TEISMŲ SPRENDIMAI IR POLITINIS KARTĖLIS

Šiemet, kaip nė vienais metais, nuskambėjo politinis nepasitenkinimas teismais, kai su „MG Baltic“ ir kyšininkavimu susijusi byla buvo pakreipta teisingumo linkme.

„Išteisinimo“ Seime žala

Drąsiai galima teigti, kad 2023 m. pabaigoje Lietuvos politikai pažėrė didžiulę dozę teisinio nihilizmo.

Lietuvos apeliacinėje teismo instancijoje kaltu dėl kyšininkavimo „MG Baltic“ byloje pripažintas Seimo narys Vytautas Gapšys vienoje iš svarbiausių Lietuvos institucijų – Seime – buvo „išteisintas“.

Seimas 180 laipsnių kampu pasisuko tolyn nuo teisinės valstybės modelio, kai kaltu fizinį ar juridinį asmenį gali pripažinti tik teisinė institucija.

Tai, kad nuteistas ir kalėjime sėdintis Seimo narys liko dirbti Seime, šokiruoja. Kartu tai suponuoja nuostatą, kad Lietuvos Seime yra labai prasta teisinė situacija, nes jame dirba ne tik tiesiogiai nuteistas narys, bet ir dvi teismo kaltomis pripažintos partijos, kurių viena yra valdančioji, o tos nuteistos partijos pirmininkė yra ir Seimo pirmininkė.

Šis atvejis leidžia daryti išvadą, kad Lietuvos žmonių į Seimą rinkta valdžia po priimto apeliacinio teismo sprendimo pasirodė esanti moraliai supuvusi.

Neteko girdėti atvejų, kad kurios nors kitos ES šalies įstatymų leidimų institucijoje Seimo narys dirbtų iš nuteistųjų kameros, o pačiame Seime ramiai sau vaikščiotų dviejų nuteistų partijų nariai.

Jūrinės bylos teismuose

Baigiantis 2023 metams ir jūrinėje srityje nuskambėjo kelios teismų eigą pakeitusios bylos. Nieko nuostabaus, kai žemesnės instancijos teisme priimtas sprendimas apeliaciniame teisme keičiamas. Arba kai iki Aukščiausiojo teismo nukeliavusi byla ten tarsi atsimuša į didelę bangą, kurios ji nesugeba įveikti. Teisine kalba kalbant, Aukščiausiasis teismas bylos gali ir nepriimti, kas reiškia, kad tuomet galutinai įsigalioja žemesnės instancijos teismo priimtas verdiktas.

Gruodžio 14 d. Aukščiausiasis teismas atsisakė priimti Danijos kompanijos „Rohde Nielsen“ skundą prieš Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkciją dėl vienašališko sutarties nutraukimo ir nuostolių atlyginimo. Apie šią bylą „Klaipėdos“ priedas „Jūra“ ne kartą rašė.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija 2022 m. vasario 8 d. vienašališkai nutraukė sutartį su „Rohde Nielsen“ dėl uosto gilinimo. Ši kreipėsi į Lietuvos teismus, bet per daugiau nei metus vykusį bylinėjimosi procesą nesugebėjo įrodyti, kad ginčuose su uosto direkcija ji būtų buvusi teisi.

Kita šiek tiek su uosto veikla ir politika susijusi byla taip pat daugelį metų vyksta Lietuvos teismuose. Į Klaipėdos uostą krovinius norėjusi vežti ir konkurenciją valstybiniams Lietuvos geležinkeliams norėjusi sudaryti privati bendrovė „Gargždų geležinkelis“ negavo leidimo. Byla vis dar sukasi Lietuvos teisinėse institucijose. Šiuo metu ji yra pasiekusi Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą. Nebūtų nieko nuostabaus, jei byla būtų sustabdyta ar būtų uždegta žalia gatvė konkurenciniam projektui Lietuvos geležinkeliuose.

Teisiškai vertinant, Lietuvos žmonių į Seimą rinkta valdžia po priimto apeliacinio teismo sprendimo garsioje kyšininkavimo byloje pasirodė esanti moraliai supuvusi.

Dar viena Lietuvos teismuose nagrinėjama byla su tam tikra doze politinio kartėlio yra susijusi su Rusijos naftos kompanija „Rosneft“. Ji per Lietuvos teismus bando susigrąžinti skolas iš kai kurių Lietuvos bendrovių. Tą padaryti jai sekasi sunkiai, nes „Rosneft“ yra įtraukta į sąrašą, kur Rusijos įmonėms taikomos sankcijos. Kyla klausimas, ar Lietuvos teisinė sistema norės analizuoti bylas, kur figūruoja Rusijos režimą remianti kompanija?

Politikavimu neatskiesti sprendimai

Ilgaamže byla galima laikyti ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėjamą ginčą dėl suskystintųjų gamtinių dujų, kurios gabenamos per Klaipėdos SGD terminalą, administravimo sąnaudų mokesčio.

Gamtinių dujų tiekimo per Klaipėdos SGD terminalą saugumo užtikrinimui papildoma dedamąja, 102,98 eurų už megavatvalandę, kuri taikoma nuo 2022 m. gegužės 1 d., yra nepatenkinta bendrovė „Achema“.

Ji dėl nutarimo, kuris įteisino papildomą dedamąją, bylinėjasi su Energetikos ministerija, valstybės kapitalo dalis turinčiomis bendrovėmis „Amber Grid“, „Klaipėdos nafta“ ir „Ignitis“.

Šiemet gruodžio 20 d. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priėmė nutartį bylą nagrinėti iš naujo. Esmė ta, kad Europos Komisija (EK) vykdo tyrimo procedūrą dėl Klaipėdos SGD terminalui 2016–2018 m. taikytų valstybės pagalbos schemų. Jei paaiškėtų, kad EK pozicija dėl taikytų pagalbos schemų yra neteisėta, tai ir dedamoji prie gamtinių dujų kainos nuo 2022 m. sausio 1 d. gali pradėti kelti abejonių.

Tuo tarpu Klaipėdos SGD terminalą eksploatuojanti „Klaipėdos nafta“ tikina, kad Europos Komisijos sprendimas turės įtaką tik 2016–2018 m. laikotarpiui, bet ne laikotarpiui po 2022 m. sausio 1 d. Jos atstovų teigimu, Europos Komisija neatlieka formalios pažeidimų procedūros už laikotarpį nuo 2022 m.

Šis ginčas tarp „Achemos“, Energetikos ministerijos ir jai pavaldžių valstybės įmonių tebėra teismo institucijų svarstymo procese. Galutinis taškas jose bus dedamas jau ne šiais, 2023 metais, o tolimesnėje ateityje.

Labai svarbu, kad priimant vieną ar kitą teismų sprendimą jie būtų išgryninti nuo galimo politinio kišimosi arba galimo atskirų asmenų intereso. Valstybėje, kur jos institucijoje, tokioje kaip Seimas, yra teisinio nihilizmo, labai svarbu, kad bent teismų sistemoje, kuri nepavaldi Seimui, būtų politika ar politikavimu neatskiesti sprendimai.