Pirmasis vasaros mėnuo uostamiestyje ir Klaipėdos rajone praėjo neramiai – iš viso kilo net 53 gaisrai, be to, tris kartus liepsnojo Smiltynė. Manoma, kad pagrindinė to priežastis – neatsargus žmonių elgesys su laužais.

Kokia laukia liepa, kol kas prognozuoti sunku. Anot Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus viršininko Tado Rumševičiaus, šiuo metu situacija – geresnė, nei buvo birželio viduryje.

„Situacija ženkliai geresnė, tačiau vis tiek atvirose teritorijose ir miškuose jaučiama sausra“, – pažymėjo pašnekovas.

Jis taip pat nurodė gaisrų, įvykusių birželį, priežastis ir vietas.

Situacija ženkliai geresnė, tačiau vis tiek atvirose teritorijose ir miškuose jaučiama sausra.

„Birželį vien Klaipėdoje kilo 35 gaisrai, daugiausia atviroje teritorijoje. Gaisrų priežastys – deginami laužai, pernykštė žolė ir pašalinis ugnies šaltinis. Klaipėdos rajone kilo 18 gaisrų, daugiausia atviroje teritorijoje. Gaisrų priežastys – neatsargus žmogaus elgesys, be priežiūros paliktos laužavietės ir pan. Taip pat trys gaisrai kilo Smiltynės miške“, – sakė T. Rumševičius.

Gyventojų prašoma nelikti abejingiems pastebėjus gaisrą ar bet kurią kitą nelaimę.

„Liepos mėnesio situacijos neprognozuojame, tiesiog stebime hidrometeorologijos tarnybos pateikiamą informaciją. Žmonės turėtų išlikti sąmoningi, budrūs ir vengti gamtoje naudoti atvirą ugnį, nepatartina kurti laužų esant stipriam vėjui. Užkurtą laužą būtina nuolat stebėti, baigus kūrenti jį reikia užpilti žemėmis arba vandeniu, kol žarijos visiškai nustos rusenti. Nemėtyti nuorūkų kur papuola, šiukšlių, stiklo tarą po stovyklavimo susirinkti ir išsivežti, saugoti ir tausoti gamtą, tada ir mažiau kils gaisrų joje“, – patarė T. Rumševičius.

Pamačius gamtoje gaisrą – nedelsiant skambinti skubiosios pagalbos tarnybai.