Rytų Europos regione dėl karo Ukrainoje vyksta svarbūs transporto tinklų vystymo pokyčiai, kurie Lietuvą apeina.

Blogiau nei Lenkijoje ir net Latvijoje

Lietuva, vadinanti save tranzito šalimi, su transportu susietame Europos parlamento Transporto ir turizmo komitete neturi nė vieno nario. Tuo tarpu Latvija šiame komitete turi du Europos parlamentarus, o Lenkija net septynis.

Tai yra tarsi įrodymas, nors ir netiesioginis, kad Latvijos ir Lenkijos kaip tranzito valstybių ambicijos yra kelis kartus didesnės nei Lietuvos. Mūsų šalis tampa tarsi balta dėmė, nes atsidūrė tarp dviejų valstybių, kurios ateitį grindžia su tranzito perspektyvomis.

Dar niūresnę Lietuvos kaip tranzito valstybės ateitį pajunti, kai su automobiliu grįžti iš Lenkijos. Ji kažkada garsėjo kaip prasčiausių kelių Europoje šalis. Dabar ji tokia jau nebėra. Lenkijoje pastatyti, o daugelyje vietų dar ir statomi, nauji keliai, kurie niekuo nenusileidžia Vokietijos greitkeliams.

Dėl kelių kokybės žymiai geresnė situacija ir Latvijoje. Užtenka nuo Jelgavos pavažiuoti per Joniškį iki Šiaulių, kad suvoktum, kokia niūri yra Lietuvos realybė.

Netgi Lietuvos „autobanas“ Vilnius–Kaunas–Klaipėda yra kokybiškai (daug vietų, kur nelygus ir išdaužytas) žymiai prastesnis nei daugelis Lenkijos kelių ir gerokai nusileidžia nemažai daliai Latvijos kelių.

Neduoda ramybės mintis, ar nebus Lietuvos „elitas“ išvogęs asfalto ir ES pinigų, skirtų keliams, nes pas mus keliai prasčiausi Rytinės Europos šalyse?

Nauji tranzito maršrutai

Latvijoje rinktas Andris Ameriks yra vienas iš dviejų latvių, kurie dalyvauja Europos parlamento Transporto ir turizmo komiteto veikloje. Jis yra netgi šio komiteto pirmininko pavaduotojas. Kitas šio komiteto narys latvis yra Roberts Zile.

Dėl karo Ukrainoje šiuo metu transporto ir tranzito srityje vyksta radikalūs pokyčiai.

A. Ameriks Latvijos žiniasklaidoje ir dėstė, kad dėl karo Ukrainoje šiuo metu transporto ir tranzito srityje vyksta radikalūs pokyčiai. Iš esmės keičiasi logistika ir daugelį metų susiklostę transporto srautų maršrutai.

„Jungtinės Amerikos Valstijos ir Europos Sąjunga skiria didelius pinigus ir pajėgas tam, kad iš Europos tranzito linijų būtų pašalinta Rusija. Stengiamasi kurti alternatyvius transporto koridorius, kurie aplenktų Rusiją“, – dėstė A. Ameriks.

Jo teigimu, JAV ir ES žvilgsniai bei lėšos yra skiriamos tam, kad būtų vystomi nauji maršrutai su Centrinės Azijos šalimis – Uzbekija, Tadžikija, Turkmėnija, Kazachstanu.

Latvis A. Ameriks yra ES parlamento darbo grupės vadovas bendradarbiaujant su Centrinės Azijos šalimis. Jo teigimu, yra paruošti dideli projektai dėl geležinkelių statybos Kazachijoje. Kaspijos jūros regione suplanuota statyti ir keletą naujų uostų.

Anot A. Amerikso, ES struktūrose šiuo metu analizuojamas projektas dėl tarptautinio transporto koridoriaus per Ukrainą ir europinės geležinkelio vėžės statybos šioje šalyje pasibaigus karui.

Nei Latvija, o juo labiau nei Lietuva naujose ES rengiamose transporto tranzito schemose nėra minimos. Lietuva turėjo palyginti neblogą geležinkelio tranzito liniją per Baltarusiją. Dabar jos neliko, o prie europinių tiek geležinkelių, tiek kelių tinklų Lietuva prisitaiko sunkiai. Didžiulė problema yra ir tai, kad Lietuva dar vis neturi europinio geležinkelio vėžės nuo Kauno iki Klaipėdos uosto, kas išstumia Lietuvą iš galimų patrauklių ateities tranzito valstybių sąrašo.

Atsijungė ir nuo jūrinių reikalų

Neturėdama savo narių Europos parlamento Transporto ir turizmo komitete Lietuva yra atsijungusi ir nuo ES jūrinių reikalų.

Europos parlamento Transporto ir turizmo komitete kartas nuo karto svarstomi ir svarbūs jūrinio transporto reikalai. Pavyzdžiui, šio komiteto nariai susitarė, kad nuo 2030 m. didžiausi Europos uostai privalės užtikrinti, kad konteineriniai ir keleiviniai laivai, atplaukę į uostus, prisijungtų prie kranto elektros tinklų.

Klaipėdoje bent kruizinių laivų ir jūrų keltų terminaluose jau rengiamasi įrengti didelės galios elektros jungtis laivams. Tokios jungtys per artimiausius metus turėtų būti numatomos ir konteinerių terminaluose.