PRIEŠ APSILEIDĖLIUS IEŠKOMA NAUJŲ VAISTŲ

Klaipėdos valdžia bando rasti naujų būdų, kaip kovoti su piktžaizdėmis – jau daug metų miesto vaizdą darkančiais apleistais sklypais ir pastatais. Gerokai didesni nekilnojamojo turto, žemės ar jos nuomos mokesčiai neskatina griuvenų ar dykrų savininkų tvarkytis.

Nusibodo varlės ir kūdros

Ketvirtadienį miesto tarybai buvo teikiami tvirtinti neprižiūrimų pastatų ir sklypų sąrašai.

Į pastaruosius patekusio turto savininkams taikomi maksimalūs nekilnojamojo turto ir žemės ar jos nuomos mokesčių tarifai. Pastarieji apsileidėliams padidėja 17 ar net 30 kartų.

Į apleistų pastatų sąrašą įtraukta 20 adresų, privačių sklypų – penki, nuomojamų – devyni.

Praėjusiais metais pirmųjų skaičius buvo panašus. Apleistų sklypų sąrašas tapo ilgesnis. Pernai tiek privačių, tiek nuomojamų buvo po tris.

Nors miesto taryba patvirtino apleistų objektų sąrašus, tačiau atkreipė dėmesį, kad didesni mokesčiai neskatina apsileidėlių tvarkyti savo turto.

„Kalbant apie daug metų miestą darkančias piktžaizdes, kyla klausimas, ar savivaldybė viską padaro. Senamiestyje, Skerdėjų gatvėje, varles, kūdras matome dešimt metų. Reikia stengtis, kad Klaipėda būtų XXI a. miestas, o ne įstrigęs tarp griuvėsių, ieškoti problemos sprendimo būdų. Jei reikia įstatymų pakeitimų, būtina kreiptis į Seimo narius. Jei vaizdas nesikeičia 20 metų, vadinasi, kažko trūksta“, – dėstė tarybos narė Nina Puteikienė.

Reikalaus užpilti duobes

Klaipėdos savivaldybės Žemėtvarkos skyriaus vedėja Raimonda Gružienė atskleidė, kad dėl apleistų sklypų, esančių Skerdėjų gatvėje, rengiamasi imtis griežtesnių priemonių.

„Didesni mokesčiai šių sklypų savininkų nedrausmina. Jie nesiima rimtų tvarkymo darbų. Pašienauja ir tiek. Ruošiame raštą, kuriuo reikalausime, kad būtų užpiltos duobės“, – tvirtino vedėja.

Pasak R.Gružienės, jei savininkas reikalavimo nepaisys, bus kreipiamasi į Nacionalinę žemės tarnybą, kad būtų nutraukta žemės nuomos sutartis, nes sklypas neprižiūrimas. Tokią galimybę numatomas Civilinis kodeksas.

Miesto tarybos narys Rimantas Taraškevičius domėjosi, kodėl pasikeitus savininkams apleisti sklypai ar pastatai išbraukiami iš sąrašo ir savininkams nereikia mokėti maksimalių mokesčių. Jis įžvelgė, jog tai sudaro galimybę piktnaudžiauti.

"Nauji savininkai turi perimti visus įsipareigojimus“, – teigė tarybos narys.

Klaipėdos savivaldybės Statybos leidimų ir statinių priežiūros skyriaus vedėjas Gediminas Pocius tvirtino, kad ši nuostata įtvirtinta miesto tarybos palaimintoje tvarkoje.

„Viskas priklauso nuo tarybos valios. Tačiau, kalbant apie pastatus,  logika diktuoja duoti laiko naujam savininkui apsitvarkyti. Tai nėra automobilis, kurį nuvežei į servisą ir palikai remontui. Reikia parengti projektus, gauti leidimus. Procedūros užtrunka“, – komentavo vedėjas.

Siūlė tvarkyti savivaldybei

G.Pocius informavo, kad tvarka, pagal kurią pastatai įtraukiami į apleistų sąrašą, bus koreguojama kitais metais. Tai bus daroma, atsižvelgiant į Nekilnojamojo turto įstatymo pakeitimus. Bus patikslinti kriterijai, kokį turtą reikia įtraukti į apleistų sąrašą. Kriterijus dar turi suformuluoti Vyriausybė.

N.Puteikienė domėjosi, ar pokyčiai užtikrins, kad mieste neliktų apleistų pastatų.

„Jei savininkas turės lėšų mokesčiams susimokėti, tada abejoju“, – dvejojo vedėjas.

Savo pasiūlymą dėl apleistų pastatų sumažinimo mieste pateikė ir tarybos narys Tomas Meškinis.

„Ar negalvojate pagalvoti, kad miestas sutvarkytų tuos apleistus pastatus ir sąskaitą pateiktų savininkams. Jei neatsiskaito, perimame turtą. Dabar Skerdėjų gatvėje jau nežinia kiek laiko yra duobės. Aplinkinių namų gyventojai bijo vaikus išleisti į lauką, kad neįkristų. Varteliai, vedantys į teritoriją, dažnai išvirtę. Kas prisiims atsakomybę, kai kokio nors apleisto pastato siena nugrius ant automobilio ar žmogaus. Ypač kai siaučia tokie vėjai“, – dėstė tarybos narys.

G.Pocius nurodė, kad viešosios lėšos negali būti naudojamos privačiam turtui tvarkyti. Vedėjas taip pat atkreipė dėmesį, kad teisę į turtą gina Konstitucija.

„Kita vertus, yra galimybė įrodyti visuomeninį interesą“, – teigė vedėjas.

Kriterijus reikėjo tikslinti

Klaipėdos mero pavaduotojas Artūras Šulcas tikino, kad labai domisi šia sritimi.

Pasak vicemero, gerai, kad Seimas priėmė Nekilnojamojo turto įstatymo pakeitimus ir įpareigojo Vyriausybę patikslinti, kas yra apleistas pastatas.

„Pagrindinė diskusija – ar daug metų stovintis pastatas, užkaltais langais, durimis, kuriam ant stogo auga medis, yra tvarkingas. Mano akimis, tai apleistas pastatas“, – teigė vicemeras.

Valstybinės institucijos – kaip pijokai užsidarę spirito rūsyje.

A.Šulcas įvardijo priežastis, kodėl savininkai veikiausiai netvarko pastatų. Viena pagrindinių – lėšų trūkumas.

„Antra ta, kad valstybinės institucijos – kaip pijokai užsidarę spirito rūsyje – nesuformuluoja reikalavimų“, – vaizdžiai išsireiškė vicemeras.

Tarybos Valdemaras Anužis pabrėžė, kad, norint, jog mieste nebeliktų apleistų pastatų, daugiau teisių turėtų būti suteikta savivaldai.