Buvęs ant bangos pirmasis iš nepriklausomos Lietuvos jūrininkų išaugęs kapitonas emigracijoje liko be šturvalo.

Rekomenduodavo pirkti laivus

Iš pirmosios 1923–1925 m. Kauno aukštesniosios technikos mokyklos Jūrininkų skyriuje rengtų būsimųjų Lietuvos laivyno jūrininkų kartos Bronius Krikštopaitis (1902–1999) laikomas bene aktyviausiu.

Iš tos laidos jis pirmasis tapo ir laivo kapitonu. Tolimojo plaukiojimo kapitono vardas jam suteiktas 1936 m. gruodį. Tačiau jau ir iki tol, stokojant profesionalių jūrininkų, jam kaip šturmanui buvo leidžiama užimti laivo „Maistas“ kapitono pareigas.

Prieš tai jis 1930 m. buvo baigęs Abo (Turku) navigacijos institutą, dirbo Klaipėdos uosto valdyboje, nuo 1932 m. – ledlaužio „Perkūnas“ šturmanu. Žymią įtaką jo karjeroje turėjo ir tai, kad B. Krikštopaitis stažavosi vokiečių laivyne, antruoju šturmanu plaukiojo Schwederski kompanijos garlaiviuose „Friesland“ ir „Rimfrost“.

B. Krikštopaičio biografijoje yra ir toks faktas, kad, tarpukariu kuriant Lietuvos laivyną, jis buvo laivų parinkimo ir priėmimo komisijos nariu.

Gali būti, kad ir B. Krikštopaičio darbas vokiečių kompanijoje lėmė, kad, Lietuvai nusprendus kurti laivyną, iš jos buvo nupirktas laivas „Rimfrost“, kuris pavadintas „Kretinga“.

Reise: B. Krikštopaitis apie 1937 m. laivo „Marijampolė“ denyje. / Lietuvos jūrų muziejaus nuotr.

Valdė nebūdamas kapitonu

Lietuvišką laivyną Vyriausybės pavedimu ėmė formuoti bendrovė „Maistas“.

„Maistas“ Hamburge 1936 m. pradžioje nupirko pirmąjį prekybinį laivą, kuriam suteiktas bendrovės pavadinimas „Maistas“.

Laivą iš Hamburgo su Lietuvos vėliava parplukdė kaip kapitonas B. Krikštopaitis, šturmanai buvo Kazimieras Daugėla ir Aleksandras Šimkus-Šimkevičius. Verta prisiminti, kad tuo metu B. Krikštopaitis dar neturėjo jūrų kapitono licencijos. Ją gavo tik 1936 m. gruodį. Tačiau jau tų metų pradžioje jis buvo pakankamai patyręs, kad galėtų vesti laivus.

„Maistas“ į Klaipėdos uostą atplaukė 1936 m. sausio 29-ąją su įjungtomis kaukiančiomis sirenomis ir buvo prišvartuotas Žiemos uoste. Vėliau kaip laivo kapitonas B. Krikštopaitis su „Maistu“ atliko 19 reisų, daugiausia plaukiojo į Antverpeną.

Šio laivo įsigijimas anuometinėje Lietuvoje buvo laikomas didžiuliu įvykiu. Pirmasis laivo krovinys buvo avižos Belgijos žirgams, iš Klaipėdos plukdomos į Antverpeno uostą. Į pirmąją kelionę su B. Krikštopaičiu leidosi neseniai įsteigto žurnalo „Jūra“ atsakingasis sekretorius Stasys Vainoras, kuris aprašė kiekvieną kelionės detalę.

Apskritai imant, B. Krikštopaitis mielai bendravo su žiniasklaida, į keliones laivu imdavo žurnalistus. Pats B. Krikštopaitis buvo žurnalo „Jūra“ redakcinės kolegijos narys. Taip pat jis rinko medžiagą, kuri vėliau sugulė į atsiminimų knygą „Jūrų keliais“.

Pirmąjį laivo „Maistas“ reisą B. Krikštopaitis aprašė savo 1979 m. Čikagoje išleistoje prisiminimų knygoje „Jūrų keliais“.

B. Krikštopaitis prisiminė, kad didžiausią gyvenimo sukrėtimą patyrė 1939 m., kai Šiaurės jūroje nacių torpedos buvo nuskandintas jo vedamas laivas „Kaunas“, ir 1933 m., kai jo akyse skendo „Budys“.

„Tyliai stovėjau komandos tiltelyje ir galvojau. Priešakyje mačiau bevėję ir bebangę jūrą bei nakties tamsumą. Kas mūsų laukia už tos tamsos? Ar turėsiu sėkmingą kelionę? Prašiau Viešpaties, kad palaimintų pirmąją mūsų kelionę“, – iš 1936 m. atvinguriavo B. Krikštopaičio atsiminimas.

Sukrėtimas dėl „Kauno“

1936 m. pabaigoje kuriant akcinę bendrovę „Lietuvos Baltijos Lloydą“, į ją „Maistas“ įnešė tris savo garlaivius – „Maistą“, „Uteną“ ir „Kretingą“.

Į naujai sukurtą Lietuvos jūrų laivininkystės bendrovę perėjo ir jūrų kapitonu šviežiai tapęs B. Krikštopaitis. Jis dar kurį laiką plaukiojo su „Maistu“, bet nuo 1937 iki 1938 m. vadovavo laivui „Marijampolė“.

Prisimenama, kad B. Krikštopaitis padėjo tuomečiam „Lietuvos Baltijos Lloydo“ valdybos pirmininkui Viktorui Rėklaičiui pasirinkti naujus laivus į formuojamą laivyną.

1938 m. B. Krikštopaičiui buvo patikėtas to meto „Lietuvos Baltijos Lloydo“ flagmaninis laivas „Kaunas“. Juo plaukiota iki 1939 m., kol laivas po nacistinės Vokietijos povandeninio laivo U-57 atakos torpeda buvo nuskandintas Šiaurės jūroje. Incidento metu vienas jūrininkas žuvo, kitus išgelbėjo Belgijos žvejai.

Incidentas įvyko 1939 m. pavasarį, kai nacistinė Vokietija periminėjo Klaipėdos uostą. Savo knygoje B. Krikštopaitis prisiminė, kad pakeliui jie sutiko nacistinės Vokietijos laivyno eskadrą, lydinčią didžiausią karinį šarvuotį „Deutschland“, kuriuo į Klaipėdą švęsti pergalės plaukė pats A. Hitleris.

Po sukrėtimo, kai nuskendo „Kaunas“, B. Krikštopaitis išėjo ilgalaikių atostogų, gyveno Palangoje. „Kaunas“ jam priminė ir kitą tragediją, kai 1933 m. prie uosto vartų nuskendo jūrų skautų jachta „Budys“ ir žuvo trys vaikinai. Tą lemtingą dieną jachtoje kaip keleivis buvo ir B. Krikštopaitis.

Kai sovietai okupavo Lietuvą, jiems parūpo, kodėl laivyno kapitonas jau beveik metus atostogauja. 1940 m. rugsėjį jam pasiūlyta tapti laivo „Marijampolė“ kapitonu. Tuo metu tas laivas jau plaukiojo su sovietų vėliava ir priklausė Rygoje įkurtai laivininkystei.

Laikmetis: 1980 m., kai Lietuvoje dar buvo gilus sovietmetis, išeivijoje leistas „Skautų aidas“ (1980 m. Nr. 1) pristatė jūrų kapitono B. Krikštopaičio atsiminimų knygą „Jūrų keliais“. / Lietuvos jūrų muziejaus nuotr.

Čikagoje „įstrigęs“ laivas

Atsiminimų knygoje „Jūrų keliais“ jūrų kapitonas aprašė savo žingsnius siekiant kapitono rango bei lietuvių laivininkystės kūrimąsi.

Rengti prisiminimus jam padėjo ir sūnus Juozapas Algimantas Krikštopaitis – žinomas Lietuvos mokslo istorikas, filosofas, habilituotas humanitarinių mokslų daktaras. Jis buvo iš B. Krikštopaičio pirmosios santuokos 1927 m. su pedagoge Mykolina Obelenyte.

Santuoka ėmė byrėti apie 1937 m., kai B. Krikštopaitis viename pobūvyje susipažino su Kretingoje savo kabinetą turėjusia dantų gydytoja iš Palangos Marija Paplauskaite. Pažintis 1939 m. baigėsi vedybomis, prieš tai B. Krikštopaičiui išsiskyrus su pirmąja žmona.

1944 m. rugsėjo 3 d. pasitraukė į Vakarus.

1949 m. kartu su žmona M. Paplauskaite, dviem vaikais Gražina (gimusi 1943 m.) ir Ramūnu (gimęs 1947 m.) apsigyveno JAV, Čikagoje. Į jūrą daugiau nebeišplaukė. Dirbo eiliniu pramonės darbininku metalo gamykloje.

Sūnus J. A. Krikštopaitis apie tėvą rašė: „1949 m. buvusio Lietuvos jūrų kapitono lemties „laivas“, įstrigęs Čikagos seklumose, ten liko rymoti iki paskutinio vado atodūsio 1999 08 28.“

Publikacija parengta įgyvendinant Klaipėdos miesto savivaldybės iš dalies finansuojamą 2023 m. kultūros ir meno sričių projektą „Klaipėdos prijungimo prie Lietuvos 100-metis – atverti jūrų vartai į pasaulį ”, skirtą Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečiui