Filmo stop kadras

BALTOJI KARŠTINĖ – NE LIGA?

2014-12-30 05:00
Asta Aleksėjūnaitė

Daugiadienės šventės tekant alkoholio upeliams dar šiais metais daugeliui gali baigtis legendine fraze, ištarta Leonido Gaidajaus filme "Kaukazo belaisvė". "Delirium tremens – baltoji karštinė". Taip komedijos herojaus Šuriko būklę apibūdino rajono ligoninės medikė.

Išblaivins už 400 litų

Tačiau ar anekdotais apipinta pošventinė būsena iš tiesų yra tokia nepavojinga?

Policijos teigimu, praėjusį savaitgalį jau konstatuota vieno gargždiškio mirtis, kurią prišaukė apsinuodijimas alkoholiu.

Nors 54-erių vyras greitosios medicininės pagalbos automobiliu ir buvo nugabentas į vieną uostamiesčio ligoninių, bet reanimacijos personalui jo gyvybės nepavyko išgelbėti.

Vladimiro Budanovo, vadovaujančio privačios greitosios medicinos pagalbos įstaigai, teigimu, dispečeriai dar prieš Kalėdas sulaukė išankstinių užsakymų dėl išblaivinimo namuose.

"Pagirios pagal sveikatos ministro įsakymą yra liga ir net labai sunki. Ši paslauga ir įrašyta į greitosios medicininės pagalbos teikiamų paslaugų sąrašą ir yra apmokama iš ligonių kasų. Tačiau mums užtenka darbo ir be to, greitoji pagalba neturi būti sanitarinis taksi", – kalbėjo V.Budanovas.

Medikas prisiminė, kad prieš keletą metų išblaivinimas namuose Klaipėdoje kainavo 120 litų, tačiau šiuo metu toks "malonumas" jau gali kainuoti net 400 litų.

Tektų pakloti ir daugiau

Vilniuje ar Kaune tokios paslaugos kaina siekia 500 litų. Viena privati medicinos įstaiga skelbiasi, kad detoksikacijos nuo apsinuodijimo alkoholiu kaina įstaigos stacionare prasideda nuo 300 litų.

Susisiekus su vadovu, paaiškinta, kad vien medikamentams tokios procedūros metu išleidžiama 120 litų. Jei paciento būklė pasirodytų itin sunki, prie jo tektų budėti keliems medikams, vadinasi, kaina dar išaugtų.

Uostamiestyje prieššventiniu laikotarpiu pasipylė skelbimai apie įvairius tokios paslaugos teikėjus. Vilniuje registruota medicinos įmonė skelbia, kad į klaipėdiečio namus paciento išblaivinimui atvyks per valandą.

Paslaugos kaina – vos 280 litų. Paslaugi sekretorė telefonu informavo, kad už tai medikas pacientui sulašins natrio chlorido, gliukozės ir vitaminų kompleksą bei diazepamo dozę.

Įtarimų pasėjo mirtis

V.Budanovas prisiminė vieną mįslingą atvejį, kai į paciento namus atvykusiam medikų ekipažui teko konstatuoti alkoholio padauginusio vyro mirtį, nors į namus ir buvo kviestas privatininkas išblaivinimui.

"Ant stalo buvo palikta 15 ampulių diazepamo. Tais laikais niekas netyrė, dėl ko mirė žmogus. O gal ir artimieji nesiėmė ieškoti teisybės. O kas kreipsis ir kam malonu būtų prisipažinti?" – kraupią istoriją prisiminė privačios įstaigos vadovas.

Klaipėdos sveikatos apsaugos skyriaus vedėja Janina Asadauskienė tikino, kad yra girdėjusi apie uostamiestyje veiklą vystantį vieną mediką, kuris galbūt tokiai veiklai ir neturi licencijos. Nes toks dokumentas galioja penkerius metus, o norint tęsti praktiką, privalu išklausyti mokymus ir atnaujinti žinias.

"Tačiau iš mediko licencijos niekas neatėmė. Ne savivaldybė turi kontroliuoti medicininės paslaugos teikimo licencijas. Moka ar nemoka toks medikas mokesčius už suteiktas paslaugas, mes taip pat nekontroliuojame. Mes medikų neganome, tuo turi užsiimti teisėsauga, kitos institucijos. O klinikiniais dalykais užsiima medicininis auditas", – tvirtino J.Asadauskienė.

Medikai namie nesiblaivo?

Savivaldybėje ir tarp politikų daug pažįstamų turinti J.Asadauskienė tikino girdėjusi, kad ne vienas žinomas uostamiesčio žmogus yra naudojęsis išblaivinimo paslauga.

Slėpdami priklausomybę alkoholiui ar gelbėdami savo vardą tokie pacientai dažniausiai ir ieško pogrindžiu atsiduodančių medicininių paslaugų.

Tačiau patys medikai vienbalsiu pripažįsta, kad jie savo sveikatos niekada netaisytų namuose su lašine venoje. Uostamiesčio medikai, išgirdę, kad metų sandūroje Gargždų ligoninė nusprendė oficialiai įteisinti išblaivinimo paslaugą, gyrė kolegas, nes esą Klaipėdos ligoninės priima tik itin sunkios būklės tokius pacientus.

"Susidūrėme su tokia problema ir nusprendėme kreiptis į rajono tarybą. Buvo patvirtinti tokios paslaugos įkainiai – 246 litai. Bet pas mus per metus pasitaiko tik 3–4 tokie pacientai", – tvirtino Gargždų ligoninės vadovė Alma Grikšienė.

Per 3 valandas neišblaivės

Klaipėdietis psichiatras Vincas Šlioža tikino, kad išblaivinant sunkų pacientą medikai visuomet balansuoja ant slidžios ribos.

"Neteisingai blaivinant visuomet yra rizika, medikų žargonu tariant, "įšokti į delyrą". Aš pats to sau namuose niekada nedaryčiau, kad ir kaip drebėtų rankos ir skaudėtų galva", – teigė psichiatras.

Delyras medicininėje literatūroje apibūdinamas kaip ūminis praeinantis globalus pažinimo funkcijų sutrikimas, kuriam būdingas nesiorientavimas vietoje ir laike, suvokimo sutrikimai, susijaudinimas.

"Juk tai yra intervencija į žmogaus organizmą ir tai turi būti atliekama gydymo įstaigoje. Gal kas nors mano, kad vandens gėrimas yra detoksikacija. Bet realiai tokiu atveju medikai turi sekti žmogaus kraujospūdį ir kitas organizmo reakcijas", – tikino medikas.

V.Šlioža pripažino, kad reikėtų atskirti dvi sąvokas – detoksikaciją nuo apsinuodijimo alkoholiu.

"Neįmanoma išblaivinti žmogaus per tris valandas, nebent per tris paras. Detoksikacija nuo alkoholio – ta situacija, kai esi labai arti mirties. Nors nereikia galvoti, kad, jei nebūtų medikų, žmonės gyventų amžinai, esą tik jie žmones ir žudo. Tačiau juk patys žmonės žaidžia su mirtimi gerdami savaitėmis", – kalbėjo V.Šlioža.

Kai į lovą lipa velniai

Mediko nenustebino tai, kad greitosios medicinos pagalbos ekipažas vieno mirusių pacientų namuose esą rado diazepamo ampulių.

"Tokiais atvejais iš tiesų reikia raminti pacientą. Jam gali prasidėti epilepsijos priepuolis. O jei tokiam žmogui jau velniai lipa į lovą, raminamieji yra net būtini. 15 ampulių diazepamo gal ir būtų dar suprantama, nes iki 100 miligramų galima suleisti. Tačiau tai turi būti daroma reanimacijos palatoje, o ne namuose", – tvirtino medikas.

Pasak V.Šliožos, dažnai tokiose situacijose vartojami "Relanium" vaistai stabdo kvėpavimą, o tai gali būti pavojinga namų sąlygomis.

"Toks medikas neturi reikiamos aparatūros. Kaip jis jį gaivintų, dirbtinį kvėpavimą darytų? Aš kaip psichiatras pasakyčiau: kuo labiau stengiesi greitai išblaivinti, tuo didesnė tikimybė pasireikšti baltajai karštinei. Po tokių blaivintojų pacientai važiuoja į Bangų gatvę", – tikino V.Šlioža.

Psichiatrai girtumo liga nelaiko, tai vertinama kaip žmogaus būklė.

"Už išblaivinimą, kiek žinau, ligonių kasos nemoka, o va, už delyrą labai neblogai moka. Delyras rodo didelę somatinę patologiją. Ir tai traktuojama, kaip skubi medicinos pagalba, nereikalaujant sveikatos draudimo", – aiškino medikas.

Tiesa, psichiatras pripažino, kad kolegas, kurie pacientus blaivina namuose, jis užjaučia.

"Tai nėra malonu – kentėti ir leisti laiką su alkoholikais. Tai yra tikras vargas", – nuomonę išsakė gydytojas.

Aiškino: gerti – nėra blogai

Klaipėdos psichikos sveikatos centro vadovas Aleksandras Slatvickis įsitikinęs, kad bet kokia intervencija į žmogaus organizmą sukelia riziką. O tai darantis medikas turi prisiimti atsakomybę.

"Kai žmogaus būklė itin sunki, tik ligoninėje įmanoma rasti tinkamus visų rūšių specialistus. Yra ir kita medalio pusė – skubus išblaivinimas yra tik simptomų pašalinimas. O pati liga negydoma", – pastebėjo A.Slatvickis.

Pasak gydytojo, tokių paslaugų prireikia priklausomybę alkoholiui turintiems asmenims.

"Prieš keletą metų teko girdėti radijo laidą, kurioje kažkoks gydytojas aiškino, kad išblaivinimas namuose yra natūralus ir patogus dalykas, o žmogaus organizmas esą taip sutvertas, kad jam neva nieko blogo kartkartėmis užgerti. Mane tuomet apėmė įsiūtis", – prisipažino klaipėdietis.

Rūpi tik biznis

Specialisto manymu, yra baisu priklausomam žmogui sakyti, kad jam yra viskas gerai ir jis gali gerti.

"Tas medikas radijo laidoje net pateikė visą kvaziteoriją. Todėl aš manau, kad tai yra biznis. Bet labai pavojingas, kai kam galintis kainuoti gyvybę. Tokių paslaugų teikėjams nerūpi, jog žmogus gali degraduoti", – paaiškino medikas.

A.Slatvickis įsitikinęs, kad ir pati sveikatos sistema stumia žmones į pogrindinių medikų glėbį.

"Ši sritis yra stigmatizuota todėl, kad iki šiol pas mus yra pažeidžiamos žmogaus teisės ir orumas. Žmonės niekur nesikreipia, nes tebebijo patekti į vadinamąją narkologinę įskaitą. Iki šiol tiems, kurie buvo gydomi stacionare, draudžiama vairuoti automobilį. Vairuotojo pažymėjimą gausi tik po trejų metų. O štai chroniškas alkoholikas tuo metu metų metais vairuos mašiną", – rėžė A.Slatvickis.