UOSTAMIESČIO KAPINĖSE – KETURKOJŲ AIKŠTELĖ

Kovą su šunų mylėtojais miestas kol kas pralaimi. Vandalai užpaišė visai neseniai pastatytą ženklą, draudžiantį vedžioti šunis istorinėse miesto kapinėse Vitės rajone. Spėjama, kad šiuo gestu gyvūnų mylėtojai parodo, jog jie neketina atsisakyti senų savo įpročių.

Kovą su šunų mylėtojais miestas kol kas pralaimi. Vandalai užpaišė visai neseniai pastatytą ženklą, draudžiantį vedžioti šunis istorinėse miesto kapinėse Vitės rajone. Spėjama, kad šiuo gestu gyvūnų mylėtojai parodo, jog jie neketina atsisakyti senų savo įpročių.

Nusispjovė į paveldą

Prekybos uosto seniūnaitis Ruslanas Schneiderat susirūpino, jog senosiose Vitės kapinėse, kurios ribojasi su Pušyno bei Švyturio gatvėmis ir užima daugiau nei 2 ha, yra vedžiojami šunys.

Todėl seniūnaitis kreipėsi į Klaipėdos savivaldybę prašydamas prie amžinojo poilsio vietos pastatyti šunis vedžioti draudžiantį ženklą.

Tačiau jau šį savaitgalį tas ženklas buvo užtepliotas juodais dažais. Seniūnaitis dėl šio vandalizmo akto kreipėsi į policiją.

"Jau uždažė? Ten gi – kultūrinis paminklas, bet gyventojai kažkodėl buvo įpratę vedžioti šunis. Seniūnaičio prašymu pastatėme ženklą, draudžiantį tuos pasivaikščiojimus. Neilgam", – apgailestavo Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjos pavaduotoja Irena Nachčiunova.

Spėjama, kad šiuo gestu gyvūnų mylėtojai tarsi parodė, jog jie neketina atsisakyti senų savo įpročių.

Sumažėjo aikštelių

Klaipėdoje ne taip seniai buvo penkios oficialios šunų vedžiojimo aikštelės. Dabar liko keturios – I.Simonaitytės gatvėje, Baltijos prospekte, Kauno gatvėje ir Skulptūrų parke.

Anksčiau ženklas, rodantis, kad galima vedžioti šunis, buvo pastatytas ir Minijos gatvėje šalia "Progreso" gamyklos.

Tačiau prieš gatvės rekonstrukciją po privalomų archeologinių tyrimų paaiškėjo kad toje vietoje yra maždaug 5 ha dydžio kapinės.

Išaiškėjus šiam faktui, miesto valdžia šunų vedžiojimo aikštelės ženklą pašalino, bet jokių kitų sprendimų dėl šios vietos kol kas nepriėmė.

Laidojo sentikius

Vyresni klaipėdiečiai puikiai prisimena, kad dabartinėje Minijos gatvėje buvo vienos pagrindinių Smeltės kapinių. Tvarkingos ir gražios, turėjo aiškų suplanavimą, veikė ir po Antrojo pasaulinio karo. Nustatyta, jog ankstyviausi palaidojimai – XVIII a. pradžios.

Teigiama, kad čia laidota nemažai sentikių, kurie gyveno tame rajone. Yra žinoma, jog kai plėtėsi bendrovė "Progresas", kapinės buvo uždarytos, bet mirusiųjų niekas neperlaidojo.

Metalinės tvorelės ir kryžiai nukeliavo į metalo supirktuvę, o akmeninės dalys buvo užverstos žemėmis.

Paradoksalu, bet šios didžiulės Smeltės kapinės iki šiol neįtrauktos į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą.
Klaipėdoje yra 14 senųjų kapinių, kurios įregistruotos Kultūros vertybių registre. Smeltės kapines kažkodėl pamiršo. Maža to, jos oficialiai buvo paverstos šunų vedžiojimo aikštele.