UŽ ATLIEKŲ IŠVEŽIMĄ – TEISINGESNĖ RINKLIAVA

Nuo kitų metų veikiausiai keisis rinkliava už atliekų surinkimą ir tvarkymą. Gyventojams ji gali išaugti 2 proc. arba 6 ct už kv. metrą buto ploto per metus. Net ir padidėjusi rinkliava savo dydžiu bus mažesnė už tą, kurią žmonės mokėjo nuo tada, kai ji buvo įvesta.

Nuo kitų metų veikiausiai keisis rinkliava už atliekų surinkimą ir tvarkymą. Gyventojams ji gali išaugti 2 proc. arba 6 ct už kv. metrą buto ploto per metus. Net ir padidėjusi rinkliava savo dydžiu bus mažesnė už tą, kurią žmonės mokėjo nuo tada, kai ji buvo įvesta.

Padidėjo išlaidos

Vietinė rinkliava už atliekų surinkimą ir tvarkymą Klaipėdoje buvo įvesta 2008 m. Jos dydį lėmė ir atliekų susikaupimo normos, kurios buvo nustatytos remiantis Aplinkos ministerijos pateiktomis rekomendacijomis. Tokiu būdu nustatyta norma buvo 400 kg per metus vienam atliekų turėtojui.

Surinkta rinkliava patenka į miesto biudžetą, o iš jo pinigai už atliekų tvarkymą, šios sistemos gerinimą keliauja Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui.

Kelerius metus rinkliavos buvo surenkama daugiau nei jos išleista atliekoms išvežti ir sutvarkyti, todėl nuo praėjusių metų pradžios mokestis už šiukšles visiems buvo sumažintas 15 proc.

Tačiau šiemet liepą miesto taryba dėl objektyvių priežasčių – išaugusių išlaidų – sutiko padidinti mokėjimo tarifą už atliekų tvarkymą. Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centrui nuo liepos už vieną toną atliekų priėmimo ir sutvarkymo mokama nebe 203, o 258 litai.

Tai lėmė, jog reikėjo peržiūrėti ir vietinės rinkliavos už atliekų išvežimą ir sutvarkymą dydį. Dar vienas veiksnys – atliktas monitoringas, kiek realiai atliekų sukaupia gyventojai, kitų atliekų turėtojai.

Reikėtų didinti 27 proc.

"Gavę atliekų kiekio tyrimus pamatėme akivaizdžius neatitikimus su iki šiol galiojusiais teoriniais skaičiavimais. Paaiškėjo, kad vieniems rinkliava buvo nustatyta pagal gerokai mažesnę atliekų susikaupimo normą, kitiems – pagal didesnę. Monitoringas leido tiksliau nustatyti rinkliavos dydį, taip artėjama prie socialinio teisingumo, kad daugiau moka tas, kuris daugiau atliekų ir sukaupia", – aiškino Klaipėdos savivaldybės Aplinkos kokybės skyriaus vedėja Daiva Berankienė.

Skaičiuojama, kad jei nebūtų atliktas atliekų kiekių susikaupimo monitoringas, visiems rinkliavos mokėtojams nuo kitų metų ji turėjo padidėti 27 proc.

Rinkliavą didinti esą būtina, nes nemažai investuota į kokybišką šiukšlių sutvarkymą – Dumpių sąvartyne nebelaidojamos nerūšiuotos atliekos, jos išrūšiuojamos ir atiduodamos energijos gamybai – deginti.

Įdiegus šį atliekų tvarkymo modelį, Klaipėdos regionui negresia jokios sankcijos už tai, kad nesilaiko ES direktyvų. Kituose Lietuvos regionuose kyla tokia grėsmė, jog gali tekti mokėti baudas už netinkamai tvarkomas atliekas.

Mokestis gali mažėti

"Atlikus susikaupimo normų monitoringą paaiškėjo, kad gyventojai per metus sukaupia mažiau atliekų nei buvo manoma iki šiol. Todėl, nors išlaidos atliekoms tvarkyti ir padidėjo, rinkliava klaipėdiečiams augs labai nežymiai – vos 2 proc.", – teigė D.Berankienė.

Tai reiškia, jog 50 kv. metrų ploto bute gyvenantys klaipėdiečiai už atliekų išvežimą ir tvarkymą per metus mokės 3 litais brangiau.

Individualių namų savininkams metinis mokestis padidės nuo 281 iki 287 litų, gyvenantiems soduose ši suma išaugs iki 140 litų.

Daugiausia rinkliava išaugs įvairiems verslo subjektams. "Tačiau dauguma jų gali reguliuoti atliekų kiekius ir mokėti už faktiškai išvežtą svorį. Tada ir rinkliava neaugs taip žymiai", – pabrėžė D.Berankienė.

Ji patikino, jog atliekų kiekių susikaupimo monitoringas bus atliekamas ir kitais metais. "Kadangi didžiosios investicijos į atliekų tvarkymo sistemą jau padarytos, jei žmonės bus sąmoningi, rūšiuos šiukšles, jų kiekiai bus mažesni, tikėtina, kad rinkliava nuo 2015 m. gali ne tik stabilizuotis, bet net mažėti", – tvirtino D.Berankienė.