GARBĖS PILIEČIO TITULAS – NE VIEN TIK GENEROLAMS

Klaipėda, anuomet Mėmelis, miesto garbės piliečius turėjo tik du – Veimaro respublikos reichsprezidentą, generolą feldmaršalą Paulių von Hindenburgą ir ilgametį miesto burmistrą Arturą Altenbergą. Po pusės amžiaus, sovietmečiu, miesto garbės piliečio titulas atgaivintas ir buvo teikiamas daugiausia raudoniesiems generolams. Vis dėlto Klaipėdos garbės pilietėmis yra tapusios ir dvi moterys – verpėja Ona Stanžienė bei rašytoja Ieva Simonaitytė.

Sudomino vardo priešistorė

Buvęs Klaipėdos meras Rimantas Taraškevičius pasakojo, jog baigiantis jo kadencijai miesto vadovo poste ir kaip tik artėjant diskusijoms dėl naujų pretendentų į miesto garbės piliečio vardą, jis paprašė, kad būtų surinkta informacijos apie šio titulo priešistorę.

"Mane sudomino, kokia situacija dėl Klaipėdos garbės piliečių buvo anksčiau. Žinoma, nustebino patys pirmieji Klaipėdos, tada Mėmelio, garbės piliečiai, kuriems šis vardas buvo suteiktas daugiau nei prieš šimtą metų. Tai feldmaršalas P. von Hindenburgas ir burmistras A.Altenbergas. Ar buvo daugiau Mėmelio garbės piliečių, informacijos surinkti nepavyko", – kalbėjo R.Taraškevičius.

Taigi pačiu pirmuoju Mėmelio miesto garbės piliečiu buvo paskelbtas Veimaro respublikos reichsprezidentas.

Šis titulas generolui feldmaršalui P. von Hindenburgui, kuris, beje, vėliau, 1933 m., Vokietijos reichskancleriu paskyrė Adolfą Hitlerį, Mėmelyje suteiktas 1915-aisiais, nė neįpusėjus Pirmajam pasauliniam karui.

Rašoma, kad Didžiojo karo metu feldmaršalas ilgą laiką praleido Lietuvoje.

Galimas dalykas, kad Mėmelio garbės piliečio vardo suteikimas buvo tam tikras šios Rytų Prūsijos provincijos reveransas ir taip jau tituluotam asmeniui.

Mėmelio miesto garbės piliečio vardas suteiktas ir pirmajam Klaipėdos burmistrui A.Altenbergui.

1862 m. Kionigsberge gimęs A.Altenbergas burmistru išrinktas 1893 m.

Dar po vienuolikos metų, 1904-aisiais, jis tapo vyriausiuoju Klaipėdos burmistru.

Nuo 1896 m. A.Altenbergas priklausė Evangelikų reformatų sinodui. Buvo Buriuotojų draugijos, įvairių įmonių priežiūros tarybos narys.

A.Altenbergas miesto savivaldoje dirbo 25 metus.

Antrasis Mėmelio garbės pilietis mirė 1926 m. kovo 27 d. nuo infarkto traukinyje, grįždamas iš Kauno į Klaipėdą.

Reveransas: 1915 m. pirmuoju Mėmelio miesto garbės piliečiu tapo Veimaro respublikos reichsprezidentas P. von Hindenburgas, kuris Pirmojo pasaulinio karo metu ilgą laiką buvojo Lietuvoje. vikipedija.lt nuotr.

Pusės amžiaus pertrauka

Apie lietuviškojo tarpukario laikotarpio Klaipėdos garbės piliečius informacijos rasti nepavyko.

Pokariu, kai miestas tapo sovietiniu, pirmieji garbės piliečių vardai suteikti tik 1967-aisiais.

Ano meto spaudoje yra likęs Klaipėdos miesto darbo žmonių deputatų tarybos vykdomojo komiteto pranešimas apie įsteigtą "Klaipėdos miesto garbės piliečių knygą".

Pirmieji į ją įrašyti Klaipėdos "išvaduotojų" vardai – buvęs 16-osios lietuviškos divizijos generolas majoras Adolfas Urbšas ir buvęs 32-osios šaulių divizijos 113-ojo šaulių pulko pulkininkas Ivanas Ivanovas.

Pranešta, jog A.Urbšui ir I.Ivanovui "įteikti simboliniai Klaipėdos raktai".

Beje, A.Urbšas (1900–1973) iki sovietų okupacijos buvo Lietuvos kariuomenės karininkas, o 1940 m. tapo Raudonosios armijos generolu.

Jo vadovaujama raudonarmiečių divizija dalyvavo kovose Žemaitijoje, Kurše, taip pat užimant Klaipėdą, dėl to jam ir buvo suteiktas miesto garbės piliečio vardas.

A.Urbšas gavo ir LSSR nusipelniusio kultūros veikėjo vardą (1970 m.).

Tą patį LSSR nusipelniusio kultūros veikėjo vardą turėjo ir dar vienas raudonasis karinis veikėjas, taip pat Klaipėdos miesto garbės pilietis (1975 m.), Vladas (kai kur rašoma Vladimiras) Lunia (1906–1992).

Jis nepriklausomos Lietuvos laikais buvo baigęs Kauno karo mokyklą, o sovietams okupavus Lietuvą, prisijungė prie Raudonosios armijos.

1944 m. vasarį su kitais 23 buvusios Lietuvos kariuomenės karininkais pasirašė kreipimąsi į Lietuvoje likusius karininkus. Kreipimasis ragino nesipriešinti artėjančiai SSRS kariuomenei.

Klaipėdos garbės piliečiu tapo ir dar vienas Lietuvos, o paskui SSRS karo veikėjas, raudonasis generolas Pranas Petronis (1910–1998), kuris sovietams okupavus Lietuvą ir naikinant jos kariuomenę, 1940 m. spalį paskirtas sovietinės kariuomenės 29-ojo teritorinio šaulių korpuso 184-osios šaulių divizijos prieštankinio diviziono vyriausiuoju adjutantu.

Pokariu keliolika metų nuo 1961-ųjų P.Petronis buvo LSSR karinis komisaras, ilgą laigą buvo LSSR Aukščiausiosios Tarybos deputatas, tarybos prezidiumo narys.

P.Petronis buvo ne tik Klaipėdos, bet ir Kupiškio rajono garbės pilietis (1977 m.).

Jis apdovanotas ir Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino 3-iojo laipsnio medaliu (1933 m.), ir sovietiniais Raudonosios žvaigždės, Tėvynės karo I ir II laipsnio bei Raudonosios vėliavos ordinais.

Rimantas Taraškevičius. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Tūpsniai – "išvaduotojams"

Klaipėdos garbės piliečio vardas suteiktas ir buvusiam politiniam instruktoriui, dimisijos generolui majorui Trofimui Belikui, kuris su raudonarmiečių daliniais 1945 m. taip pat dalyvavo užimant Klaipėdą.

1985-ųjų sausį, artėjant dar vienam Klaipėdos "išvadavimo" jubiliejui, miesto garbės piliečių vardus nuspręsta suteikti dar dviem veikėjams.

"Ryšium su Klaipėdos miesto išvadavimo iš vokiškųjų fašistinių grobikų 40-osiomis metinėmis, suteikti Klaipėdos miesto Garbės piliečio vardą Stasiui Jurginiui, revoliucinio judėjimo Lietuvoje dalyviui, buvusiam 16-osios Lietuviškosios Raudonosios vėliavos Klaipėdos šaulių divizijos kariui, personaliniam pensininkui, ir Orlovui Aleksejui Semionovičiui, atsargos pulkininkui, mūšių dėl Klaipėdos išvadavimo dalyviui, buvusiam Generalinio štabo karininkų atstovų veikiančioje armijoje ypatingojo korpuso nariui", – rašoma Klaipėdos vykdomojo komiteto sprendime, kurį savo parašu patvirtino to komiteto pirmininkas Alfonsas Žalys.

Tai buvo paskutinieji sovietinės Klaipėdos miesto garbės piliečiai.

Šie titulai teikti daugiausia Raudonosios armijos generolams, tiesa, Klaipėdos garbės pilietėmis tapo ir dvi moterys klaipėdietės.

Pagerbė darbo didvyrę

Iš viso sovietmečiu uostamiestyje Klaipėdos garbės piliečio vardai suteikti devyniems asmenims.

"Po Antrojo pasaulinio karo miesto garbės piliečių teikimo tradicija atgaivinta. Tik šie titulai teikti daugiausia Raudonosios armijos generolams, tiesa, Klaipėdos garbės pilietėmis tapo ir dvi moterys klaipėdietės – socialistinio darbo didvyrė O.Stanžienė ir rašytoja I.Simonaitytė", – pastebėjo R.Taraškevičius.

Klaipėdietei O.Stanžienei, socialistinio darbo didvyrei, pensininkei, buvusiai Klaipėdos medvilnės verpimo "Trinyčių" fabriko brigadininkei garbės pilietės vardą nuspręsta suteikti "ryšium su Klaipėdos miesto išvadavimo iš vokiškųjų fašistinių grobikų 30-osiomis metinėmis".

Šį sprendimą pasirašė tuomečio vykdomojo komiteto pirmininko pirmasis pavaduotojas Valentinas Greičiūnas.

LSSR liaudies rašytoja I.Simonaitytė buvo vienintelė, kuriai garbės piliečio vardas suteiktas ne Klaipėdos "išvadavimo proga", o "už didelius nuopelnus vystant uostamiesčio kultūrą".

Sprendimą pasirašė vykdomojo komiteto pirmininkas A.Žalys.

Tačiau ir I.Simonaitytei Klaipėdos miesto garbės piliečio vardas suteiktas prieš pat Raudonosios armijos įžengimo į Klaipėdą metines, 1977 m. sausį.

Vėliau, žlugus sovietinei sistemai, abu garsūs klaipėdiečiai A.Žalys ir V.Greičiūnas patys tapo Klaipėdos miesto garbės piliečiais.

Dvi dešimtys garbiųjų

Lietuvai atgavus nepriklausomybę, pirmuoju Klaipėdos miesto garbės piliečiu 1991 m. balandį tapo Vokietijos pilietis Heinzas Radzwillas.

Tų pačių metų rugsėjį garbės piliečiu tapo ir kompozitorius Jeronimas Kačinskas (1907–2005).

Po to septynerius metus garbės piliečių neatsirado.

Ir tik 1998 m. gegužę už ypatingus nuopelnus Klaipėdos miestui garbės piliečio vardas suteiktas profesoriui, kultūros veikėjui Vytautui Jakelaičiui (1928–2015).

Tais pačiais metais šiuo vardu pagerbtas ir A.Žalys (1929–2006) – sovietmečio inteligentas, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras.

2002-ieji garbės piliečių skaičiumi Klaipėdoje buvo patys gausiausi.

Tada šis vardas suteiktas Hanzos miesto Liubeko prezidentui Peteriui Oertlingui, muziejininkui ir rašytojui Aloyzui Každailiui (1943–2018), architektūros istorikui ir menotyrininkui Jonui Tatoriui (1925–2004), olimpinius čempionus išugdžiusiam dviračių sporto treneriui Narsučiui Dumbauskui, taip pat – garsiems klaipėdiečiams Martinui Gusiatinui ir V.Greičiūnui.

2005 m. Klaipėdos miesto garbės piliečiais tapo legendinio šokių ansamblio "Žuvėdra" vadovai Skaistutė Idzelevičienė ir Romaldas Idzelevičius.

2007 m. už ypatingus nuopelnus Klaipėdos miestui garbės piliečio vardas teko architektui Gyčiui Tiškui (1934–2008).

2008 m. – aktoriui Vytautui Paukštei (1932–2022), 2010-aisiais – laivininkystės kompanijos vadovui Vytautui Lygnugariui.

2011 m. miesto garbės piliečiu tapo kraštotyrininkas ir fotožurnalistas Bernardas Aleknavičius (1930–2020), o 2013 m. – vienas žymiausių Lietuvos fotomenininkų Vaclovas Straukas (1923–2017).

2014 m. garbės piliečiu tapo klaipėdietis Kazimieras Budrys (1936–2019) – sportininkas, vienintelio pasaulyje šeimų krepšinio turnyro rengėjas.

2016 m. uostamiesčio garbės piliečio vardas suteiktas Uvei Jurkščiui – Klaipėdos kraštiečių draugijos pirmininkui, mecenatui.

Pernai šį vardą pelnė buvęs krepšininkas, treneris Modestas Juozapas Paulauskas, o šiemet – kunigas ir visuomenės veikėjas Benediktas Sigitas Jurčys.