S. JOKUŽIO SPAUSTUVĖS SĖKMĖS FORMULĖ

Dvidešimt penkeri metai atkaklios kovos už išlikimą laukinio kapitalizmo džiunglėse – užduotis, kurią įveikė ne kiekvienas tam pasiryžęs verslas. Šia sukaktimi gali didžiuotis Sauliaus Jokužio leidykla-spaustuvė, kuri savo veiklą pradėjo vos Lietuvai paskelbus nepriklausomybę.

Dvidešimt penkeri metai atkaklios kovos už išlikimą laukinio kapitalizmo džiunglėse – užduotis, kurią įveikė ne kiekvienas tam pasiryžęs verslas. Šia sukaktimi gali didžiuotis Sauliaus Jokužio leidykla-spaustuvė, kuri savo veiklą pradėjo vos Lietuvai paskelbus nepriklausomybę.

Esame ne prastesni

Šiandien sukanka lygiai 25 metai, kai buvęs dienraščio "Klaipėda" fotokorespondentas S.Jokužys ryžosi vienai didžiausių savo gyvenimo avantiūrų – imtis privataus leidybos ir spaustuvės verslo.

"Prie to ėjau kurį laiką, juk dirbau dienraščio redakcijoje, tad spaustuvės kvapas man gerai pažįstamas. Pagrindinis akstinas verslui ir buvo tai, kad ta mūsų poligrafija tuo metu buvo ne itin spalvinga, ne itin estetiška. O pas mūsų kaimynus suomius, švedus, vokiečius – viskas kitaip. Buvau įsitikinęs, kad mes tikrai galime padaryti ne prasčiau", – prisiminė S.Jokužys.

Visa bėda privačios spaustuvės pionieriui buvo, kur gauti popieriaus, dažų, kitų reikmenų, nes tuo dar niekas neprekiavo, o valstybinėms spaustuvėms medžiagos buvo pristatomos centralizuotai. Bet tos paieškos užgrūdino.

"Tada tekdavo imtis įvairių fokusų, kad leidinys atrodytų geresnis. Lietuviai, kaip žinome, išmoningi. Mes neturime naftos, deimantų, tik – gražias moteris, bet turime kūrybiškų idėjų ir kai kurie tą sėkmingai išnaudoja. Mūsų spaustuvės šūkis yra: "Mes darome tai, ką kiti galbūt ateityje kažkada darys", – pabrėžė S.Jokužys.

Pastaroji naujiena – ant knygų šonų pradėti spausti spalvoti vaizdai. To dar niekur Europoje niekas nedaro. Pasak spaustuvininko, tai knygai suteikia papildomo taurumo. S.Jokužys džiaugėsi, kad kūrybiškų idėjų vertę supranta visi darbuotojai ir prisideda prie naujovių atsiradimo.

Pirmyn varantis moto

Tarp Klaipėdos krašte gyvavusių spaustuvių – S.Jokužio bendrovė viena iš trijų, kuri ilgiausiai išsilaikė šiame versle.

"25-eri metai žmogui nėra labai daug, tai – tik du vidutiniai šuns gyvenimo vidurkiai, tačiau įmonei tas realus ketvirtis amžiaus prilygsta šimtui metų. Spaustuvės gyvavimą ir veiklą turbūt galima skaičiuoti tonomis popieriaus ir dažų ar išleistų spaudinių skaičiumi. Tačiau šiandien labiausiai džiugu, kad savo gaminius galime drąsiai vežti į Skandinavijos bei Vakarų šalis", – sakė S.Jokužys.

Pirmasis S.Jokužio leidinys buvo dabar jau tapęs istoriniu atvirukų rinkinys, kuris tada išleistas 20 tūkst. tiražu, ant jų užfiksuotas trijų jachtų – "Lietuva", "Audra" ir "Dailė", perplaukusių Atlantą su trispalvėmis, sugrįžimas į Klaipėdą.

"Tuo metu mes gyvenome apimti spalvotos euforijos, kad ne už kalnų – šviesus rytojus, kad mes netrukus tapsime nepriklausomi ir laisvi ir ant mūsų pasipils dangiškoji mana. Kai pavyko tai padaryti, supratau, kad šitai yra ir mano paties pašaukimas, kuris susijęs su kūrybiškumu, verslumu. Tai subrandino mane kaip leidėją ir spaustuvininką. Tą mes pastaruosius 25-erius metus ir darome", – pasakojo S.Jokužys.

It Dievo balsas

Spaustuvininkas ir leidėjas prisiminė savo pirmąją išleistą knygą, skirtą Klaipėdos jubiliejui. Šio leidinio atsiradimas kupinas kuriozų. Knyga, kaip įprasta aniems laikams, buvo išleista milžinišku 20 tūkst. tiražu.

Viršelis ir vienas šios knygos spaudos lankas išspausdinti Švedijoje. Likusi dalis – Kaliningrade, kažkokioje TSKP CK spaustuvėje. Esą taip jau būna, kad lietuvis lietuviui – ne visada brolis, tad teko ieškoti išeičių.

S.Jokužys pasakojo kuriozinę istoriją apie vieną šioje knygoje publikuotą nuotrauką. Joje – romantiškas vakarėjančios Klaipėdos vaizdas nuo Biržos tilto į burlaivį "Meridianas". Tinkamo apšvietimo S.Jokužys laukė dvi savaites.

"Vieną pavakarę pamačiau, kad saulė šviečia taip, kaip reikia. Pamenu, darbavausi sode, mečiau maišą morkų ant žemės, šokau į "Žigulius" be stabdžių ir lėkiau į Klaipėdą. Įsiropščiau į apšvietimo stulpą ant Biržos tilto, savo krepšius su likusiais fotoaparatais pasidėjau prie jo ir laukiau tinkamo momento", – pasakojo S.Jokužys.

Taip žvelgdamas nuo stulpo S.Jokužys pastebėjo atlinguojančią senutę. Ši esą nudžiugo, aptikusi "niekieno" krepšius, apsidairė, ar niekas nemato, ir ėmė temptis svetimą mantą.

"Aš ir sakau: "Bobute, palik, tai – mano". Ji taip išsigando, turbūt pagalvojo, kad girdi Dievo balsą iš dangaus, nes aplinkui nieko nebuvo. Ji pakėlė akis, dar pasitikslino, ar čia tikrai mano daiktai. Patvirtinau, kad tikrai taip", – prisimindamas pirmosios knygos atsiradimo niuansus juokėsi S.Jokužys.

Ši knyga ir buvo tas stimulas bei pradinis kapitalas, kuris davė startą jau 25-erius metus sėkmingai veikiančiai leidyklai-spaustuvei Klaipėdoje.