ŽVEJAMS ŽADA PRASTĄ ŽIEMĄ

Uosto akvatorijos krantines apgulę žvejai kol kas nedžiūgauja, tačiau, pūstelėjus šiaurės vėjui, kai kurie žūklės entuziastai jau giriasi kelių kilogramų laimikiais.

Per naktį – 5 kg stintų

Trečiadienį ryte žvejai krantinėse dūsavo nieko doro nepagavę, o štai likusieji per visą naktį tikino, kad laimikis tamsiuoju paros metu buvo padorus.

"Nuo trečios valandos naktį iki pat 11 val. ryte sugavome beveik 6 kg. Tačiau geriau kibo Smiltynės pusėje. Ir stintos buvo stambokos, sužvejodavome po dvi ar tris iš karto", – pasakojo Arūnas, 11 val. persikėlęs keltu į žemyninę pusę.

Stintos kimba jau gerą savaitę, tačiau specialistai aiškina, kad tai tik pradžia. Esą kol kas įspūdingų laimikių neverta tikėtis.

"Šie metai nuo kitų skiriasi tuo, kad viskas vėluoja mėnesiu. Tradiciškai pirmosios stintos pasirodydavo spalio pabaigoje, kai papūsdavo šiaurės vėjai. Dažniausiai savaitę laikydavosi šaltesnis oras, kurį atnešdavo šiaurys. Šiemet tokio dalyko nebuvo. Galima sakyti, kad užsilaikė santykinai šiltas oras", – aiškino Lietuvos jūrų muziejaus biologas Remigijus Dailidė.

Kibimui kliudo ir kita šių metų anomalija – itin gausūs lietūs, kurie mariose kilstelėjo vandens lygį.

"Iš marių į jūrą teka stipri srovė. Trečiadienio naktį gerai kibo todėl, kad antradienio naktį pūtė šiaurės vėjas. Jis pristabdė marių vandens tekėjimą ir atnešė stintų. Tai rudeninė tendencija", – paaiškino R.Dailidė.

Bėdos dėl vandens

Aiškindamas, kodėl vieniems žvejams tuo pačiu metu kimba geriau, o kitiems telieka nosis krapštyti, R.Dailidė patikino, jog viskas priklauso nuo to, ar surandamas stintų būrelis.

"Tai lemia sėkmė. Jei pavyksta aptikti didesnį būrelį, tada ir pagauni daugiau. Tačiau pirmieji į marias plaukia patinėliai ir pirmametės stintos. Stambios patelės pasirodys gerokai vėliau", – prognozavo biologas.

Ne itin gausūs stintų kibimai prognozuojami visą gruodį. Prieš Kalėdas marių prieigose jų dažniausiai padaugėja.

"Kibs vis daugiau, bet pastovumo nebus. Nebūtinai stintos geriau kimba dieną. Praėjusį sekmadienį Smiltynės pusėje bičiulis per dieną pagavo 5 kg. Naktimis, aišku, verta turėti apšvietimą. Šiaip vanduo šiuo metu sudrumstas, juk tiek lijo. O plėšrūnas turi matyti, ką medžioja", – aiškino R.Dailidė.

Dienomis stintautojai dažniau sėkme džiaugiasi Smiltynės pusėje, arčiau Lietuvos jūrų muziejaus.

"Tačiau į gėlą vandenį stintos rimtai pradeda plaukti tik pavasariop. Dabar jos atplaukia su jūriniu vandeniu. Jei nustos lyti, vandens lygis šiek tiek nukris", – kalbėjo specialistas.

Poledinę žvejybą pamirš

Tačiau prognozuojama, kad šių metų žieminė žvejyba nedžiugins.

"Bus prastai, nieko gero. Jei užšals rudas vanduo, stintų nebus ir apskritai poledinė žūklė nusimato nekokia. Yra buvę, kad pirmasis šaltukas sukabina potvynio vandenį. Tada ešeriai net nekimba. Pats ledas bus tamsus, su dumblo priemaišomis, vadinasi, drumstame vandenyje bus dar tamsiau. Gerai žvejybai reikia skaidraus vandens", – tikino R.Dailidė.

Tačiau net jei ledo šiemet žvejai apskritai nesulauks, R.Dailidė ramino, jog bus galima žvejoti nuo krantinių visą žiemą.