Pirmąją Naujųjų metų dieną klaipėdiečiai susirinko į Kristijono Donelaičio aikštę tradiciškai paminėti 310-ąjį šią dieną gimusio lietuvių literatūros klasiko gimtadienį. Tad vidurdienį per šimtas uostamiesčio gyventojų sveikino vieni kitus ir linkėjo įsimintinų 2024-ųjų metų bei priminė K. Donelaičio kūrybos svarbą ir įtaką lietuvių kalbai, kultūrai ir kiekvienam prie jo kūrinių prisilietusiam žmogui.

Tradicija susirinkti prie K. Donelaičio paminklo Klaipėdoje puoselėjama jau daugiau negu 30 metų. Jos puoselėtojai pastebėjo, kad kasmet sausio 1-ąją į minėjimą susirenka vis daugiau ne tik vyresnės kartos, bet ir jaunųjų klaipėdiečių.

Kaip ir kasmet, taip ir šiemet apie pusvalandį trukusio minėjimo metu netrūko iškalbingų sveikinimų, kuriuos vainikavo ir puošė K. Donelaičio eilės.

„Sulaukėme ir palydėjome Mažosios Lietuvos Klaipėdos krašto metus ir pradėjome Naujuosius su K. Donelaičio gimtadieniu. Kiekvienais metais, sausio 1-ąją, mes čia susirenkame prisiminti šią didžią asmenybę. Mums, liuteronams, tai dvigubai svarbiau, nes jis – ir bažnyčios žmogus, kuris tarnavo savo bendruomenei, tikintiesiems, ir patriotas, pasišventęs bei kreipęs dėmesį į paprastą būrą, žmogų, norėdamas, kad jo gyvenimas būtų šiek tiek šviesesnis ir geresnis“, – renginio pradžioje kalbėjo Liuteronų evangelikų kunigas Reincholdas Moras.

Anot jo, K. Donelaitis net ir nesėkmių metu sugebėdavo neprarasti vilties – sudegus mokyklai, atstatė naują, nugriuvus medinei bažnyčiai, atstatė mūrinę. Tad R. Moras palinkėjo nustumti blogas mintis į šalį ir galvoti pozityviai, visada su viltimi.

Susirinkusiuosius pasveikinti atvyko ir Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus su žmona Ilona.

„Skaitant K. Donelaitį ir matant jo istoriją, kiekvienas atranda kažką sau. Labiausiai įsiminė tai, kad jis turbūt vienintelis iš kunigų tuo metu pamokslus sakydavo tik lietuviškai. Rašydamas laišką vienam prieteliui jis parašė, kad tie, kurie nori studijuoti teologiją, turi išmokti lietuvių kalbos. Šiandien gyvename įdomiu laikotarpiu. Savo kalbą paįvairiname svetimkūniais, tad dėčiau lygybės ženklą – kiek mes mokame lietuvių kalbos, tiek esame ir liksime lietuviais“, – akcentavo meras ir palinkėjo gražių 2024-ųjų.

Po jo savo sveikinimo kalbas išsakė kiti klaipėdiečiai ir svečiai – prozininkė, poetė Nijolė Kepenienė, lietuvininkų bendrijos „Mažoji Lietuva“ atstovės – šios bendrijos pirmininkė Rasa Šimkutė, prof. dr. Dalia Kiseliūnaitė, taip pat Vytauto Didžiojo gimnazijos direktorė Daiva Križinauskaitė ir moksleiviai, poetė Daiva Molytė-Lukauskienė, profesorius Sigitas Kudarauskas, poetė, eseistė Elena Karnauskaitė, Mažosios Lietuvos reikalų tarybos narys, architektas Adomas Skiezgelas, Mažosios Lietuvos reikalų tarybos Klaipėdos krašto skyriaus pirmininkas Algimantas Švanys.

Minėjimo pabaigoje visi susirinkusieji buvo kviečiami bendrai nuotraukai.