ŽALIĄSIAS ERDVES KAUNO RAJONE PUOSELĖJA DARBŠČIOS RANKOS
Kauno rajono seniūnijos siekia puoselėti žaliąsias zonas, kad čia ne tik būtų malonu apsilankyti, bet ir neplistų invaziniai augalai. Vienur tenka tik gėlynus sukomponuoti, o kitur – vilktis specialiąją aprangą ir naikinti pavojingus augalus, tad kiekviena seniūnija turi savų iššūkių.
Kova su barščiais
Kauno rajone gausu gamtos kampelių, į kuriuos mėgsta atvykti tiek vietiniai, tiek svečiai iš kitų savivaldybių. Tačiau siekiant, kad aplinka būtų draugiška lankytojams, tenka įdėti nemažai darbo. Vienas pagrindinių darbų – naikinti pavojingus invazinius augalus, kad jų teritorija nesiplėstų.
Sosnovskio barščiai Lietuvoje išvešėjo sovietmečiu, tačiau iki šiol tenka vargti juos naikinant. Šie augalai sparčiai auga, per sezoną gali užsiveisti didelis plotas. Tai pavojingi augalai, mat, prie jų prisilietus, žmogaus oda gali stipriai nudegti ir susidaryti sunkiai gyjančios pūslės. Be to, Sosnovskio barščiai neleidžia augti vietinei augmenijai, todėl kasmet Kauno rajono savivaldybė drastiškai naikina šiuos augalus. Tam nuolat numatyta ir atskira eilutė savivaldybės biudžete.
„Dar 2017 m. 25 seniūnijose buvo inventorizuoti visi sklypai, pažeisti invazinio augalo valstybinėje žemėje. Tokių sklypų plotas sudaro apie 50 ha. Nuo 2018 m. kiekvienais metais skiriama lėšų iš Savivaldybės aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos (SAARSP) Sosnovskio barščiams naikinti“, – nurodė Kauno rajono savivaldybės Aplinkos skyriaus vedėja Jurgita Rakauskaitė.
Iš viso pagal SAARSP barščiams naikinti per šešerius metus skirta daugiau nei 61 tūkst. eurų. Kiekvienais metais paskirstytas biudžetas leido naikinti Sosnovskio barščius skirtingų plotų sklypuose, taip mažinant jų paplitimą. Pagal minėtą programą, vien šiemet šiems invaziniams augalams naikinti skirta daugiau nei 6,2 tūkst. eurų. Už šią sumą nupurkšta 38 ha ploto.
„Daugiausia invaziniai augalai veši prie upelių, sunkiai prieinamose vietose, apleistuose žemės ūkio paskirties sklypuose. Seniūnijų bendro naudojimo sklypuose jie naikinami selektyviais herbicidais. Efektyviai veikia herbicidai, tokie kaip „Nuance 75 WG“ ir „Accurate 200 WG“. Taip pat barščiai naikinami mechaniniu būdu (šienaujant ar iškapojant) tose teritorijose, kur negalima purkšti. Į tokias teritorijas patenka vandens telkinių juostos, zonos šalia gyvenamųjų namų ir pan.“, – kaip vyksta kova su Sosnovskio barščiais, komentavo J. Rakauskaitė.
Priežiūra: nuolat tenka šienauti pakeles, plotus ties dviračių takais. / Justinos Lasauskaitės nuotr.
Iš tiesų naikinti šiuos invazinius augalus yra sudėtinga. Reikia ne tik nuolat imtis priemonių, bet ir saugoti darbininkus, todėl artintis prie barščių galima tik dėvint specialią aprangą, turint apsaugas, kad tik nebūtų galimybės plikomis rankomis prie jų prisiliesti. Nors barščių naikinimas reikalauja didelių pastangų, jos tikrai atsiperka.
„Iš pradžių kelerius metus didesnio poveikio nebuvo, tačiau, laiku atliekant naikinimo darbus, bent jau plotai nedidėja ir vizualiai barščių nematyti. Po penkerių naikinimo metų inventorizuotuose plotuose šių invazinių augalų sumažėjo apie 15 ha“, – kalbėjo Aplinkos skyriaus vedėja.
Specialistė pažymėjo, kad didelė Sosnovskių barščių plitimo problema išlieka privačiuose sklypuose. Jei šeimininkai savo valdas užleidžia barščiams, šie labai greitai pradeda plisti ir aplinkinėse teritorijose, todėl ekspertai ragina ir pačius gyventojus prisidėti prie nelengvos kovos su invaziniais ir pavojingais augalais.
Lankoma: Kauno rajone gausu gražių gamtos kampelių, tad rūpinamasi patekimu ir prie pakrančių. / Justinos Lasauskaitės nuotr.
Žalieji plotai
Rajone gausu lankytinų gamtos objektų, kuriuose taip pat vyrauja žaliosios erdvės. Čia norisi susilieti su gamta, tačiau jaustis patogiai, kad nereikėtų braidyti po dideles žoles.
Tokioms vietoms šienauti tenka pasitelkti daugiau rankų, mat įprastos žoliapjovės negali įveikti kalnuoto reljefo ar privažiuoti prie pat pakrantės.
Gėlynai seniūnijose pertvarkomi kasmet, atnaujinami augalai, įkuriami nauji.
„Piliakalnio žolės pjovimo darbams samdome įmonę. Ringaudų seniūnija turi vidinių sandorių sutartį pasirašiusi su Kauno rajono komunalinių paslaugų centru, kuris puikiai prižiūri tiek dviračių tako prieigas, tiek Pyplių piliakalnio teritoriją. Piliakalnis šienaujamas nešiojamomis žoliapjovėmis“, – kaip prižiūrimi Ringaudų žalieji plotai, kalbėjo seniūnė Rūta Slivinskienė.
Ji pripažino, kad šioje seniūnijoje labai didelių viešųjų erdvių nelabai yra, tačiau tenka prižiūrėti nemažai pakelės ploto. Pakelėse pasitelkiami ir traktoriai, ir žoliapjovės tam, kad ne tik teritorija atrodytų tvarkingai, bet ir būtų užtikrinamas eismo saugumas.
„Šienaujame dažnai, kol vienur nupjauname, jau reikia grįžti į anksčiau pjautą vietą. Vasaros sezonas būna toks“, – kad darbų netrūksta, pridūrė R. Slivinskienė.
Tiesa, šioje seniūnijoje galima rasti ir natūralių pievų, kurios specialiai nešienaujamos. Ties dviračiu taku, einančiu palei Nemuno pakrantę, ir ties atodangomis, kur įrengti laiptai link upės, žydi laukiniai augalai, specialiai paliekama aukštesnė žolė. Natūraliose pievose galima stebėti įvairių vabzdžių gyvenimą, užtikrinti, kad įvairūs gyviai turėtų nektaro ir galėtų maitintis.
Naikinamas: Sosnovskio barščiai Kauno rajone naikinami ir herbicidais, ir mechaniniu būdu. / E. Virkečio nuotr.
Kuria ir bendruomenė
Gamtos kampeliuose žaliąsias erdves dažniau prižiūri kvalifikuoti specialistai, tačiau gyvenvietėse darbuojasi ne tik jie, bet ir vietos bendruomenės. Rajono atstovai pripažino, kad tikrai yra gėlynų, prie kurių kūrimo prisidėjo ir vietiniai gyventojai, todėl sukurtos kompozicijos dabar gali džiuginti tiek praeivius, tiek ir pačias bendruomenes.
„Pas mus daugiau vyrauja sezonui pastatomi vazonai ar jų kompozicijos. Jau ne pirmi metai į šį procesą įsijungia bendruomenė. Vienais metais originaliai buvo panaudotos statinės, į kurias buvo sodinamos gėlės. Dabar padaryti nauji stovai. Noreikiškių kaimo stotelėse pastatyti masyvūs vazonai su gėlių kompozicijomis.
Natūraliose pievose galima stebėti įvairių vabzdžių gyvenimą, užtikrinti, kad įvairūs gyviai turėtų nektaro ir galėtų maitintis.
Ringaudų kaimo pagrindinėje gatvėje bendruomenės moterų iniciatyva pastatyti vazonai su gėlėmis, kuriuos prižiūri patys gyventojai. Praėjusiais metais bendruomenės padedami atnaujinome tremtinių kalnelį Tabariškių kapinėse. Ringaudų kaimo aikštę prie kryžiaus pagyvinome trimis dekoratyviniais dagiliais, tad tikimės, kad pavyks įgyvendinti ir kitas iniciatyvas ir taip patiems gražinti savo aplinką“, – kalbėjo Ringaudų seniūnė R. Slivinskienė.
Kitose rajono seniūnijose taip pat puoselėjami gėlynai. Specialistai eksperimentuoja kurdami gėlių kompozicijas, derindami augalus tarpusavyje, tad apsilankę skirtingu metu svečiai gali išsivežti ir skirtingus prisiminimus, kaip atrodė viena ar kita rajono vieta.
„Gėlynai seniūnijose pertvarkomi kasmet, atnaujinami augalai, įkuriami nauji. Gėlynai sukomponuoti iš daugiamečių gėlių ir puošniųjų krūmų. Gėlynuose vyrauja levandos, katžolės, šalavijai, soruolės, snapučiai, miskantai, melėsai, šilokai, ežiuolės, alūnės, durantai, žiemės, astrancijos, burbuliai, dekoratyvūs česnakai, eraičinai, gaisrenos, kemerai, kraujalakės, kraujažolės, lendrūnai, monardos, rudbekijos, saulainės, veronikos, rusmenės, narcizai ir kt.
Krūmynus sudaro hortenzijos, lanksvos, šliaužiantieji kadagiai, pūsleniai, kalniniai serbentai, sedulos ir kt.“, – apie tai, kad kiekvienoje seniūnijoje pasitinka vis kitokie žiedai, pasakojo Aplinkos skyriaus vedėja Jurgita Rakauskaitė.
GALERIJA
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
-
DMN inf.6 komentarai -
DMN inf.6 komentarai -
DMN inf.0 komentarai
tai