NAMAI YRA TEN, KUR IŠMESTAS TAVO INKARAS

Vasarą laive su šeima apsigyvenantis Darius Bublys neslepia – lemtingas pasiplaukiojimas kateriais vaikystėje įžiebė meilę laivams, be kurių savo gyvenimo jis neįsivaizduoja iki šiol. Laivas jam – ne tik keliavimo, bet ir svajonių įgyvendinimo priemonė.

Kateriai – visko pradžia

„Laivai yra mano visas gyvenimas. Aš įkritau į šitą magišką pasaulį būdamas maždaug šešerių. Ta magija nedingo netgi baigus architektūros studijas. Būdamas maždaug dvidešimties aš jau įkūriau „Laivyną“ – įmonę, kuri užsiima laivais: perka, parduoda, rūpinasi, remontuoja ir lydi žmones laivų pasaulyje“, – pasakojo D. Bublys.

Jo tėtis kadaise buvo statybos ministru. Besilankant Nidoje, statybos tresto poilsio namuose, vietiniai jam pasiūlė pasiplaukioti senoviniais kateriais ir pažvejoti. Kadangi tėtis atsisakė, vietoj savęs pasiūlė paimti tuomet jo šešiametį vaiką – D. Bublį.

„Jie paėmė mane ir praplukdė, davė pavairuoti, taip pat pažvejojome. Man tas atsiminimas nugulė širdyje“, – neslėpė „Laivyno“ įkūrėjas.

Savosios laimės vieta

D. Bublio asmeninis laivas „Marex“ švartuojasi Nidoje. Jame yra miegamųjų kambarių, virtuvė, dušas, tualetas, interneto ryšys.

Čia pat yra ir jo laivų „ekspozicija“, tad į svečius atvyksta daugelis norinčiųjų paplaukioti arba ko nors išmokti apie laivybą.

„Ne paslaptis, jau daug metų gyvenu vasaromis laive. Tai – mano „Laivyno“ biuras. Aš pardavinėju laivus, kviečiu žmones pasižiūrėti buitį, kasdienybę gyvenimo laive. Džiaugiuosi, kad man talkina mano šeima, jie gyvena kartu – mano žmona, dukrelė, sūnus atvažiuoja aplankyti. Mes neturime jokio diskomforto, palyginus su namu, kuriame gyvename visu likusiu metu“, – pasakojo pašnekovas.

Laivai yra mano visas gyvenimas.

Gyvenimas laive, anot jo, yra labai artimas gyvenimui gamtoje, tai suteikia ramybę ir laisvę.

„Pirmiausia, ką darau atvažiavęs po žiemos darbų į laivą, – normaliai atsimiegu, keturias dienas. Nes tyvuliuojant, ant bangų sūpuojant laivelį, nugrimztu kaip į motinos įsčias kietam skaniam miegui. Pagaliau grįžti į savo esybę ir savo laimės vietą“, – sakė D. Bublys.

Apsilanko dešimtys smalsuolių

D. Bublys išskiria kelis plaukiojimų tipus, dėl kurių dažniausiai pas jį apsilanko žmonės.

Tai įvairios pažintinės kelionės, skirtos sporto mėgėjams, įvairūs mokymai tiems, kurie planuoja įsigyti laivą, bet neturi praktinių žinių, ir pramoginės kelionės, kurias užsisako per vestuves, gimtadienius ar kitas šventes.

Į „Marex“ lankytojai irgi kviečiami užsukti, pasižiūrėti į gyvenimą laive iš arti. Tokių smalsuolių vasaros dienomis apsilanko kartais ir dešimtimis.

„Nedarau iš to komercijos. Tai yra mano gyvenimas. Plukdau ne visada. Net jeigu pinigus moka, bet žmogus man nepatinka, aš jo neplukdau. Kiekvieną dieną po 10–15 žmonių ateina pasėdėti, pasišnekėti į mūsų namus, į laivą. Aš parodau, pravedu ekskursiją, paaiškinu, kaip kiti laivai atrodo, kuo jie skiriasi, kokios ypatybės, kokie iššūkiai, kokie nuotykiai, kokie pliusai. Vieni labiau žvejybiniai, kiti pramoginiai, dar kiti – labiau gyvenimui skirti laivai“, – pasakojo pašnekovas.

Tradicija: D. Bublys kiekvieną vasarą, rugpjūtį, kartu su laivų flotile leidžiasi į keliones po užsienį. Asmeninio arch.nuotr.

Išlaikymas – nepigus

Išlaikyti laivą gali kainuoti nuo 1 iki 10 tūkst. eurų per metus.

„Jeigu nori prabangiai, pasisamdyti kompaniją, kad viską prižiūrėtų, kainuoja apie 10 tūkst. eurų. Maždaug 3 tūkst. eurų – laikymas angaruose arba uostų mokesčiai, po to tiek pat draudimas. Tačiau jei nori ekonomiškai, viską padaryti savomis rankomis, galima „sutilpti“ ir į 1 tūkst. eurų. Taip bus, jeigu laivą laikysite žiemą iškėlęs pievoje, parėmęs, saugiai užkonservavęs visus mechanizmus, variklius, nebūtinai angaruose, jeigu drausitės tik civiliniu draudimu, jeigu virvių ir fenderių nekeisite kiekvienais metais“, – kalbėjo D. Bublys.

Kai jachtas puola orkos

Įprastai rugpjūtį D. Bublys su kitais turi tradiciją plaukti į užsienį. Ten ne tik pamato įstabių vaizdų, bet ir patiria nuotykių, susiduria su iššūkiais.

„Šiemet su nedidele flotile laivų buvome nuplaukę į Paviluostą Latvijoje, po to kirtome jūrą į Švediją, Gotlando salą, aplankėme Visbį, pabuvome pilyse, senamiestyje. Kaip tik buvo švedų Viduramžių šventė, visi buvo apsirengę tautiniais rūbais ir rodė įvairius pasirodymus. Paskui grįžome atgal“, – prisiminimais pasidalino pašnekovas.

Jis neslepia, kad ne visada kelionės būna ramios. Baisiausia, kai kažkas sugenda ir laivo variklis neįsijungia būnant vidury jūros, daužantis didelėms bangoms.

Tokiu atveju vieni kitiems pagelbsti kelionės bendražygiai.

„Atlanto vandenyne yra tekę, plaukiant dideliu greičiu, staiga trenktis į pamestą konteinerį. Vieni buriuotojai pasakojo, kad prie Australijos, per varžybas, staiga pradėjo lėtai plaukti jų jachta, tad jie paleido vieną jų narį leistis po laivu, kad pažiūrėtų, kokį trosą ar tinklą užkabino. Panėręs jis iškart pradėjo muistytis, tampyti virvę, kad jį ištrauktų atgal. Paaiškėjo, kad jų laivo kiliu buvo pasmeigtas ryklys. Taip pat orkos gana agresyvios prie pietinių Prancūzijos ir Ispanijos krantų, šią vasarą šiek tiek puldinėjo jachtas“, – pasakojo D. Bublys.

Lietuviai dar plaukioja nedrąsiai

Anot laivų eksperto, lietuviai kol kas dar neturi realių laivybos tradicijų.

„Mes, skirtingai nuo skandinavų, australų ar kitų, laivybos tradicijų neturime visiškai. Net artimiausios šalys – Lenkija, Latvija mus labai stipriai lenkia. Viena vertus, esame lyg ir atsilikę. Bet, kita vertus, tai yra gerai, mes turime nuostabų, didžiulį potencialą, tad linkiu, kad augančių laivavedžių branduolys būtų šviesus, gražus, padėtų vieni kitiems, būtų atlaidesnis nemokšiškiems naujokų veiksmams, ir tada viskas pasiseks“, – sakė D. Bublys.

Jis taip pat pastebėjo, kad Lietuvoje laivų šeimininkams sąlygos gerėja.

„Aš dalyvauju įvairiuose pasitarimuose, posėdžiuose, svarstymuose ir matau, kaip Lietuvoje gerėja infrastruktūra, tai yra atsiranda daugiau uostelių, Vandens kelių direkcija dabar stebuklingai įsisiūbavusi ir daro didžiulius darbus – gilina vandens kelius, pastatė penkias degalų pylimo kolonėles ant vandens, ko laukėme šimtą metų. Buvo visokių rūpesčių, bet dabar jie išspręsti ir galime plaukioti“, – džiaugėsi vyras.

Jis akcentavo, kad vis dėlto Lietuvos pajūryje švartavimo vietų dar labai trūksta. Tačiau realizavus daugelį numatytų projektų, tikimasi, situacija pasikeis.

„Tikiu, kad atsiras šliuzas per Kauno hidroelektrinę ir galėsime plaukioti iš Birštono, Druskininkų per Kauno marias, į žemupį, į Klaipėdą ir po visą Lietuvą ir pasaulį“, – vylėsi D. Bublys.

Svajonių sąrašas – ilgas

D. Bublys aplankė daugybę Europos ir likusio pasaulio vietų, tačiau, pasak jo, dar liko begalės tų, kurias svajoja aplankyti.

„Esu nebejaunas žmogus ir pats suprantu, kad tų vasarų gal jau ne tiek daug ir liko, bet sąrašas kviečiančių draugų, tų, kas turi namus ir gyvena kur nors Ispanijoje, Kipre, Vokietijoje, yra daug, ir visi kviečia. Nespėsiu visų aplankyti, bet aš pabandysiu, keliausiu, kiek galėsiu“, – tikino pašnekovas.

D. Bublys yra aplankęs Viduržemio jūrą, plaukiojęs Atlanto vandenyne, Afrikoje, taip pat įvairiais Europos kanalais ir upėmis, prie kurių – miestų senamiesčiai, pilys ir kiti nuostabūs objektai.

„Kai būni laive, nuostabus dalykas yra tas, kad esi laisvas. Tavo namai ten, kur išmestas tavo inkaras. Vieną kartą gal Jūrmaloje, kitą kartą gal Rygoje ar Nidoje, o kitą kartą gal Vokietijoje, Reino upėje pas draugą prie namo prisišvartavęs. Esi laisvas pilietis“, – džiaugėsi D. Bublys.