LIETUVOJE KURIAMA NEUROCHIRURGIJOS MONOPOLIJA

Klaipėdos neurochirurgai skambina pavojaus varpais – sveikatos apsaugos ministras pasirašė įsakymą, kuriuo nuo kitų metų iš esmės keičiama neurochirurgijos tarnybų veikla visoje Lietuvoje. Numatoma, jog sudėtingas ir vidutinio sudėtingumo operacijas bus galima atlikti tik Kaune.

Klaipėdos neurochirurgai skambina pavojaus varpais – sveikatos apsaugos ministras pasirašė įsakymą, kuriuo nuo kitų metų iš esmės keičiama neurochirurgijos tarnybų veikla visoje Lietuvoje. Numatoma, jog sudėtingas ir vidutinio sudėtingumo operacijas bus galima atlikti tik Kaune.

„Tokia pertvarka visiškai nereikalinga ir nuo jos nukentės tik pacientai, o kai kurie atvejai net gali baigtis tragiškai“, - į ateitį žvelgė Klaipėdos universitetinės ligoninės (KUL) Neurochirurgijos klinikos vadovas Antanas Gvazdaitis.

Žaidžia gyvybėmis

Sveikatos apsaugos ministras Vytenis Povilas Andriukaitis įsakymą dėl „Neurochirurgijos paslaugų optimizavimo 2014-2020 metų plano patvirtinimo“ pasirašė birželio 10 dieną.

Jis, anot A.Gvazdaičio, gimė itin keistomis ir mįslingomis aplinkybėmis.

Dar šių metų pavasarį Sveikatos apsaugos ministerijoje buvo sudaryta darbo grupė spręsti neurochirurgijos plėtros Lietuvoje klausimus. A.Gvazdaitis buvo šios darbo grupės narys.

„Susirinkome į tris posėdžius ir visuose juose buvo jaučiama protekcija Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų interesams. Kitaip tariant, kalba sukosi apie tai, kad sudėtingas ir vidutiniškai sudėtingas galima atlikti tik Kaune. Darbo grupė posėdžiavo, tačiau nebuvo jokių jos išvadų, už kurias jos nariai balsuotų. O paskui netikėtai radome ministro įsakymą, kuriuo ir numatyta, kad didelė dalis neurochirurginių operacijų turi būti atliekamos tik Kaune. Keista, kai ES valstybėse vyksta tokie žaidimai. Baisiausia yra tai, kad tai yra žaidimai su žmonių gyvybėmis“, – konstatavo KUL Neurochirurgijos klinikos vadovas.

Regiono gyventojams – patogu

Jis priminė, jog sovietmečiu Kaune išties veikė vienintelis Lietuvoje neurochirurgijos centras, kuriame buvo atliekamos sudėtingos operacijos.

Tačiau atgavus nepriklausomybei, tokie Neurochirurgijos centrai natūraliai ėmė steigtis ir kituose miestuose – Vilniuje bei Klaipėdoje. KUL Neurochirurgijos klinika veikia jau apie dešimt metų.

„Ji įsikūrė labai natūraliai. Uostamiestis yra vakarų Lietuvos centras, gerokai nutolęs nuo Kauno ir Vilniaus, todėl pacientams patogu, kad čia jie gali gauti visas jiems reikalingas sveikatos priežiūros paslaugas. Mūsų klinikoje yra moderniausia įranga, taikomos naujausios technologijos, dirba profesionalūs gydytojai, todėl nėra jokių argumentų, kodėl mes negalime atlikti sudėtingų ar vidutiniškai sudėtingų neurochirurginių operacijų. Be to, ir pasaulinė praktika yra tokia, kad maždaug milijonui gyventojų turėtų būti vienas stiprus neurochirurgijos centras, todėl Lietuvoje iki šiol viskas buvo logiška“, – pabrėžė A.Gvazdaitis.

Žygiai – nuo 2009 metų

KUL Neurochirurgijos klinikoje per metus atliekama daugiau nei 1000 sudėtingų ir vidutiniškai sudėtingų neurochirurginių operacijų. Pavyzdžiui, operuojami pacientai, kuriems reikia pašalinti smegenų navikus, arterinės aneurizmos.

Klaipėdai per artimiausius kelerius metus jokių papildomų investicijų Neurochirurgijos klinikai nereikia, todėl esą ir argumentas, kad ją išlaikyti brangiai kainuoja, yra laužtas iš piršto.

Be to, pacientams nereikia laukti eilėje patekti į KUL Neurochirurgijos kliniką. Joje dirba tiek gydytojų, kad kiekvienas jų pacientais gali rūpintis nuo pat jo patekimo į ligoninę iki išrašymo iš jos.

„Pas mus nėra konvejerinės sistemos. Gydytojas yra visiškai atsakingas už pacientą: jį priima, operuoja, kasdien prižiūri, daro perrišimus, kol galiausiai išrašo iš gydymo įstaigos. Tai yra būdas išvengti pooperacinių komplikacijų ar bent jau jas laiku pastebėti“, – teigė pašnekovas.

Jis prisiminė, jog kai uostamiestyje buvo įkurtas Neurochirurgijos centras, natūralu, jog Kaune sumažėjo pacientų.

„Nuo tada ir daromi įvairūs žygiai, kad pagrindinių neurochirurginių operacijų koncentracija būtų Kaune. Jau 2009 metais Sveikatos apsaugos ministerijoje buvo svarstomas šis klausimas. Tačiau tada nuspręsta žymių pakeitimų nedaryti ir Lietuvoje liko veikti trys stiprūs Neurochirurgijos centrai: Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje. Paskui ministerijoje po Seimo rinkimų pasikeitė valdžia ir vėl viskas prasidėjo iš naujo, kol dabar jau turime skaudžių pasekmių galintį sukelti ministro įsakymą“, – dėstė A.Gvazdaitis.

Pakeliui gali numirti

Jis skaičiavo, kad jei dokumento galiojimas nebus atšauktas, nuo kitų metų apie 70 proc. sudėtingų ir vidutiniškai sudėtingų neurochirurginių operacijų, kurios iki šiol buvo atliekamos Klaipėdoje, turės būti daromos Kaune, nes ministro įsakyme tai numatyta.

„Niekaip nesuprantu, kodėl negalvojama apie pacientus, jų gerovę. Konkurencija dar nė vienoje srityje nepakenkė, o ministro įsakymu neurochirurgijos srityje ji yra visiškai panaikinama. Pacientai nebeturės galimybės pasirinkti, kur nori operuotis – privalės vykti į Kauną. Tai ir išlaidos, ir psichologinis diskomfortas, kad negalės aplankyti artimieji“, – kalbėjo A.Gvazdaitis.

Jis stebėjosi ir tuo, jog Sveikatos apsaugos ministerija nereaguoja į Prezidentės Dalios Grybauskaitės priekaištus, jog pacientams medicinos paslaugos yra sunkiai pasiekiamos.

„Dabar tas prieinamumas dar labiau sumažintas. Kaune susidarys eilės pacientų, kuriems reikalingos neurochirurginės operacijos. O dažnai juk delsti negalima, neurochirurgija tokia sritis, kur būtinas operatyvumas“, – pabrėžė A.Gvazdaitis.

Jis pateikė ir pavyzdį. Tarkime, į KUL Neurochirurgijos kliniką atvežamas pacientas, kuriam būtina kuo skubiau operuoti smegenų kraujagysles, nes susidarė plyšinė arterinė aneurizma.

„Daliai pacientų, kuriems yra tokia diagnozė, būtina kuo skubesnė operacija, tačiau Klaipėdoje operuoti negalėsime, žmogų teks gabenti į Kauną. Tai užtruks kelias valandas, kai gali būti svarbi kiekviena minutė. Baisiausiais scenarijus toks, kad pacientas pakeliui į Kauną gali ir numirti“, – žodžių į vatą nevyniojo pašnekovas.

Įkūrė alternatyvią draugiją

60 metų gyvuojanti Lietuvos neurochirurgų draugija jau pakilo į kovą, kad sveikatos apsaugos ministro įsakymas „Dėl neurochirurgijos paslaugų optimizavimo 2014-2020 metų plano patvirtinimo“ būtų panaikintas.
Draugija ketina kreiptis į Vyriausybės vadovą, Seimo Sveikatos reikalų komitetą, o jei prireiks – ir į Prezidentę, kad toks ministro įsakymas būtų atšauktas.

„Įsakymu suardoma dabar funkcionuojanti neurochirurgijos tarnyba Lietuvoje, nes žymiai apribojus planinę neurochirurginę pagalbą Vilniuje, Klaipėdoje, Panevėžyje ir Šiauliuose, jau dabar turima brangi įranga nebus išnaudojama. Neturėdami galimybės operuoti šių miestų neurochirurgai ir su jais susiję specialistai praras kvalifikaciją, operuojantys neurochirurgai arba turės įsidarbinti Kauno klinikose, arba emigruoti, arba keisti specialybę. Įsigaliojus įsakymui, bus rizikuojama paciento sveikata ir net gyvybę – pacientus teks gabenti į kitą miestą, taip bus pažeidžiama jų teisė rinktis gydymo įstaigą ir gydytoją. Neurochirurginė pagalba nutols nuo paciento. Toks modelis jau buvo sukurtas tarybiniais metais ir kurį laiką buvo sustabdęs neurochirurgijos plėtrą Lietuvoje“, – dėstoma Lietuvos neurochirurgų draugijos protesto rašte.

Jame pabrėžiama, kad įsakymai parengti ir patvirtinti ignoruojant Vilniaus, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių neurochirurgijos skyrių ir klinikų nuomonę, nesilaikant demokratijos principų, pažeidžiant galiojančią Sveikatos apsaugos ministerijos ir Lietuvos neurochirurgų draugijos sutartį.

„Mus pribloškė, kai išgirdome, kad į mūsų draugijos nuomonę dėmesys nebus kreipiamas, nes atsirado kita draugija – Nacionalinė neurochirurgų draugija. Jos steigėjai yra Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikos neurochirurgai. Būtent tie, kurie ir siekia, kad beveik visos neurochirurginės operacijos būtų atliekamos Kaune“, – akcentavo A.Gvazdaitis, kuris daugelį metų buvo Lietuvos neurochirurgų draugijos vadovas.

Draugijos protesto raštu reikalaujama atšaukti ydingus ministro įsakymus, tačiau pabrėžiama, kad draugija neprieštarauja ir siekia neurochirurgijos tarnybos darbo optimizavimo Lietuvoje, tačiau diskutuojant su visomis suinteresuotomis klinikinėmis, mokslinėmis ir sveikatos sistemos valdymo tarnybomis.