KETURKOJAI BIČIULIAI KEIČIA ŠEIMININKŲ GYVENIMĄ

Ne visi augintiniai į žmonių gyvenimą ateina išsvajoti ir laukti. Kartais augintinių istorijos primena likimo pokštą: kai kažko nenori ar nesitiki, likimas nusprendžia už jus – tenka ne tik susitaikyti su pokyčiais, bet ir pamilti tuos, kurie juos nulėmė.

Išpranašavo sapnai

„Mano gyvenime nebuvo vietos šuniui. Niekada neplanavau. Čia yra sūnaus Jono projektas“, – laidoje „Gyvūnų pasaulis“ atviravo LNK serialo „Rimti reikalai“ aktorius Mantas Cegelskas.

Kol Mantas apie šunį savo gyvenime nė negalvojo, tuo metu jo sūnus Jonas ėmė jį ir susapnavo. Tėtis nusprendė – šuniuką sūnui parveš!

Tuo pat metu Manto dukrelė Elzė susapnavo auksinę žuvytę.

Su žuvyte, kurios vardas Auksė, problemų nebuvo. Nuvažiavo Mantas su Elze į žuvų parduotuvę, nupirko akvariumą ir žuvytę. Tačiau su sūnaus Jonuko norais buvo kiek sudėtingiau. Šuo juk ne žuvytė, į akvariumą neuždarysi. Teks gyvent bent penkiolika metų rytą vakarą vedžiojant po apylinkes.

„Visi vaikai žada, kad rūpinsis, kiekvieną rytą vedžios, kad užsiims, žanro klasika. Man atrodo, kad jie visi taip sako. Atsitiko taip, kad aš vedžioju“, – konstatuoja M. Cegelskis.

Tačiau aktorius nesigaili. Lasiui apsigyvenus jo šeimoje, pasikeitė ne tik sūnaus Jono gyvenimas. Iš mažo kukulio iki 40 kg išaugęs prancūzų buldogas tapo šeimos dėmesio centru, jungiančiu visus narius.

LNK nuotr.

Pasiėmė iš prieglaudos

Nors naujoje dainininkės Nombeko Augustės dainoje „Mane pamiršai“ kalbama apie pamirštą meilę, realiame gyvenime taip nėra, nes šalia Nombeko yra tas sutvėrimas, kuris rodo besąlygišką meilę. Tai – Dora, kurią dainininkė pasiėmė iš prieglaudos.

Jei savo keturkojui skiri ne tik viską, kas geriausia, bet ir negaili savo laiko, augintinis tampa ne šiaip draugu – jis tampa sielos draugu.

„Visą laiką žinojau, kad noriu didelio šuns, pirminis planas buvo jį įsigyti, kai turėsiu namą ir daug erdvės. Buvo gana laisvas mėnuo ir pamačiau, kad prieglauda ieško, kas gali laikinai pagloboti šunis, nes yra per daug gyvūnų. Galvoju, bent jau būsiu padėjusi prieglaudai“, – laidoje „Gyvūnų pasaulis“ pasakojo Nombeko Augustė.

Tačiau mėnesį palaikiusi į belgų aviganių veislės atstovę panašią Dorą, Nombeko nusprendė ją pasilikti. Kaip dainininkei pasakojo prieglaudos darbuotojai, Dora yra atkeliavusi iš alkoholikų šeimos. Toje šeimoje kalytė buvo skriaudžiama ir mušama.

„Mušta ir daužyta. Iš pradžių labai bijojo vyrų. Sakyčiau, ir pati išmokau būti kantri, mokydama ją naujų dalykų. Pakeisti senus įpročius reikia daug pastangų ir laiko, bet yra labai smagu“, – sako Nombeko.

Atjauta: priglobusi Dorą, dainininkė Nombeko Augustė padarė viską, kad anksčiau skriausta kalytė patirtų meilę. / LNK nuotr.

Prireikė kantrybės

Nombeko įrašydama dainas daug laiko praleidžia studijoje, kurioje susirenka vyriška kompanija. Dora į įrašų studijas keliauja kartu. Todėl kalytė labai greitai priprato prie vyrų, kurie jai anksčiau asocijuodavosi su smurtu.

Dora bijojo ne tik vyrų, staigiau pakelta ranka ar staigūs judesiai jai taip pat sukeldavo baimę. Nombeko Augustė, priglaudusi Dorą iš prieglaudos, suprato – reikalingas ilgas ir kantrus darbas, kad ši kalytė nieko nebebijotų, kad supantis pasaulis jai atrodytų mielas.

„Paklodžių labai bijo, bet vis tiek po truputį, po truputį liepiu pradėti uostyti ir eiti kartu, kol aš nešu purtyti paklodę. Dabar Dora tikrai neblogai jaučiasi prie žmonių, mėgsta vaikus, iš pradžių galvojau, ar nebus problemų dėl to. Kai kieme vaikai paprašo paglostyti šunį, jai visai gerai sekasi“, – apie augintinės pokyčius pasakoja dainininkė.

Labiausiai, be žaidimų, Dorai patinka jos šeimininkės muzika ir kelionės drauge. Dainininkė įsitikinusi: jei savo keturkojui skiri ne tik viską, kas geriausia, bet ir negaili savo laiko, augintinis tampa ne šiaip draugu – jis tampa sielos draugu.