VIETOJ ASFALTO – ŠNIPŠTAS

Klaipėdos rajono gyventojai širsta ant vietos valdžios už įstrigusį žvyrkelio į "Putino" sodų bendriją asfaltavimo projektą. Projektavimo darbams iš Susisiekimo ministerijos išprašytus 50 tūkst. litų teko grąžinti, o viltis išvysti asfaltą galėtų atgimti mažiausiai po trejų metų.

Klaipėdos rajono gyventojai širsta ant vietos valdžios už įstrigusį žvyrkelio į "Putino" sodų bendriją asfaltavimo projektą. Projektavimo darbams iš Susisiekimo ministerijos išprašytus 50 tūkst. litų teko grąžinti, o viltis išvysti asfaltą galėtų atgimti mažiausiai po trejų metų.

400 tūkst. litų – į balą

Kelio Rimkai–Lėbartai–Dovilai dviejų kilometrų ilgio ruožo remonto epopėja tęsiasi ne pirmus metus ir ją vis lydi skandalai.

Į "Putino" sodų bendriją nuo kelio Klaipėda–Šilutė vedantis žvyrkelis aistras kėlė dar pernai, kai Susisiekimo ministerija skyrė 400 tūkst. litų šio kelio remontui.

Tačiau gyventojai nespėjo pasidžiaugti suremontuotu žvyrkeliu, – jau po pirmo lietaus čia atsivėrė duobės, o beveik pusė milijono litų buvo išmesti į balą.

Į viešą kritiką Klaipėdos rajono savivaldybė atsakė, kad rajone ir taip yra 1 tūkst. km žvyrkelių, o asfaltuotų kelių – tik 150 km. Rajono valdžia guodėsi, kad per metus įmanoma asfaltuoti tik apie vieną kilometrą kelių, nes tokio atstumo asfaltavimo kaina – 1 mln. 671 tūkst. litų.

Vietos gyventojai nenurimo ir ne tik skundė nekokybiškai kelią remontavusius rangovus, bet dar ir susisiekimo ministrui išsiuntė ne vieną raštą dėl kelio būklės.

Užprotestavo servitutą

Galų gale ministerijoje "išsimušę" 50 tūkst. litų techniniam šio kelio projektui rengti, žmonės nurimo šildomi vilties, kad padorus kelias vis dėlto bus.

"Šio kelio projekto rengimo konkursą laimėjo Vilniaus bendrovė "SRP projektas". Pats projektas jau turėjo visus suderinimus, praėjo visus patikrinimus, o įstrigo dėl to, kad kelio plotis neišsitenka turimoje žemėje. Dėl posūkio ir dėl aukštos sankasos kelias turi būti 12 metrų pločio, o mes teturime 10 metrų", – pasakojo Klaipėdos rajono savivaldybės Statybos ir kelių priežiūros skyriaus vedėjas Algirdas Ronkus.

Tačiau iš abipus kelio esančių septynių privačių sklypų savininkų tik penki leido suprasti, kad sutiks neatlygintinai registruoti kelio servitutą. Du vyrai stojo prieš ir pareikalavo, kad valstybė jiems už tai sumokėtų.

"Vieniems pusę metro, kitiems metrą reikėtų nurėžti. Atrodytų, kad kitiems ir negaila tų 50 cm. Juk infrastruktūra gerės, žemės sklypų vertė turėtų kilti. Patys žmonės nori ir laukia šio kelio. Vis dėlto yra ir tokių, kurie mano, kad jiems valstybė turi atlyginti už tai nemažais pinigais", – pastebėjo A.Ronkus.

Išniro politiko pavardė

Dauguma sklypų savininkų net nekėlė pinigų klausimo. Tačiau buvęs matininkas ir Žemaičių partijos lyderis Stasys Gvažiauskas gyventojų susirinkime kategoriškai atsisakė patvirtinti kelio servitutą.

Pats Žemaičių partijos pirmininkas žurnalistams pareiškė, kad jis pasirašė sutikimą dėl servituto.

"Kaip? Tai dar rudenį pasirašiau, aš ne prieš. Dėl tų sodininkų, kurie mane skundžia, tai piršto nepajudinčiau, bet man kitų žmonių gaila. Nors, tiesą sakant, kodėl iš privataus žmogaus kažkas turi atimti jo žemę?" – įtikinėjo S.Gvažiauskas.

Vis dėlto šio politiko žodžių patvirtinimo "Klaipėdai" nepavyko rasti. S.Gvažiausko teiginio, kad jis sutikimus pasirašė Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos skyriuje, paneigė šio skyriaus vadovė Daiva Bukavičienė.

"Tokia procedūra yra atliekama savivaldybėje, o dokumentai dėl servituto yra tvirtinami notariate", – tikino specialistė.

Klaipėdos savivaldybės Geodezijos ir GIS skyriaus vedėjas Raimondas Vilas taip pat tvirtino, kad savivaldybėje kol kas oficialiai savo sutikimą dėl kelio servituto pateikė tik viena sklypo savininkė.

Žemę paims valstybė

Dėl to, kad žemių savininkai stojo piestu ir reikalauja už savo nuosavybę jiems priimtino atlygio, visas projektas sustojo vietoje.

"Mums beliks ruošti specialųjį planą ir paimti žemę visuomenės poreikiams. Suruošę dokumentus, juos teiksime Nacionalinei žemės tarnybai", – apie procedūras kalbėjo R.Vilas.

Jis tikino, kad du kartus žemvaldžiai raštais buvo užklausti dėl savo apsisprendimo.

"Analogiška situacija Ėžaičių kaime išspręsta taikiai. Pavyko susitarti su visais sklypų savininkais, ir kelio rekonstrukcija buvo pradėta", – prisiminė specialistas.

Nacionalinės žemės tarnybos Klaipėdos skyriaus vadovė D.Bukavičienė tikino, kad tokiai bėdai spręsti gali būti du keliai.

"Arba tartis su žmonėmis dėl neatlygintino servituto, arba ruošti specialųjį projektą dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams", – tvarką priminė specialistė.

Klaipėdos rajono savivaldybės taryba pritarė antram variantui.

Pinigus teko grąžinti

Klaipėdos rajono savivaldybė pripažįsta, kad neturi tokių procedūrų patirties. Prognozuojama, kad šis procesas užtruks mažiausiai dvejus ar net trejus metus.

"O jei prasidės bylinėjimosi procesas, bus dar daugiau sugaišta. Už žemės paėmimą valstybės poreikiams būtų mokama pagal nustatytą skaičiavimo metodiką. Kažkas gali teisme ginčyti jam pasiūlytą kompensacijos kainą", – aiškino Statybos ir kelių priežiūros skyriaus vedėjas A.Ronkus.

Savivaldybei gresia ir dar vienas teismo sprendimas.

"Kadangi viešojo konkurso sąlygose buvo numatyta, kad už projekto parengimą bus mokama tik gavus statybos leidimą, projektuotojui nėra sumokėta. Leidimas neišduotas, nėra sutikimo dėl kelio servituto. Įmonė nukentėjo ir gali būti, kad kreipsis į teismą. Juk už darbą turi būti sumokėta. Pinigai jau grąžinti Susisiekimo ministerijai, nes tai buvo tikslinės lėšos", – tikino A.Ronkus.

Projektui parengti buvo skirta 50 tūkst. litų.

Projekto vertė – 4,5 mln. litų

A.Ronkus tvirtino, jog tik projekto įgyvendinimo metu paaiškėjo, kad savivaldybei neužteks turimos žemės keliui tiesti.

Paklaustas, ar anksčiau valdininkai iš tiesų nežinojo, jog teturi 10 metrų pločio sklypo ribas, A.Ronkus aiškino, kad kai kur jos buvo net ir mažesnės.

Šiuo metu prieš imdamasi privačių žemių paėmimo visuomenės interesams, savivaldybė turi atlikti ekonominio naudingumo analizę. Tam reikės atlikti viešųjų pirkimų procedūras, o tai užtruks kelerius mėnesius ar net pusmetį.

Tada bus rengiamas specialusis planas, o tai gali užtrukti dar dvejus trejus metus.

"Specialiajam planui ir ekonominio pagrindimo analizei parengti savivaldybė numatė lėšų kitų metų biudžete. Dar biudžetas nesuformuotas, bet numatyta apie 50 tūkst. litų", – aiškino A.Ronkus.

Šį skandalų lydimą kelio remontą klaipėdiečiai prisimena, kai prasideda kapinių lankymo laikotarpis ir daugybė uostamiesčio gyventojų turi dardėti automobiliais žvyruotu keliu. Dalis Lėbartų kelio taip pat laukia rekonstrukcijos, o pabaigus šį ruožą, būtų galima suformuoti asfaltuotą kelią iki Lėbartų kapinių.

Visas trylika kilometrų besitęsiantis aplinkkelis į Lėbartus Klaipėdos rajono savivaldybės planuose iki 2020 metų turėtų tapti asfaltuotas.

Preliminariais skaičiavimais, dviejų kilometrų ilgio asfalto dangos nutiesimas atsieitų apie 4,5 mln. litų.

"Tai bus Kelių plėtros programos lėšos iš Kelių direkcijos", – pripažino A.Ronkus.

Prasiplėtė ribas?

Sodų bendrijos "Putinas" pirmininkas Robertas Laugalys tikino, kad pirmadienį bendruomenės nariai vyks į priėmimą pas susisiekimo ministrą Rimantą Sinkevičių.

"Mėginsime judinti šį klausimą. Nes kol kas mes neturime jokių atsakymų, ar jau numatyti terminai ir kiek užtruks šio projekto vystymas", – tikino sodų bendrijos pirmininkas.

R.Laugalio teigimu, bendruomenė buvo raštu kreipusis į rajono savivaldybę ir prašė, kad ši inicijuotų kontrolinį tų žemės savininkų, kurie nesutinka su kelio servitutu, sklypų matavimą.

"Nacionalinė žemės tarnyba turėtų konstatuoti, kodėl kai kurių žemės sklypų ribos sutampa su kelio kelkraščiu, nepaliekant įstatymu numatytos kelio apsaugos zonos. Tačiau į kontrolinį matavimą neatvyko nei tie ūkininkai, nei Nacionalinės žemės tarnybos specialistai. Gyventojai taip ir liko stovėti vieni ant kelio", – pasakojo R.Laugalys.

Bendrijos pirmininkas rėžė kritikos ir savivaldybės darbuotojams.

"Arba jie nemoka derėtis, arba neranda būdų, kaip tai išspręsti. Jei susitarti nepavyksta, tegul patikrina, ar teisėtai ūkininkai reikalauja kompensacijų. O gal jie įsiteisinę valstybinio kelio ribų žemes? Savivaldybėje vyksta dvigubi žaidimai. Vieni darbuotojai mėgina įgyvendinti projektą, o kiti šios tarybos politikai įtikinėja ūkininkus, kad jie nebūtų kvaili, ir ragina reikalauti pinigų iš valstybės. Tačiau dėl to kenčia daugybė šioje vietoje gyvenančių žmonių", – kalbėjo R.Laugalys.

Žemaičių partijos vedlys S.Gvažiauskas tikino, kad valstybė, prieš imdamasi tokių projektų, turėtų žinoti, ar galės atlyginti nuostolius privatininkams.

"Dėl Šilutės kelio platinimo darbų man buvo apskaičiuota kompensacija rinkos kainomis. Susidarė solidi suma. Taip ir čia turėtų būti. Man to kelio iš viso nereikia. Arba tegul sumoka tie, kuriems tas asfaltas labiausiai reikalingas. Bet dykai niekas neturi atimti mano žemės", – rėžė Žemaičių partijos pirmininkas.