Balandį vyksiantis festivalis „Klaipėdos muzikos pavasaris“ šiemet su klaipėdiečiais sveikinsis jau 41-ąjį kartą. Lietuvoje nėra kito klasikinės muzikos renginio, turinčio tokią ilgą istoriją.

Su šiuo festivaliu užaugo jau kelios klausytojų kartos, keitėsi jį rengusios institucijos. Klaipėdos koncertų salė perėmė jo organizavimą 2005-aisiais ir pakreipė renginio koncepciją stambios formos akademinės muzikos projektų linkme. Tokie renginiai – tarsi galingi laivai – kasmet pavasarį švartuojasi didžiausiame pajūrio klasikinės muzikos uoste, kur puoselėjamos istorinės vertybės ir kuriami modernios kultūros ženklai.

„Klaipėdos muzikos pavasaris“ – didingas klasikos skambesys!“ – skelbia festivalio afiša. Įkūnydama darnią tradicijų ir naujovių sintezę, šiemetė jo programa suteiks galimybę klaipėdiečiams ir miesto svečiams aplankyti net aštuonis įspūdingus renginius. Ekspresyvi ir galinga garsų jūra išsilies solistų virtuozų pasažais, simfoninių ir kamerinių orkestrų bei chorų koncertais. Tobulas muzikos grožis ir jėga stulbins nevaržoma energija ir inspiruos džiaugsmingo pakylėjimo akimirkas.

Jaunystės vėjas

Balandžio 1-ąją festivalis prasidės koncertu „Jaunystės vėjas“, kuriame muzikuos Klaipėdos kamerinis orkestras (meno vadovas Mindaugas Bačkus), pianistas Robertas Lozinskis, o jiems diriguos Giedrė Šlekytė.

Pavasarį norisi atsinaujinti ir įkvėpti šviežio oro. Klaipėdos kamerinio orkestro programa „Jaunystės vėjas“ leis tai patirti. Kartu su orkestru muzikuosiantys jaunosios kartos lietuvių atlikėjai yra kelyje į tarptautinį pripažinimą. R.Lozinskis pernai laimėjo M.K.Čiurlionio pianistų konkursą Vilniuje ir pianistų konkursą „Newbury Spring Festival Sheepdrove Piano competition“ Didžiojoje Britanijoje. Dirigentė G.Šlekytė pernai buvo atsidūrusi muzikos pasaulio dėmesio centre, kai pateko į N.Malko dirigentų konkurso Danijoje ir jaunųjų dirigentų konkurso Zalcburge (Austrija) finalą. „Klasikinės muzikos pasaulyje – ne vien gėlės ir aplodismentai, tačiau kaskart iš naujo atrandu ir žaviuosi partitūromis. Esu dėkinga, kad galiu perskaityti kompozitorių užrašytą genialumą. Šiuo genialumu taip tikiu, kad jaučiu būtinybę įgyvendinti jų muziką“, – viename interviu sakė dirigentė.

Klausytojų vertinimo lauks W.A.Mozarto, E.W.Korngoldo kūrinių interpretacijos.

Garsų tėkmėje

Balandžio 7-ąją baroko muzika, nuostabios obojaus ir meilės obojaus melodijos plačiai išsilies Vilniaus miesto savivaldybės Šv. Kristoforo kamerinio orkestro (meno vadovas ir dirigentas Donatas Katkus) „Garsų tėkmėje“.

Klaipėdos scenoje pirmąkart pasirodys į gimtinę iš Prancūzijos trumpam grįžtantis, prancūzų spaudos magišku atlikėju vadinamas obojininkas Andrius Puskunigis. Jo scenos partnerė bus žmona klavesinininkė Celine Scibetta-Puskunigis (Prancūzija). Kartu su D.Katkaus vadovaujamu ir diriguojamu orkestru jie atliks G.Ph.Telemanno ir J.S.Bacho kūrinius.

„Patyręs, lankstus orkestro vedlys D.Katkus atskleidė nepaprastai gražių dalykų. Jis siekia garso kokybės, išryškindamas kiekvieną instrumentą, iki galo vesdamas kiekvieną muzikinę frazę. Dauguma dirigentų pasitenkina įprastu ritmo, tempo reikalavimų įgyvendinimu, be muzikinės vaizduotės. Su Katkumi viskas kitaip – iš jo estetinių sąvokų kylantys vaizdiniai orkestro skambesyje įsikūnija nepaprastai lengvai ir natūraliai“, – rašė prancūzų spauda po orkestro pasirodymo praėjusį rudenį Eliziejaus laukų teatre Paryžiuje.

Lygumų giesmės

Kompozitoriaus pedagogo, aktyvaus visuomenės veikėjo Juliaus Juzeliūno gimimo 100-mečiui dedikuotame koncerte „Lygumų giesmės“ balandžio 13-ąją muzikuos Lietuvos kamerinis orkestras (meno vadovas Sergejus Krylovas).

Programos ašis – J.Juzeliūno Koncertas smuikui, vargonams ir styginių orkestrui bei V simfonija „Lygumų giesmės“, inspiravusi visos programos pavadinimą. Solo partijas koncerte atliks smuikininkas Džeraldas Bidva ir vargonais grosianti Karolina Juodelytė.

Pirmą kartą uostamiesčio Koncertų salėje pasirodysianti jaunosios kartos dirigentė Adrija Čepaitė diriguos ne tik garsiam mūsų šalies orkestrui, bet ir merginų chorui „Liepaitės“ (vadovė Jolita Vaitkevičienė). „Dirigavimas – tai dirigento ir atlikėjų dialogas, paliečiantis publiką. Dirigentas savo pajauta išbaigia tai, ką išgyvena patys muzikantai. Džiaugiuosi, kai šis dialogas įvyksta“, – viename interviu teigė Graco muzikos universiteto (Austrija) orkestrinio dirigavimo specialybės absolventė. Jai „Lietuva yra ne tik mieli namai, bet ir sava galimybė“.

Baltijos jūros peizažai

Balandžio 15-ąją koncertu „Baltijos jūros peizažai“ festivalyje prisistatys „Baltic Sea Philharmonic“ (muzikos vadovas ir dirigentas Kristjanas Järvi (JAV) su pianistu Alexanderiu Toradze (Gruzija–JAV).

„Baltic Sea Philharmonic“ – tai naujai suformuotas daugianacionalinis orkestras, kuriame groja geriausi jaunieji atlikėjai iš dešimties Baltijos jūros skalaujamų šalių – Vokietijos, Lenkijos, Lietuvos, Latvijos, Estijos, Suomijos, Danijos, Norvegijos, Švedijos ir Rusijos. Kelis kartus per metus jie susirenka, rengia programas ir vyksta koncertuoti. Orkestrui vadovauja pasaulyje pripažintas dirigentas K.Järvi.

Orkestro prisistatymo turo programą „Baltijos jūros peizažai“ sudaro kūriniai, susiję su jūra, gamtos objektais arba reiškiniais. Tarp jų – A.Pärto „Gulbės daina“, I.Strawinskio baleto „Ugnies paukštė“ orkestrinė siuita, G.Gelgoto „Kalnai. Vandenys (Laisvė)“. Su talentingo jaunimo orkestru garsus pianistas A.Toradzė atliks solo partiją S.Prokofjevo Koncerte fortepijonui Nr. 3.

Projekto rengėjai tiki, jog muzika gali jungti žmones, nepaisant jų tautybių ir skirtumų, bei keisti visuomenę į gera.

Meilės aistros operose

Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) simfoninio orkestro (muzikos vadovas ir dirigentas Robertas Šervenikas) koncerte balandžio 19-ąją liesis „Meilės aistros operose“, žymiausių operų ištraukas dainuos sopranas Viktorija Miškūnaitė, mecosopranas Jovita Vaškevičiūtė ir tenoras Tomas Pavilionis.

Solistai atvers savo personažų santykių bei jausmų istorijas ir įtikinamai perteiks jas klausytojams. Diriguos R.Šervenikas, muzikos kritikų vertinamas už įtaigias klasikinių ir šiuolaikinių kūrinių interpretacijas.

Programoje – G.Puccini, C.Saint-Saëns, G.Bizet, Ch.Gounod, J.Strausso, R.Chapí, G.Verdi, F.Leháro, J.Offenbacho muzika. Koncerte taip pat skambės fragmentas iš O.Narbutaitės operos „Kornetas“, kuri buvo įvertinta Auksiniu scenos kryžiumi ir sulaukė palankiausių atsiliepimų kaip „stulbinamai gražus spektaklis“. Beje, T.Pavilionis, dainavęs ir vaidinęs Kornetą „su Hario Poterio akiniais“ (pasak operos režisieriaus Gintaro Varno), už šį vaidmenį pelnė geriausio LNOBT metų operos solisto apdovanojimą. J.Vaškevičiūtė – prabangioji Grafienė ir Markizas – buvo nominuota Auksiniam scenos kryžiui.

Epitafija praeinančiam laikui

Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro (LNSO, meno vadovas ir vyr. dirigentas Modestas Pitrėnas) ir Kauno valstybinio choro (meno vadovas Petras Bingelis) bei mecosoprano Eglės Šidlauskaitės „Epitafija praeinančiam laikui“ nuskambės balandžio 22-ąją.

LNSO nuo 2015 m. rudens vadovaujantis M.Pitrėnas – vienas ryškiausių mūsų šalies dirigentų. Platiems ir išraiškingiems jo batutos mostams šįkart paklus ne tik minėtas orkestras, bet ir Kauno valstybinis choras. Beveik 150 atlikėjų būrys interpretuos B.Kutavičiaus „Epitafiją praeinančiam laikui“. Šis įstabus kūrinys apdainuoja keturis Lietuvos kultūros ir istorijos momentus: Vilniaus atsiradimą, Vilniaus universitetą, kankinius, pasiaukojusius už Lietuvos laisvę, ir Katedros atšventinimą. Nacionaline kultūros ir meno premija įvertinto autoriaus kūryboje visada patraukia sumanymų originalumas. Garbingiausia mūsų šalies premija taip pat apdovanotas ir M.Pitrėnas, kuris teigia dirbantis „beprotiškai įdomų, nenuobodų kūrybinį darbą“.

Kontrastą lietuviškai muzikai sudarys prancūzo H.Berliozo kūriniai. Jo kantatos „Kleopatros mirtis“ solo partiją dainuos E.Šidlauskaitė. „Didžiausi mano planai – tobulėti“, –sakė patirties užsienyje pasisėmusi ir į gimtinę sugrįžtanti operos solistė.

Dainuojantis smuikas

Balandžio 26-ąją publikos lauks Klaipėdos kamerinio orkestro koncertas „Dainuojantis smuikas“. Jame bus reta galimybė pasiklausyti dainuojančio smuikininko Dmitrijaus Sinkovskio (Rusija).

Barokinio griežimo specifiką ir repertuarą meistriškai įvaldęs smuiko virtuozas savo pasirodymų metu dažnai publiką nustebina, prabildamas unikalaus tembro balsu – kontratenoru, taip pat diriguodamas. Prestižinės Maskvos konservatorijos auklėtinis šiuo metu joje dėsto. Jis yra laimėjęs daug tarptautinių konkursų, intensyviai koncertuoja Rusijos, Europos, Kanados ir JAV koncertų salėse, vadovauja ansambliui „La Voce Strumentale“, dirba su žymiausiais Europos baroko orkestrais.

Klaipėdiečių orkestrui, kuris meno vadovo M.Bačkaus iniciatyva nemažai gilinasi į barokinės muzikos atlikimo subtilumus, repeticijos ir pasirodymas su D.Sinkovskiu bus puiki proga pasisemti įkvėpimo ir žinių.

Koncerto programoje skambės A.Corelli, G.F.Handelio, J.S.Bacho, P.Locatellio, T.Albinonio, A.Vivaldi kūriniai.

Šventasis pavasaris

Festivalį balandžio 28-ąją vainikuos koncertas „Šventasis pavasaris“. Jame muzikuos Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras (meno vadovas ir vyr. dirigentas Gintaras Rinkevičius), solo partiją atliks latvių pianistas Vestardas Šimkus.

Koncertą diriguosiantis G.Rinkevičius viename interviu yra sakęs: „Kam reikia dirigento, kuris visą koncertą stovi nugara į klausytojus ir mojuodamas rankomis trukdo mėgautis muzika? Dirigento reikia ne dėl to, kad muzikantai grotų kartu, o kad sukurtų orkestro charakterį“.

Šiuosyk programoje – M.K.Čiurlionis, M.Ravelis ir I.Strawinskio baleto „Šventasis pavasaris“ simfoninė siuita. Šio baleto premjera 1913 m. Paryžiuje patyrė visišką nesėkmę. Po metų, kūrinį atlikus koncertiniu būdu, laukė triumfas. „Šventasis pavasaris“ sukrėtė klausytojus, nesugebėjusius įžvelgti jo novatoriškumo. Įdomu, kad balete, turinčiame paantraštę „Pagoniškos Rusios vaizdai“, kompozitorius panaudojo lietuvių liaudies dainų melodijas.

M.Ravelio Koncerto fortepijonui kairei rankai solinę partiją paskambins žymus latvių pianistas lietuviška pavarde V.Šimkus. „Vienintelis meilės romanas mano gyvenime buvo su muzika“, – teigė M.Ravelis, kuris laikomas pianizmo novatoriumi. Jo sielai artimiausia buvo antika ir mitologija, Rytų estetika, gamta ir vaikystės pasaulis.

Festivalis vyks Klaipėdos koncertų salėje. Koncertų pradžia – 18 val. Bilietai – po 10, 14 Eur, taikomos nuolaidos.