Jūreiviai uždirba per mažai? | kl.lt

JŪREIVIAI UŽDIRBA PER MAŽAI?

Į klausimą, kaip keisis jūrininkų atlyginimai per artimiausius metus, kol kas neatsakyta, nors įprasta, kad jie būdavo didinami kasmet.

Surasdavo kompromisus

Šiais metais visų lygių jūrininkų atlyginimai pagal koeficientus skaičiuojami nuo minimalaus bazinio jūreivio atlyginimo, kuris yra 641 JAV doleris per mėnesį, kai savaitės darbo valandų yra ne daugiau kaip 48. Tai reiškia, kad niekas laivyne negali gauti mažiau nei 641 JAV dolerį.

Pagal jūreivio bazinį atlyginimą taikant koeficientus visų jūrininkų atlyginimai skaičiuojami jau 75 metus, nuo 1946 m. Per tą laiką, sutariant jūrininkų profsąjungoms ir laivų savininkams, jūreivio bazinis atlyginimas kasmet po truputį augdavo.

Tradiciškai dėl jūreivio bazinio atlyginimo tariamasi kas trejus metus. Paskutinis susitarimas vyko 2018 m. Tuomet buvo sutarta jūreivio bazinį atlyginimą nuo 614 JAV dolerių 2018 m. pakelti iki 618 JAV dolerių 2019 m., iki 625 JAV dolerių – 2020 m. ir iki 641 JAV dolerio – 2021 m.

Situacija: eiliniai jūreiviai laivyne išlieka mažiausiai apmokamais įgulų nariais. (Redakcijos archyvo nuotr.)

Kaskart rasti susitarimą būdavo vis sunkiau, nes jūrininkų atstovai kelia vis didesnius reikalavimus, o laivų savininkai jų nenori vykdyti. 2018 m. jūrininkų atstovai reikalavo net 50 JAV dolerių bazinio jūreivio atlyginimo kilimo per trejus metus. Po ilgų derybų pavyko susitarti dėl 27 JAV dolerių per trejus metus.

2018 m. svarstant jūreivio bazinio atlyginimo kėlimą įtakos turėjo pasaulyje nestabilūs buvę laivų frachtai.

Palyginimas su Lietuva

Dėl naujo jūreivio bazinio atlyginimo kėlimo etapo 2022–2024 m. buvo tariamasi šiemet prieš porą savaičių. Susitarimo pasiekti nepavyko. Kol kas neaišku, ar nuo 2022 m. sausio 1 d. bazinis jūreivio atlyginimas bus iš viso keliamas. Prabilta apie tai, kad jokio susitarimo bent artimiausiems dvejiems metams gali ir nebūti.

Kas sutrukdė rasti kompromisą? Laivų savininkai pasiūlė nuo 2022 m. jūreivio bazinio atlyginimo kėlimą iki 645 JAV dolerių, nuo 2023 m. – iki 648, nuo 2024 m. – iki 660. Profsąjungos pareikalavo jau nuo 2022 m. padidinti jūreivio bazinį atlyginimą iki 683 JAV dolerių.

Jų atstovų teigimu, šis skaičius atitinka pačius minimaliausius uždarbius, kurie patvirtinti daugelyje išsivysčiusių šalių. Galime prisiminti, kad Lietuvoje minimalus atlyginimas šiais metais yra 642 eurai arba 781 JAV doleris.

Jūreivio bazinis atlyginimas yra gerokai mažesnis nei minimalus atlyginimas Lietuvoje. Ar tai teisinga?

Bazinis atlyginimas dar nereiškia, kad jūreiviai tiek ir gauna. Daugelis laivybos kompanijų moka daugiau, be to, ne visi „sėdi“ ant minimalaus atlyginimo.

Kaip Lietuvoje yra nemažai žmonių, kurie gauna minimumą, taip ir pasauliniame laivyne yra kompanijų, kurios jūrininkus samdo už mažiausią kainą, jei tik suranda.

Kaltinimų lavina vienų kitiems

Manoma, kad prie nesutarimo prisidėjo ir pasaulinė COVID-19 pandemija. Laivų savininkai kategoriškai atsisakė kelti minimalų jūreivio atlyginimą per trejus metus daugiau nei 3 proc. Aiškinama tuo, kad dėl įgulų keitimo pandemijos sąlygomis jie ir taip patiria didžiulių papildomų išlaidų.

Ir laivų savininkų atstovai, ir kai kurių pasaulinių jūrinių organizacijų atstovai mano, kad jūrininkų profsąjungos, pernelyg aukštai iškeldamos kartelę, praleido progą susitarti.

Tarp laivų savininkų ir jūrininkų profsąjungų prasidėjo kaltinimų lavina vienų kitiems.

Jūrininkų profsąjungos laikosi nuostatos, kad laivų savininkai gali ir turi galimybių labiau didinti atlyginimus, nes laivų frachtai, o kartu ir laivų savininkų pajamos labai smarkiai auga, kai kuriose srityse jos yra netgi rekordinės.

Jūrininkų profsąjungų atstovai tikina, kad laivų savininkai tik žodžiais rūpinasi jūrininkais. Laivų savininkai tvirtina, kad visose srityse smarkiai nukentėjo dėl pandemijos, nors tai netiesa – nukentėjo tik kruizinė laivyba, iš dalies keleivinių keltų sektorius.

Manoma, kad jūrininkų atlyginimų įšaldymas gali turėti didžiulės įtakos. Jau dabar jūriniame sektoriuje yra jūrininkų deficitas ir jis dar labiau didės. Daugelio išsivysčiusių Europos šalių jaunimas vis rečiau renkasi jūrininko profesiją, nes ji darosi nebepatraukli – mažiau apmokama, labiau rizikinga.

Ketvirtadalis laivyne dirbančių jūrininkų po pandemijos vargų prabilo apie tai, kad norėtų palikti laivyną.

Pasaulinį laivyną vis labiau užvaldo jūrininkai iš Azijos šalių. Tai kelia rimtų rūpesčių. Azijos šalių jūrininkų kvalifikacija daugeliu atvejų yra žemesnė nei jūrininkų iš Europos.

Rašyti komentarą
Komentarai (9)

4

Būna kad ir po 16 val/para dirba 4 mėn. be jokių išeiginių ir švenčių ir labai mažai gauna, o yra kur per parą uždirbi Lietuvos mėnesinį vidurkį, priklauso žinoma kuom dirbi laive

O

Sasha maladec, beregi zdorovje, a to vsiakoje byvaet!!!

Aleksandras

NORMALIOSE LAIVYNOSE ( KUR IR DIRBA VISI MUSU JUREIVIAI) TUOS 650 EU JIE UZDIRBA PER 3 - 6 DIENOS. TAI KAD KUR NORS SHALIA PARUKIKIT.
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS