ĮKANDO ŠUO: KAS KALTAS?

Klaipėdoje ne kartą būta atvejų, kai ne tik svetimas, bet ir šeimos šuo užpuolė ir įkando. Tokios situacijos neretai baigiasi gydymu ligoninėje ir posėdžiais teismo salėse. Tačiau dažnai taip ir lieka neaišku, kas iš tiesų kaltas – keturkojo šeimininkas ar vis dėlto auka?

Mergaitė atsidūrė palatoje

Klaipėdos pareigūnų įvykių suvestinėje rašoma, kad liepos 28 d. 18.50 val., Klaipėdoje, Naujakiemio gatvėje, kieme, šuo įkando nepilnametei (gimusiai 2012 m.), kuri dėl patirtų sužalojimų buvo paguldyta į ligoninę. Nukentėjusiosios tėvai pareiškimą rašyti atsisakė. Pradėta administracinė teisena.

Klaipėdos miesto policijos komisariato (PK) pareigūnai nurodė, kad šuo, kuris įkando nepilnametei, nėra nukentėjusiosios šeimos augintinis.

Gyvūnų specialistai primena: nors atsakomybė tokiais atvejais dažniausiai tenka keturkojo šeimininkui, aplinkiniai taip pat turėtų elgtis atsargiau – neglostyti svetimų šunų, laikytis saugaus atstumo.

Atsisakė atlikti eutanaziją

„Tai savininkų klaidos. Aš nesu dresuotoja, tačiau galiu pasakyti, kad pirmiausia klaida – šuns sužmoginimas. Šuo mąsto kitaip, ne kaip žmogus, o priešingai – kaip gaujos dalyvis. Jeigu žmogus daro klaidą po klaidos, ateis minutė, kai šuo pabandys užimti aukščiausią hierarchijos laiptelio poziciją. Nesakau, kad šunį reikia mušti ir bausti, jį reikia suprasti, mokyti, vesti į dresavimo mokyklą“, – teigė gyvūnų globos namų „Nuaras“ vadovė Jurgita Gustaitienė.

Anot jos, į „Nuarą“ dažnai patenka šunys, kuriuos norėta užmigdyti po žmonių užpuolimų. Dažnai ir tokius šunis specialistams pavyksta išauklėti.

„Kaip tik šiuo metu darbuotojai atvedė šunį, kuris turėjo būti užmigdytas, kadangi sukandžiojo šeimos narį. Gydytojas atsisakė atlikti eutanaziją. Šuo pas mus jau dvi savaitės, pirmadienį jam buvo atlikta kastracija. Laukia ilgas kelias, manome, kad per metus šuniui pavyks grįžti į visuomenę. Tokių pavyzdžių „Nuare“ turime labai daug“, – tikino pašnekovė.

Pirmiausia klaida – šuns sužmoginimas.

Po įvykio – į teismą

J. Gustaitienė paminėjo atvejį, kai vienas šuo Alytuje buvo sukandžiojęs itin daug žmonių – nuo paštininko, kaimynų iki šeimos narių. Šuo atsidūrė prieglaudoje ir specialistams pavyko jį tinkamai išdresuoti. Šiuo metu keturkojis turi naujus namus.

Tačiau šuns šeimininkams ne visada konfliktinė situacija baigiasi be pasekmių. Nukentėjusioji pusė gali rašyti pareiškimus, bylos – pasiekti teismą.

„Mūsų instruktorius yra dalyvavęs teisme, kur turėjo paliudyti, kaip šuo elgiasi, kadangi buvo iškelta baudžiamoji byla dėl sveikatos sutrikdymo. Žmonės gali kreiptis į teismą tiek civiline tvarka, tiek reikalauti atlygio ne tik už sužalotą ranką, pergyventą nedarbingumą, suniokotą turtą, bet gali reikalauti ir moralinės žalos. Gali būti ir baudžiamosios bylos, jei sveikatos sutrikdymas – visam gyvenimui“, – pastebėjo J. Gustaitienė.

Jurgita Gustaitienė. Vilmanto Raupelio nuotr.

Pradėti ikiteisminiai tyrimai

Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus Kontrolės ir prevencijos poskyrio vedėjas Linas Lapinskas teigė, kad informacija apie tokius įvykius pirmiausia pasiekia policiją.

„Viešosios tvarkos skyriuje nei pernai, nei šiemet nėra pradėta administracinių teisenų dėl tokių atvejų. Apie tai žmonės dažniausiai pirmiausia praneša policijai, taigi ir administracines teisenas pradeda policija“, – sakė L. Lapinskas.

Pagal Administracinių nusižengimų kodekso (ANK) 346 straipsnio antrą ir trečią dalį grėsmę asmens turtui, sveikatai ar gyvybei sukėlusio gyvūno šeimininkui gresia bauda nuo 50 iki 120 eurų. Jei pažeidimas įvykdomas pakartotinai, bauda gali išaugti iki 230 eurų.

Pagal to paties straipsnio ketvirtą ir penktą dalį, jei žala buvo padaryta, gresia bauda nuo 150 iki 300 eurų, nusižengus pakartotinai – nuo 300 iki 550 eurų.

„Klaipėdos miesto (PK) pareigūnų duomenimis, dažniausiai uostamiestyje žmonės skundžiasi dėl lakstančių palaidų šunų, kurie lodami puola praeivius ar dviračiais važiuojančius žmones, dėl to, kad šuo vedžiojamas be pavadėlio ar antsnukio, kad šuo užpuolė kitą šunį. Yra buvę atvejų, kai šunys žmonėms įkando“, – informavo Klaipėdos miesto PK atstovė spaudai Asta Kažukauskienė.

Pareigūnų duomenimis, 2022 m. Klaipėdoje buvo pradėtas vienas, 2023 m. – taip pat vienas ikiteisminis tyrimas dėl šunų sužalotų žmonių (pagal Baudžiamojo kodekso 139 str. 1 d.).

Pažymima, kad dėl įvairių administracinių pažeidimų pagal Administracinių nusižengimų kodekso 346 str. per visus 2022 m. Klaipėdoje buvo surašyta 115 protokolų, 2023 m. nuo sausio 1 d. iki liepos 30 d. – 67 protokolai.

Įžvalgos: daugeliui žmonių tam tikrų veislių šunys asocijuojasi su agresija ir pavojumi. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Išdresuojami ir agresyvūs

Baltijos kinologijos centro instruktorius Martynas Gustaitis tikino, kad koks agresyvus bebūtų šuo, jo migdyti vis tiek nereikėtų.

„Daugelis šunų yra išdresuojami, ir tos problemos yra sutvarkomos. Tiesa, pasitaiko atvejų, kaip ir tarp žmonių, kai juos reikia izoliuoti, uždaryti į psichiatrijos klinikas, nes jie negali būti su žmonėmis vienoje patalpoje, tokius šunis mes irgi izoliuojame. Pagrindinės klaidos būna auginimo spragos – tai, kad žmogus nesocializuoja gyvūno, nerodo aplinkos“, – teigė instruktorius.

M. Gustaitis tikino, kad didžiausios problemos kyla tiems keturkojams, kurie gyvena vienkiemiuose ir laksto palaidi po mišką ar kitose didelėse teritorijose, kur mažai žmonių.

„Tie šunys būna prasčiausios psichikos, nestabiliausi“, – pažymėjo specialistas ir pridūrė, kad daugeliui šunų agresija pirmiausia kyla iš baimės.

Jeigu šuo visą laiką laikomas be pavadėlio ir retai būna tarp žmonių, nėra drausminamas, jis tarsi perima „viršininko“ poziciją ir ima nebeklausyti savo šeimininko.

„Pirmiausia reikia įsigilinti ir suprasti problemą. Kiekvienam šuniui būna skirtingos bėdos. Daugeliu atvejų padeda kastracijos, ypač, kol šuniukai jaunesni ir kol puolimas netapo įpročiu. Jeigu žmogus nesusitvarko su savo gyvūnu, jis ir yra kaltas už jo elgesį“, – pažymėjo M. Gustaitis.