Sodininkai su nerimu stebi augalus, kuriems šią žiemą tenką išgyventi mažiausiai trečią šalčio ir atlydžio pasikeitimų bangą.

Sodininkai su nerimu stebi augalus, kuriems šią žiemą tenką išgyventi mažiausiai trečią šalčio ir atlydžio pasikeitimų bangą.

Kaip prižiūrėti gėles ir sodus, kai žiemiškus orus keičia pavasariški, aiškino sodininkas ir bitininkas Algirdas Amšiejus.

"Kol kas stebėdamas augalų pumpurus manau, kad nėra ko baimintis. Nieko baisaus tie atšilimai ir staigūs atšalimai. Esmė ta, kad šiuo metu visi augalai yra ramybės būsenos. Tad tokios orų permainos didelės žalos nepadarys", – nuomonę išsakė A.Amšiejus.

Medžiai esą taip pat kol kas nenukentėjo, tad sodininkai turėtų būti ramūs.

"Koks čia orų svyravimas? Ar čia jau labai pašalo, kai yra16 laipsnių šalčio?" – juokėsi sodininkas.

Grėsmė augalams kiltų tada, jei staigus šaltis paspaustų sausio pabaigoje.

"Tuo metu prasideda augalų budimas. Vienais metais sausio 14-ąją lazdynai jau buvo pradėję žydėti. O staiga nukrito temperatūra iki 15–20 laipsnių šalčio. Kai kuriems augalams buvo amen", – kalbėjo A.Amšiejus.

Pajūryje vyravusi 12 laipsnių minusinė temperatūra, pasak A.Amšiejaus, galėjo būti pavojinga avietėms ir braškėms, jei nebuvo storos sniego dangos. Šių augalų šaknys yra paviršinės, todėl 8 cm gylyje  esančios augalą maitinančios šaknelės galėjo iššalti.

"Obelims tokie šalčiai nebaisūs, jų šaknys prasideda tik nuo 12 cm gylio. Kas nenubalino vaismedžių, dar spės tai padaryti per šį atlydį. Visais metais pasitaiko orų svyravimų. Mačiau, kad ir pajūryje trešnės ir abrikosai yra įtrūkę", – tikino A.Amšiejus.

Per didelė drėgmė augalų šaknims taip pat neturėtų kenkti, nes jos šiuo metu nekvėpuoja. "Augalas gali mirti tada, jei dirvožemis bus permirkęs tuo metu, kai jau vyks fotosintezė, nes šaknims reikia oro", – perspėjo pašnekovas.

Žinomas augalų mėgėjas pripažino, kad dažniau augalams pakenkia patys jų šeimininkai nei gamta.

"Apkloja, apkamšo storai ir po to suka galvas, kodėl numirė", – juokavo A.Amšiejus.

Specialistas patarė lengvai apkloti rožes, o rimčiau jas mulčiuoti tik prieš pat didesnius šalčius.

"Mes net rododendrų dar nedengėme. Sniegas juk išlaužo šakas. Dabar reikia stebėti, kiek laiko truks šis atlydys ir kada vėl pašals. Jei šaltukas paspaus po viduržiemio, bus bėdų. Jei žmonės rožes tik apkas žeme, nieko baisaus – vanduo susigers. Bet dažnai augalus mėgstama dengti pjuvenomis ir durpėmis. Įmirkusios durpės šaltyje suplėšys rožių kaklelius, o kol buvo šilta, po tokiu apklotu jos galėjo sušusti", – patarė A.Amšiejus.