ISTORIJA APIE LEGENDINĘ KARIBŲ JŪROS PIRATĘ

Po Karibų jūrą klajojusios Mary Read gyvenimas buvo toks įspūdingas ir romantiškas, jog apie jį tebesklinda tikros ar išgalvotos istorijos.

Dukra augo kaip berniukas

M.Read gimė 1685 m. Londone. Jos motina Polly anksti ištekėjo už jūreivio. Šis, palikęs nėščią žmoną, leidosi į kelionę. Po kelių mėnesių ji pagimdė sūnų. Iš vyro ji ilgai negavo jokių žinių. Lengvabūdiška moteris vėl pasijuto nėščia. Nenorėdama sugadinti reputacijos, ji atsisveikino su vyro giminėmis ir išvyko į kaimą. Ten berniukas mirė, bet jauna mama pagimdė dukterį Mary.

Kai baigėsi pinigai, ji grįžo į Londoną pas uošvienę. Nuslėpė anūko mirtį, uošvienei pristatė dukrą kaip berniuką. Sutarė, kad vaikas liks su motina, o močiutė duos jiems pragyvenimui po vieną ekiu per savaitę.

Gavusi kuklią rentą, dukrą augino kaip berniuką. Mirus močiutei, jos atsidūrė prie skurdo ribos. Polly nutarė 13-ametę dukrą įdarbinti tarnu pas turtingą damą. Markas, taip tuomet save vadino Mary, ilgai čia neužsibuvo. Ji jautė potraukį laisvam gyvenimui, atsidūrė karinio laivo denyje vis dar dėdamasi vaikinu.

Reklama: piratė M.Read  1875 m. tabako bendrovės išleistoje cigarečių  kortelėje. (Interneto nuotr.)

Dviejų kavaleristų vedybos

Metusi tarnybą laive, Markas-Mary išvyko į Flandriją ir tapo pėstininkų pulko kadetu. Supratusi, kad aukštesnės pareigos čia perkamos ir parduodamos, mergina, vilkinti vyro rūbais, perėjo į kavalerijos pulką. Ten ji keliuose mūšiuose pademonstravo drąsą.

Mary įsimylėjo ginklo brolį – jauną flamandą. Ji be jokio įsakymo puldavo padėti savo meilės objektui, netgi rizikuodama gyvybe.

Jaunuolį ištiko šokas, kai Mary jam atskleidė paslaptį. Ji buvo ryžtingai nusiteikusi išsaugoti nekaltybę, bet tuo pat metu negailėjo jam aistringų meilės žodžių ir akivaizdaus prielankumo. Flamandui neliko kito pasirinkimo, kaip pasipiršti jaunai anglei.

Dviejų kavaleristų vedybos sukėlė furorą. Pulko draugai puolė sveikinti jaunavedžius ir apibėrė juos dovanomis. Jauna pora pasitraukė iš karinės tarnybos, išsinuomojo namą netoli Bredos pilies Nyderlanduose ir atidarė užeigą „Trys pasagos“.

Šeimyninė laimė truko neilgai – 
Mary vyras mirė. Įsigalėjus taikai, neliko karinės įgulos ir užeigos klientų. Jauna našlė liko be darbo ir pajamų.

Kūrinys: 1934 m. išleistos knygos apie M.Read viršelis. (Interneto nuotr.)

Vėl teko apsimesti vyru

Jai vėl teko apsivilkti vyriškus rūbus ir pradėti tarnybą Olandijos pėstininkų pulke. Taikos metu nebuvo jokių šansų kilti tarnybos laiptais. M.Read įlipo į Nyderlandų prekybinį laivą, kuris plaukė į Vakarų Indiją.

Laivą užgrobė anglų piratai. M.Read pasirodė esanti „vienintelis anglas“ šiame laive. Piratai ją pasiliko, o apiplėštam laivui leido plaukti toliau. Niekas iš piratų neįtarė, kad jaunas anglas yra moteris.

Po kurio laiko Vakarų Indijoje buvo paskelbtas karaliaus Georgo I
įsakas apie amnestiją piratams, kurie nutrauks veiklą. Visi piratų laivo įgulos nariai, tarp kurių buvo ir M.Read, nusprendė pasinaudoti karaliaus malone ir gyventi ramybėje.

Kai jiems baigėsi pinigai, sužinojo, kad Providensijos salos gubernatorius Voodsas Rogersas renka kaperius, kurie kovotų su ispanais. M.Read ir dar keletas jūrininkų nuvyko į salą tikėdamiesi sėkmės. Gubernatoriaus apginkluoti laivai pakėlė bures. Vos išplaukus į jūrą, kai kuriuose laivuose įgulos sukilo prieš kapitonus ir sugrįžo prie savo senojo piratų amato. Tarp jų buvo ir M.Read.

Vieta: Karibų jūros regionas žinomas, kaip piratų rojus. (Interneto nuotr.)

Gyvenimas tarp piratų

Likimas lėmė, kad ji atsidūrė anglų pirato Johno Rackhamo laive. Čia niekas neabejojo, kad tai yra vyras. Ne kiekvienas piratas taip ryžtingai, nevengdamas pavojų, peršokdavo į užpultą laivą.

Tame laive ji sutiko Anne Bonny, kuri taip pat vilkėjo vyriškais rūbais, nors ir buvo kapitono J.Rackhamo meilužė. A.Bonny atkreipė dėmesį į jauną gražų jūreivį ir jį įsimylėjo, nežinodama, kad tai moteris. M.Read teko atskleisti paslaptį.

Didelė draugystė tarp dviejų moterų sukėlė pavydo jausmą kapitonui J.Rackhamui. Jis netgi grasino perpjauti gerklę. A.Bonny atskleidė kapitonui paslaptį, gavusi iš jo priesaiką, kad viską laikys paslaptyje.

Kapitonas J.Rackhamas laikėsi sąžiningai, joks įgulos narys neįtarė, kad po vyriškais rūbais slepiasi moteris. Piratai užgrobė daugybę laivų, priklausančių Jamaikai ir kitiems Vakarų Indijos salų prekybos centrams. M.Read visada būdavo kautynių priekyje.

Nepaisant visų atsargumo priemonių, į piratės širdį vėl pasibeldė meilė. Dėmesį atkreipė jaunas vyras, kurį aistringai įsimylėjo. Ji nusprendė pasiūlyti jam „vyrišką“ draugystę. Įsitikinusi, kad jau atėjo laikas atskleisti mylimajam paslaptį, ji tai padarė parodydama neįprastą savo kaklo baltumą.

M.Read meilė išrinktajam buvo tokia stipri ir pasiaukojanti, jog ji dviem valandomis anksčiau, nei turėjo piratų dvikovoje kautis jos mylimasis, pati išprovokavo konfliktą su meilužio priešininku ir jį nukovė.

Netikėtumas: dvikovos metu atsiskleidė M.Read paslaptis. Pagal graviūrą iš knygos  „Historia des pirates“. (Interneto nuotr.)

Nelaisvė ir mirtis

1720 m. lapkritį piratų medžiotojas kapitonas Jonathanas Barnertas užklupo J.Rackhamo laivą, kuriame vyko romo vakarėlis. Mary, Anne ir J.Rackhamas netikėtai užklupti nesipriešino, o likusi įgulos dalis slėpėsi po deniu. M.Read numetė jiems į triumą pistoletą ir sušuko; „Jei tarp jūsų yra bent vienas vyras, šaukite ir kovokite!“

J.Rackhamas kartu su įgula buvo areštuoti ir patraukti į teismą, kuris juos visus už piratavimą nutarė pakarti. Kadangi M.Read buvo nėščia, teismas nusprendė bausmės vykdymą atidėti. Ko gero, vėliau ji gal būtų sulaukusi ir malonės, tačiau praėjus kuriam laikui po teismo ji tapo karštinės auka ir 1721 m. balandžio 28 d.
mirė.