet bus vis gausesnis dalyviu skaičiumi, mat, pirmajame turnyre dalyvavo tik apie 30 sportininkų mėgėjų.

Turnyras „Play Pink“ skirtas skleisti žinią apie krūties vėžio prevenciją, o jo metu surinkta parama bus skirta šios ligos gydymui.

„Kiekvienas gautas euras teks Kauno klinikų Onkologijos ir hematologijos klinikai, tiksliau, už surinktas lėšas bus perkamos tam tikros priemonės, todėl mes stengiamės labai neišlaidauti ir taupiai viską organizuoti“, – turnyro prasmingumą išskyrė E. Sajūtė-Lukševičienė.

Už surinktas lėšas bus perkamos tam tikros priemonės, todėl mes stengiamės labai neišlaidauti ir taupiai viską organizuoti.

Pernai rengto turnyro lėšomis buvo nupirktos difuzinės pompos ir specialios adatos prie šio prietaiso. Toks pat ir šiemetiniame turnyre surinktų lėšų tikslas. Lėšoms surinkti rengiamas aukcionas.

„Šiemet Tadas Babelis iš Buenos Airėse vykusio čempionato parvežė rinktinės marškinėlius su visų komandos narių parašais. Ričardas Berankis, kaip ir pernai, aukcionui skyrė savo marškinėlius su autografu. Edas Butvilas  padovanojo raketę. Padelio gerbėjams pasiūlyta nusipirkti mačą su padelio čempionu Skirmantu Mačinsku. Beje, S. Mačinskas dar padovanojo visiškai naują padelio raketę. Prancūzijoje dabar gyvenanti rašytoja Erika Umbrasaitė padovanojo savo knygą „Vienos krūties istorija“ su autografu“, – aukcionui skirtus dalykus minėjo E. Sajūtė-Lukševičienė.

Simono Baltušio nuotr.

Teniso ir padelio mėgėjų bendruomenę prasmingo turnyro proga sveikino ir Lietuvos krūties vėžio asociacijos pirmininkė Agnė Čižauskaitė, gydytoja onkologė Dainora Mačiulienė.

„Diagnozė – krūties vėžys apverčia moters gyvenimą. Ši liga tampa ne tik moters, o ir visos šeimos liga. Lietuvoje kasmet suserga apie 1,5 tūkst. moterų“, – sveikindama ir dėkodama už paramą sakė gydytoja onkologė D. Mačiulienė.

ES statistika negailestinga – kas vienuolikta moteris suserga krūties vėžiu, o tai reiškia dvi moterys iš klasės. Viena iš penkių sergančiųjų yra jaunesnė nei 50 metų moteris.

Negailestinga ir išgyvenamumo statistika. Išgyvenamumas su krūties vėžio diagnoze Lietuvoje yra 74 proc., kai ES išgyvenamumo vidurkis siekia 83 proc.

Atrodytų kas tie 9 proc., tačiau procentus pavertus skaičiais tai yra devynios moterys iš šimto. Tokios skaudžios statistikos priežastys – vėlyva diagnostika.

„Veikia krūties vėžio diagnostikos programa. Tačiau šia programa pasinaudoja vos 50 proc. moterų, kurioms pagal amžių jau rekomenduojama tikrintis. Pirmos stadijos vėžys išgydomas 99 proc. Tačiau moterys neranda laiko sau. Be to moksliškai įrodyta, kad užčiuopti ligą ankstyvoje stadijoje neprofesionalams praktiškai neįmanoma. Tada, kai moterys pačios užčiuopia neaiškius darinius krūtyje, geriausiu atveju diagnozuojama antra vėžio stadija, kuriai reikalingas jau sisteminis gydymas“, – teniso ir padelio dalyvius pakvietusi puodeliui kavos aiškino Lietuvos krūties vėžio asociacijos pirmininkė A. Čižauskaitė.

Tada, kai moterys pačios užčiuopia neaiškius darinius krūtyje, geriausiu atveju diagnozuojama antra vėžio stadija.

Asociacijos pirmininkė skatindama moteris nenumoti ranka į save, o mylėti save priminė projekto „Šventosios Magdalenos naktys“, taip pat skirto krūties vėžio prevencijai, šūkį – „Pasitikrinau, nes myliu tave“.

Pirmininkė sklaidė ir mitus apie neva žalingą krūtų vėžio diagnostikos tyrimą – mamogramą. Esą, kai specialiu aparatu suspaudžiama moters krūtis nepakeliamai skauda arba sutraiškomi audiniai ir tada garantuotai išplinta sergančios ląstelės.

Anot A. Čižauskaitės, tokie mitai neturi jokio pagrindo, o medicinos progresas leidžia labai sėkmingai diagnozuoti, gydyti, atkurti pašalintą krūtį ir grąžinti moteriai pilnavertį gyvenimą.

Informacijos stoka, žemas visuomenės medicininis intelektas sąlygoja prastą atrankinės patikros programos lankomumą, užleistų ligos stadijų gausą bei didelį mirtingumą. Krūtų vėžys yra dažniausia moterų onkologinė liga pasaulyje ir Lietuvoje.

Simono Baltušio nuotr.

„Viena iš projekto „Šventosios Magdalenos naktys“ dalių yra mokslinė konferencija, kurios metu suvežama tyrimo aparatūra, atvyksta geriausi specialistai ir sudarome galimybę moterims pasitikrinti. Prieš keletą metų iš 250 pasitikrinusių moterų dviem buvo nustatyta onkologinė liga“, – patikros svarbą nuolat akcentavo Lietuvos krūties vėžio asociacijos pirmininkė A. Čižauskaitė.

Reikėtų atkreipti dėmesį į savavališkai atliekamą krūties vėžio žymens tyrimą, kurio neigiama išvada jokiu būdu nereiškia onkologinės ligos nebuvimo. Anot A. Čižauskaitės, skausmas krūtyje dažniausiai nėra krūties vėžio požymis, jis vargina 45–70 proc. pasikonsultuoti su krūtų ligų specialistu besikreipiančių moterų ir dažniausiai yra hormoninės kilmės. Jei skausmas tęsiasi daugiau nei du menstruacinius ciklus ar išlieka per menopauzę, reikia pasikonsultuoti su gydytoju, kad būtų atmestos kitos galimos skausmo priežastys.

Simono Baltušio nuotr.

Krūties vėžio asociacijos pirmininkė, paaiškino teniso ir padelio turnyro dalyvėms apie ligos, kurios pradžia dažniausiai nesukelia jokių skausmų, gydymą – koks buvo, koks yra šiandien ir artimos ateities gydymą, tačiau raginimas rūpintis savimi ir tikrinti išliko viso pokalbio leitmotyvu.

Turnyro dalyvių  dar laukia ir dovana – nuotolinė Endobiogenetikos instituto specialistų paskaita tema „Ką aš galiu padaryti šiandien, kad išvengčiau krūties vėžio rytoj“.