32-ejų Jonas Zimnickas Didžioje Britanijoje siekia fitneso čempiono titulo, dirba privačiu lengvojo kultūrizmo treneriu bei dalyvauja sprinto varžybose. Iš pažiūros, tai tik dar vienas, niekuo neišsiskiriantis lietuvis, sėkmingai gyvenantis ir dirbantis svetur.

Tačiau toks Jonas atrodo tik tol, kol patogiai neįsitaiso ant savo namų sofos. Atidesni greitai pastebi, po viena Jono kelnių klešne ne įprasta koja, o sudėtinga metalo konstrukcija.

Dalis dešinės Jono kojos – amputuota, vietoj jos – specialus protezas. Tiesa, jų Jonas turi ne vieną, o bent dešimt. Daugumą jų, it kokius sodo įrankius, laiko sandėliuke, savo namų kieme. Medinė, kuolą primenanti, ir metalinė, it būtų modernaus roboto dalis - iš pasirodymų fitneso varžybose. Kita, su specialiais šipais – skirta sprinto bėgimui 400 metrų distancijai.

Kaip nuo vaikystės neįgaliu, 22 centimetrais trumpesne koja buvusiam vaikinui pavyko įveikti savo trūkumus? Ką reiškė suaugusiam vyrui priimti sprendimą amputuoti deformuotą koją? Ir kaip jam pavyko išvykus į Didžiąją Britaniją ne tik atsikratyti priklausomybės nuo alkoholio, kankinusios nuo paauglystės, tačiau ir tapti čempionu, įveikiančiu net sunkiausius, dažnai sveikiems neįveikiamus pratimus? Gyvenimo būdo laida „Nuo... Iki...“ jau šį pirmadienio vakarą 20.25 val. per LNK.