UOSTAMIESČIO MIŠKUOSE – BENAMIŲ LAUŽAI

Šiukšlinimas, benamių kūrenami laužai, niokojamas inventorius – tokios problemos kamuoja miškininkus Klaipėdos teritorijoje esančiuose miškuose. Sprendžiant šias bėdas žada prisidėti ir miesto valdžios atstovai.

Smiltynėje reikia taromato

Su kokiomis problemomis susiduriama Klaipėdoje esančiuose miškuose domėjosi miesto tarybos Miesto ūkio ir aplinkosaugos komiteto nariai.

Uostamiesčio teritorijoje yra per 1,807 tūkst. ha valstybinės reikšmės miškų. Iš jų – 1,156 tūkst. ha žemyninėje dalyje ir 651 ha Smiltynėje.

Komiteto posėdyje dalyvavęs Kretingos miškų urėdo pavaduotojas Linas Žarnauskas pasakojo, kad viena pagrindinių problemų – šiukšlinimas.

„Žmonės atsinešti atsineša, bet išsinešti nenori. Būna, kad įvairios atliekos atgabenamos ir išpilamos žemyninės dalies miškuose“, – pasakojo pavaduotojas.

Politikai svarstė, ar dėl apmokestintos plastikinės taros šiukšlių sumažėtų. L.Žarnauskas tuo abejojo: „Kažin, ar žmonės iš Smiltynės vešis butelius atgal, kad galėtų grąžinti į taromatus“.

Uostamiesčio politikai tvirtino, kad reikėtų pasirūpinti, jog Smiltynėje šis įrenginys atsirastų.

Vandalai nugriovė tualetą

Problemų miškininkams sukelia ir benamiai.

Pasak L.Žarnausko, jie įsikuria miškuose, esančuose prie Liepojos gatvės ar Danės. Benamiai ne tik susirenčia būstus, šiukšlina, bet ir kuria laužus, kad pasišildytų. Dėl ko kyla gaisrų pavojus.

Rūpesčių kelia ir kai kurie Tuberkuliozės ligoninėje besigydantys asmenys. L.Žarnausko teigimu, dalis jų mėgsta išgerti. Alkoholį jie vartoja šalia esančiame miške.

„Šie asmenys turi pamėgtas vietas. Girininkas jose randa dešimtis tuščių degtinės butelių“, – pasakojo pavaduotojas.

Susiduriama ir su rekreacinės įrangos niokojimu. Anot L.Žarnausko, nemažą dalį pernai pastatytų suolų, stalų, kito inventoriaus šiemet jau reikia remontuoti.

Smiltynėje, netoli Naujosios perkėlos esančioje poilsiavietėje, kur įkurta vienintelė teisėta laužavietė Klaipėdoje, po žiemos rastas nugriautas tualetas.

„Dėkojame savivaldybei, kad įtraukė šią poilsiavietę į šiukšlių išvežimo maršrutą. Anksčiau miškininkai šiukšles surinkdavo ir neturėdavo kur dėti“, – pasakojo pavaduotojas.

Moka už persikėlimą keltu

L.Žarnauskas atkreipė dėmesį, kad Smiltynėje miškininkai neturi administracinių patalpų. Planuojama jas įrengti garaže.

„Kuršių nerijos miškus mums perdavė, o patalpų nesuteikė“, – teigė pavaduotojas.

Uostamiesčio politikus nustebino, kad girininkai turi mokėti už persikėlimą keltu. Be to, jie neturi pirmumo teisės. Tarybos nariai žadėjo padėti išspręsti problemą, nors tam reikia įstatymo pakeitimo.

Pasak L.Žarnausko, problemų kyla ir dėl poilsiautojų automobilių, kurie užstato miškininkų ugniagesių mašinas.

„Šiemet kreipėmės, kad leistų uždrausti stovėjimą vienoje gatvės pusėje. Nuo šiemet ir stovėjimas Smiltynėje mokamas. Gal problema išsispręs“, – tvirtino pavaduotojas.

Kretingos miškų urėdijai Kuršių nerijos miškai perduoti pernai balandį. L.Žarnauskas tvirtino, kad dėl to per devynis mėnesius jie patyrė daugiau nei 130 tūkst. eurų nuostolį.

Uostamiesčio politikai pateikė pasiūlymą savivaldybei, kad su Kretingos miškų urėdija būtų bendradarbiaujama glaudžiau ir kad ji padėtų spręsti problemas.