SODININKUS ATKIRS NUO KLAIPĖDOS?

Gyventojai, turintys sodų sklypus Klaipėdos mieste, džiaugiasi tokiu turtu, bet ne tie, kurių bendrija vadinasi „Švyturys“. Iš visų pusių sunkiai pasiekiamos bendrijos nariai piktinasi tuoj neteksiantys paskutinio trumpiausio tako į savo sklypus per Joniškės kapines.

Pėdinti – per toli

Netrukus 90-ąjį gimtadienį švęsianti klaipėdietė Genovaitė Krasauskienė vis dar yra žvali ir labai mėgsta darbuotis savo sode, kuris yra netoli Joniškės kapinių.

Garbingo amžiaus moteris į sodą paprastai važiuoja visuomeniniu transportu. O tai reiškia, kad ji turi kelias variantus.

Vienas – važiuoti autobusu iki „Sendvario“ stotelės ir pėsčia pėdinti Tilžės gatve iki geležinkelio pervažos, už jos sukti į neasfaltuotą gatvelę ir kulniuoti dar apie tris kilometrus iki savo sodo.

Tai ne tik didelis iššūkis pagyvenusiai moteriai, bet ir nemenkas pavojus, nes minėta gatvelė neturi šaligatvių ir plačios pakelės, todėl pėsti žmonės rizikuoja tapti avarijos aukomis.

Į sodą su rankinuku niekas neina.

Kitas būdas pasiekti sodus – iš Mokyklos gatvės kvartalo. Tačiau tokiu atveju žmonėms tenka žirglioti per geležinkelio bėgius ir brautis per nešienaujamą pievą.

Neseniai prie tako iš Mokyklos gatvės mikrorajono į sodus geležinkelininkai pastatė įspėjimą, kad šioje vietoje per bėgius eiti draudžiama ir pavojinga gyvybei.

Paklusnūs pensininkai suprato, kad šis kelias jiems užsivėrė. Juo labiau kad policininkai ne kartą skelbė apie reidus prie geležinkelio bėgių, kur žmonės eina neleistinai.

Trečias ir kol kas optimaliausias būdas pasiekti sodus – miesto autobusu važiuoti iki Joniškės kapinių, lipti į kalną ir pėdinti pagrindiniu kapinių taku iki tvoros.

Vartelių nebeliks

Ilgus metus tvoroje buvo keleri varteliai, per kuriuos sodininkai pasiekdavo savo sklypus.

„Mano artimieji perlaidoti iš senųjų miesto kapinių, kurios paverstos Skulptūrų parku. Iš savo sodo sklypo matau šiuos kapus, bet kai pradėjo tverti naują tvorą, mane apėmė siaubas. Dabar nei į sodą iš Joniškės gatvės neateisiu, nei iš sodo prie kapo prieisiu. Jeigu taip užtvers visas kapines nauja tvora ir nepaliks jokio kelio, mes atsidursime prieš faktą, kad į sodą neturėsime galimybės patekti. Jauniems žmonėms, kurie važinėja savomis mašinomis, gal tai nėra problema, jie privažiuoja iki pat savo sklypo. Bet tokių kaip aš yra daug. Juk į sodą su rankinuku niekas neina, reikia nemažai nusinešti. Pėdinti nuo Sendvario – ne mūsų jėgoms“, – nusiminimo neslėpė pensininkė.

Bendrijos „Švyturys“ pirmininkas Paulius Ramonas pasakojo, kad 83 sklypus vienijančioje bendrijoje apie 30 proc. savininkų gyvena nuolat.

Kaskart važiuodamas į sodus pirmininkas pats paveža kelis vyresnio amžiaus žmones, bet dar apie pora dešimčių pėdina dulkėta gatvele.

Vartelių nebebus

Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus patarėja Daiva Breivė, besirūpinanti miesto kapinių reikalais, patikino, kad esama ketinimų kapinių tvoroje panaikinti visus plyšius ir vartelius.

Įėjimas į kapines bus vienintelis būdas į jas įeiti ir išeiti.

Kapinės yra amžinojo poilsio vieta, o pro plyšius į jas patenka ne tik žmonės, bet ir žvėrys. Neretai jie pridaro žalos, suniokoja kapus.

Tiesa, naują tvorą pirmiausia reikia suprojektuoti, gauti tam pinigų, tada imtis darbo. Akivaizdu, kad tokie darbai šiemet nebus atliekami.

„Kapinėse buvo tvarkoma lietaus nuotekų sistema, nemažai tvorų buvo išvartyta, žmonės pasistengė, kad galėtų čia praeiti. Po to dalis tvorų atkurta, sudėtos segmentinės tvoros. Taip uždarė keliuką iš Mokyklos kvartalo pusės. Per kapines į sodus ėję žmonės labai smarkiai nekrito į akis. Aš už tai, kad varteliai liktų atidaryti. Žmonės priešinasi naujovėms. Kita vertus, ten vaikščiodavo ir benamiai, jie labai siaubė sodus. Kai kurie sodininkai turi raktą nuo vartelių“, – viešą paslaptį pasakė bendrijos pirmininkas.

Problema – ne tik varteliai

P.Ramonas pasakojo, kad bendrija turi ir daugiau bėdų – viena svarbiausių – keliuką, vedantį į sodus, reikėtų išasfaltuoti. Tada būtų lengviau važiuoti, o ir dulkėtų kur kas mažiau. Per aštrią skaldą dviračiu kol kas šiuo keliu neįmanoma važiuoti.

Sodininkai piktinasi – kitose miesto vietose projektuojami net tiltai, o čia po lietaus kelias apsemiamas ir tampa sunkiai išvažiuojamas.

Vos kelių kilometrų ruožą reikėtų sutvarkyti, kad mieste mokesčius mokantys ir čia gyvenantys žmonės nesijaustų atstumti. Apmaudu, kad gatvių asfaltavimo prioritetai skiriami vis kitiems keliams.

Prašydamas spręsti bendrijos pasiekiamumo problemą, P.Ramonas kreipėsi į Klaipėdos vicemerą Arūną Barbšį.

Šis patvirtino, kad esama planų visas Joniškės kapines aptverti ir nebepalikti jokių vartelių. Tačiau tai atsitiks tik tada, kai bus išasfaltuota Tylos gatvė, besidriekianti šalia kapinių tvoros. Tada sodininkai galės ja pasiekti savo sklypus.

A.Barbšys patikino, kad Tylos gatvę asfaltuoti buvo planuojama šiemet, bet gali būti, kad 2021-aisiais tam neliks pinigų, tada šis darbas bus atidėtas kitiems metams.

Neseniai Seimas padidino Klaipėdai skiriamų pinigų sumą, tad dar nežinia, gal kelininkai imsis minimos gatvės asfaltavimo dar šiemet.

Apie įvažiavimą į sodus nuo Tilžės gatvės pusės vicemeras neužsiminė, šis klausimas vis dar nėra aiškus.