Žalia šviesa uždegta: pradedamas statyti pirmasis tiltas tarp Nemuno salos ir Žemosios Fredos | kl.lt

ŽALIA ŠVIESA UŽDEGTA: PRADEDAMAS STATYTI PIRMASIS TILTAS TARP NEMUNO SALOS IR ŽEMOSIOS FREDOS

  • 47

Per artimiausius kelerius metus nusidrieks nauja jungtis iš Nemuno salos link Aleksoto bei Žemosios Fredos. Šią savaitę Kauno miesto savivaldybė pasirašė rangos darbų sutartį su bendrove „Kauno tiltai“ dėl 258 metrų ilgio pėsčiųjų ir dviratininkų tilto, pretenduojančio tapti nauju traukos centru, statybos. Tai bus jau šeštoji Nemuno krantus jungianti susisiekimo arterija abipus salos.

Patogu ir dviratininkams, ir pėstiesiems

„Miesto infrastruktūrą tobuliname kompleksiškai, galvodami tiek apie patogumą žmonėms, darnų judumą, tiek ir apie miesto plėtros kryptis. Naujasis tiltas neabejotinai pagerins susisiekimą tarp istorinio Kauno centro ir Žemosios Fredos, Aleksoto. Šiame Nemuno krante kuriasi vis daugiau kauniečių, o miestas projektuoja išskirtinį objektą – Čiurlionio koncertų centrą. Tokie sprendiniai didina patrauklumą gyventojams bei investuotojams“, – neabejoja Kauno meras Visvaldas Matijošaitis.

Miesto infrastruktūrą tobuliname kompleksiškai, galvodami tiek apie patogumą žmonėms, darnų judumą, tiek ir apie miesto plėtros kryptis.

Naujasis tiltas ypač pasitarnaus keliaujantiems į objektus Nemuno saloje. Jau šį rudenį greta „Žalgirio“ arenos ir baseino duris atvers pirmasis šalyje Mokslo ir inovacijų centras „Mokslo sala“. Pernai atnaujinta ir visa aplinka – sutvarkyti želdiniai, įrengti nauji takai, sporto aikštelės, apšvietimas.

Pėstiesiems ir dviratininkams skirtas naujasis tiltas sudarys vientisą jungtį su prieš kelerius metus pastatytu mažesniuoju ties I. Kanto gatve ir vadinamaisiais Ugniagesių rūmais. Čia pat naujomis spalvomis nušvito „gaisrininkų tuneliu“ praminta požeminė pėsčiųjų perėja, tad kelerių metų perspektyvoje susisiekimas su Žemąja Freda iš miesto centro taps kur kas patogesnis ir greitesnis.

Atsivers miesto panorama

Tiltą iš Nemuno salos į Žemąją Fredą suprojektavo įmonė „TEC Infrastructure“ ir KILD architektų komanda, atstovaujama architektų Petro Išoros, Ivane Ksnelashvili ir Dominyko Daunio. 2018 metais autoriai pateikė pirminius sprendinius. Šie sulaukė korekcijų – gerokai optimizuoti statybos kaštai.

Būsimas statinys savo išvaizda primins jau pastatytą mažesnį tiltą ties I. Kanto gatve. Numatyta panašių motyvų turėklų sistema, „lengvumo“ įspūdį kurianti šviesios spalvos metalinė konstrukcija. Toks sprendimas neužgoš vaizdo miesto peizažo tiek žvelgiant nuo krantų, tiek ir iš upės – atsivers 360 laipsnių Kauno panoramos.

Architektai akcentuoja, kad kuriamas naujas erdves lengvai pasieks visi. Rangovai tilto prieigose įkomponuos patogius 5 proc. nuožulnumo pandusus, kurie ypač pasitarnaus žmonėms su judėjimo negalia. Pagal projektą tilto konstrukcijų ilgis sieks 258 metrus, o plotis – virš 6 metrų.

„Turime tikslą sukurti sėdimą viešą erdvę prie tilto atramų ir vandens. Ir tai pasieksime naujomis priemonėmis. Atsisakėme sudėtingų konstrukcijų ant tiltų ir amfiteatrus perkomponavome į Nemuno krantus“, – kiek anksčiau pristatydamas tilto viziją kalbėjo architektūrinės projekto dalies vadovas Petras Išora.

Planuoja startuoti gegužę

Viešąjį rangos konkursą tilto statyboms laimėjo AB „Kauno tiltai“, įsipareigoję 14,4 mln. eurų vertės darbus užbaigti per kiek daugiau nei dvejus metus nuo jų pradžios. Darbo projektas pradedamas rengti dar šį mėnesį, o realios statybos numatytos gegužę.

Pasak rangovų, būsimojo tilto konstrukcija yra pakankamai sudėtinga. Anot „Kauno tiltų“ vadovo Aldo Rusevičiaus, atramos bus įrengiamos tik pakrančių ribose, todėl vidurinės tilto dalies konstrukcijos įrengimas virš upės vagos reikalauja ir aukštų kompetencijų, ir maksimalaus preciziškumo: „Galiu patikinti, kad bendrovės „Kauno tiltai“ tiltininkai, inžinieriai bei statybininkai yra patyrę savo sričių specialistai, todėl neabejojame, kad procesai eisis sklandžiai. Apie mūsų gebėjimą laiku ir kokybiškai įgyvendinti mums patikėtus projektus byloja ir faktas, kad iki šiol esame pastatę 4 tiltus į Nemuno salą. Džiugu, jog šiuo – penktuoju – sujungsime salą su kitu Nemuno krantu.“

Kauno m. savivaldybės nuotr.

Tai bus šeštoji Nemuno upės ir salos krantus jungianti susisiekimo arterija, tačiau pati pirmoji, vedanti Žemosios Fredos ir Aleksoto link. Iki šiol sala pasiekiama tik iš Karaliaus Mindaugo prospekto – tiltais ties Karmelitų bažnyčia, A. Mickevičiaus, S. Daukanto, Maironio ir I. Kanto gatvėmis.

Per pastarąjį pusmetį Kaune pradedamos jau antro tilto statybos. Praėjusių metų pabaigoje darbai startavo ties Užnemunės ir Brastos gatvėmis, kur per artimiausius kelerius metus Nemuno krantus Vilijampolėje ir Marvelėje sujungs vadinamasis Kėdainių tiltas.

Neabejojama, kad pastarasis ne tik užtikrins geresnį transporto ir pėsčiųjų susisiekimą per upę, bet tuo pačiu ženkliai sumažins tranzitinį eismą pro senamiestį bei didins pralaidumą centrinėse miesto gatvėse.

GALERIJA

  • Žalia šviesa uždegta: pradedamas statyti pirmasis tiltas tarp Nemuno salos ir Žemosios Fredos
  • Žalia šviesa uždegta: pradedamas statyti pirmasis tiltas tarp Nemuno salos ir Žemosios Fredos
  • Žalia šviesa uždegta: pradedamas statyti pirmasis tiltas tarp Nemuno salos ir Žemosios Fredos
  • Žalia šviesa uždegta: pradedamas statyti pirmasis tiltas tarp Nemuno salos ir Žemosios Fredos
  • Žalia šviesa uždegta: pradedamas statyti pirmasis tiltas tarp Nemuno salos ir Žemosios Fredos
Kauno m. savivaldybės nuotr.
Rašyti komentarą
Komentarai (47)

Beraščiai žurnaliūgos užkniso

„Žalia šviesa“ reiškia, kad kažkas seniau buvo uždrausta ir dabar leista - tai juk niekas nedraudė tilto statyti, o tiesiog nestatė, reiškia posakis logiškai netinka. Kitas niuansas, kad toks posakis ypatingai mėgiamas kacapų, tai iš kur žurnaliūgos įkvėpimo semiasi lyg ir tampa aišku.

Kam kas neaišku?

Vietoje elevatorių jau 20 metų nori statyti daugiabučius, bet kas ten butą pirks, jei tilto nėra. Tai tuos 20 metų ir pramušinėja tilto statybą, kad galėtų iš butų pardavimų uždirbti. Tuo pačiu pramuš gatvės rekonstrukciją.

prie ko čia tie atsibodę landsbergiai?

rimtas pasiruošimas karui, savo piliečių saugumu nėra joks landsberginis ir su tuo negali būti siejamas. O laikas toks,kad taikios statybos bent metams turi būti skubiai sustabdytos,išaldytos ir imtasi karinės infrastruktūros(turim 900 km pasienio su Rusija sutvirtinti) ir ,svarbiausia, visiškai apleistų civilinės saugos objektų kuo skubiausiai statybai. Tiltai , stadionai skirti taikos metui,o karo metu įdėtos pastangos ,lėšos bus ar taip ar kitaip sunaikinti.
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS