KLAIPĖDOS CENTRE – POŽEMINIŲ AIKŠČIŲ BUMAS

Kol niekaip neprasideda požeminės automobilių stovėjimo aikštelės statyba Atgimimo aikštėje, atsirado iniciatyva ją įrengti po Lietuvininkų aikšte. Ji esą būtų bemaž perpus mažesnė ir tris kartus pigesnė. Klaipėdos centre per pastaruosius kone 20 metų tai jau trečia vieta, kurioje siekiama įrengti požeminę aikštelę mašinoms.

Viltis – nauja valdžia

Dar neprasidėjus požeminės automobilių aikštelės po Atgimimo aikšte įrengimo darbams, į naująją Klaipėdos valdžią kreipėsi grupė klaipėdiečių ir pateikė idėją dėl požeminės automobilių aikštelės kitoje vietoje – po Lietuvininkų aikšte.

„Mes, čia gyvenantys, dirbantys bei vystantys verslą klaipėdiečiai, nuolat susiduriame su automobilių stovėjimo vietų trūkumu, ypač renginių metu Koncertų salėje, prasidėjus vasaros sezonui, kai miestas prisipildo turistų ir miesto svečių transportu“, – rašoma iniciatyvinės grupės rašte Klaipėdos merui.

Pareiškėjai, atsižvelgdami į didelę transporto priemonių koncentraciją ir vis intensyvėjantį transporto srautą bei komplikuotą situaciją dėl automobilių vietų centrinėje miesto dalyje (Herkaus Manto, Šaulių, J. Janonio, S. Nėries gatvėse, Lietuvininkų aikštėje), kreipėsi į miesto vadovus ir prašė spręsti automobilių stovėjimo problemą.

Toliau rašte vardijama, kiek šioje teritorijoje veikia įstaigų, tarp jų ir sveikatos, viešojo maitinimo ar sporto.

Klausimas: anot požeminės aikštelės idėjos iniciatorių, brandžius medžius, augančius Lietuvininkų aikštėje, jei po ja bus nuspręsta įrengti požeminę automobilių stovėjimo aikštelę, būtų mėginama išsaugoti. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Klaipėdiečiai tvirtina, kad net ir įsigijus leidimus automobilių stovai, rasti vietą, kur palikti automobilį, sudėtinga, o neradus jos nustatytoje teritorijoje, tenka mokėti baudas.

Todėl esą ir prašoma „svarstyti galimybę suprojektuoti ir įrengti požeminę automobilių stovėjimo aikštelę po Lietuvininkų aikšte“.

„Girdėjau pačią idėją, žinau, kad yra toks siūlymas. Daugiau informacijos neturiu ir negalėčiau niekaip vertinti. Buvo atėję iniciatyvūs klaipėdiečiai, kurie išsinagrinėjo idėją, kad po Lietuvininkų aikšte taip pat būtų galima įrengti požeminę automobilių aikštelę“, – patvirtino Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus.

Kainuotų gerokai pigiau

Tuo tikslu iniciatorių prašymu architektas Edmundas Andrijauskas su kolegomis parengė inžinerinio statinio-požeminės aikštelės eskizus ir priešprojektinius pasiūlymus, iš kurių matyti, kad, net nepaliečiant rytinėje aikštės pusėje augančių brandžių medžių ir aikštės viduryje pasodinto ąžuolo, yra įmanoma suprojektuoti ir įrengti vieno lygio 75 vietų požeminę automobilių stovėjimo aikštelę.

Iniciatoriai tvirtina, kad nebūtų pažeista nei dabartinės aikštės kompozicinė struktūra, eismo organizavimo schema, nei saugotini medžiai, būtų išlaikomos jau esamos parkavimo vietos, papildomai įrengiant naujas.

Įrengus mašinų vietas ne tik po Lietuvininkų aikšte, bet ir po važiuojamąja dalimi, automobilių vietų skaičius smarkiai padidėtų.

Aikštelės statybos ir įrengimo išlaidos siektų 3,4 mln. eurų, tai yra tris kartus pigiau nei analogiškas projektas Atgimimo aikštėje.

Lietuvininkų požeminės automobilių aikštelės idėjos iniciatoriai paskaičiavo: jei vienos valandos stovėjimo kaina vienam automobiliui kainuotų kaip geltonojoje zonoje ir jei aikštelė visą parą būtų užpildyta 80 proc. (60 vietų), ji atsipirktų per beveik 9 metus, jei visą parą aikštelė būtų užpildyta 40 proc. (35 vietų), atsipirktų daugiau nei per 35 metus.

Projektas turėtų pajudėti

Gi požeminės automobilių aikštelės įrengimo kaina Atgimimo aikštėje prieš ketverius metus buvo įvardyta 11 mln. eurų.

Tiesa, joje vietų automobiliams suplanuota dvigubai daugiau nei Lietuvininkų aikštėje.

Vis dėlto Atgimimo aikštės projektas juda labai lėtai.

A. Vaitkaus teigimu, buvo atvykę architektai, parengę šios aikštės projektą, šiuo metu yra nagrinėjama techninė-technologinė projekto dalis.

„Yra prioritetas ne tik įrengti požeminę aikštelę, bet ir apskritai sutvarkyti pačią Atgimimo aikštę. Automobilių statymo klausimą turime išspręsti, tą būtina daryti. Dar kartą bus patikrinta paties projekto technologinė dalis ir skelbiamas konkursas, nes jau turime statybos leidimą“, – patvirtino meras.

Kuo daugiau – tuo geriau?

Klausimą dėl idėjos įrengti dar vieną požeminę automobilių stovėjimo aikštelę kitoje vietoje – po Lietuvininkų aikšte vakar svarstė Miesto plėtros ir strateginio planavimo komitetas.

Politikai iš esmės vienbalsiai pritarė, kad idėja yra gera, nes automobiliams vietų miesto centre trūksta, tačiau pripažino, kad pirmiausia reikėtų pabaigti analogišką sumanymą Atgimimo aikštėje.

Komitetas nusprendė miestiečių pasiūlymą perduoti savivaldybės administracijos specialistams, kad šie įvertintų technines ir finansines galimybes.

„Projekto suma atrodo labai patraukliai, bet reikia viską gerai išnagrinėti, nes turime patirties, kai, pradėjus įgyvendinti sumanymą, suma išauga dvigubai“, – sakė Miesto plėtros ir strateginio planavimo komiteto narys Leonas Makūnas.

„Ar miestas pajėgtų dvi tokias aikšteles įrengti? Šiandien labai sunku pasakyti, nes mes dirbame kol kas tik du mėnesius. Sudėliojome planus, ką padarysime šiais metais, o rudenį peržiūrėsime strateginį planą trejiems metams į priekį. Tada bus aiškiau. O dar vieną aikštelę įrengti centre miesto savivaldybė yra pajėgi, tik reikėtų peržiūrėti kitus projektus“, – įsitikinęs meras A. Vaitkus.

Trečias toks bandymas

Dar 2006 m. spalį miesto savivaldybės tarybos sprendimu buvo numatyta galimybė įrengti požeminę automobilių aikštelę po M. Mažvydo alėja, tačiau beveik per dvidešimt metų šis sumanymas nebuvo pradėtas.

„Ir kuo viskas baigėsi? Kiek metų praėjo, o juk būtume turėję puikią aikštelę ir ji seniai būtų atsipirkusi. Mane trikdo toks trumparegiškas požiūris, miestui nederėtų taip elgtis. Tas pats yra su Atgimimo aikšte, vargsta iki šiol. Beje, idėja po Atgimimo aikšte įrengti aikštelę mašinoms sklandė dar Alfonso Žalio laikais (iki nepriklausomybės atkūrimo – A. D.)“, – tvirtino E. Andrijauskas.

Ar tai įvyks, tikrai nežinau, nes lengviausiai tokią aikštelę buvo galima padaryti po M. Mažvydo alėja, bet politinė valia buvo kita.

Klaipėdos architektas E. Andrijauskas pastebėjo, kad Lietuvininkų aikštės požeminės aikštelės idėja – jau trečias bandymas nuo 2006-ųjų rasti sprendimą dėl mašinų parkavimo miesto centre.

„Nežinau, ar pats geriausias variantas tokia aikštelė po Lietuvininkų aikšte. Ten juk reikia išsaugoti medžius, nejudinti paminklo, o tai sumažina stovėjimo vietų skaičių. Todėl miesto vadovai turi labai gerai pagalvoti, ar tokios aikštelės reikia, ar apsimoka, galiausiai, ar tai aktualu. Esu optimistas, palaikau tokias idėjas, kurios atneštų miestui naudą. Tačiau ar tai įvyks, tikrai nežinau, nes lengviausiai tokią aikštelę buvo galima padaryti po M. Mažvydo alėja, bet politinė valia buvo kita“, – kalbėjo E. Andrijauskas.

Įžvelgia nemažai problemų

Vis dėlto ne visi palaiko požeminių automobilių aikštelių atsiradimą miesto centre.

Kai kurių Klaipėdos visuomenininkų teigimu, tokių požeminių aikštelių atsiradimas šioje teritorijoje kertasi su ne vienerius metus propaguojama Klaipėdos judumo idėja, anot kurios, miestiečiai raginami persėsti į viešąjį transportą ar ant dviračių.

„Pagal šią miesto judumo schemą aiškinama, kad miesto centre būtų kuo mažiau transporto. Jeigu yra tikslas iškelti iš čia neviešą transportą, tai planai dėl požeminių aikštelių prieštarauja jų pačių patvirtintiems dokumentams. Nes pagal šią koncepciją reikėtų privatų transportą ne koncentruoti centre, o iškelti į pašalius. Arba reikėtų atšaukti tą judumo koncepciją, nes ji netinkama: miesto kiemuose ir gatvėse turėtų būti kuo daugiau transporto, gatvės platinamos, greitis didinamas, o pėstieji stumiami į užribį“, – ironizavo klaipėdietis, istorikas ir visuomenininkas Dainius Elertas.

Jis pabrėžė, kad netgi atmetus sveiko judumo principus, po Lietuvininkų aikšte automobiliams – ne pati geriausia vieta.

Esą ten dar turėtų būti likę neperlaidotų sovietinių karių kaulų, maža to, kažkada šia vieta tekėjo upė, kuri iš dalies yra kanalizuota ir pasukta, tad reikėtų išsamių geodezinių tyrimų.

„Yra kelios vietos, kur galėtų būti likę sovietų karių palaikų, nes vienus perkėlė į dabartinį memorialą šalia Skulptūrų parko, o kitus paliko. Kiek jų ten yra, nežinia. Tikėtina, kad jų gali būti ir gana daug. Palaikus reikės iškelti, jei nenorime būti barbarais“, – pastebėjo istorikas, atkreipęs dėmesį, su kokiomis problemomis gali susidurti požeminės automobilių aikštelės projekto sumanytojai Lietuvininkų aikštėje.