Per penkerius metus „Surink Lietuvą“ nuo magnetukų kolekcionavimo išaugo iki unikalaus projekto, skatinančio pasirinkti kitokias keliones. Šįsyk keliautojai raginami aplankyti ne tik didžiuosius turistinius objektus, bet mažesnius miestelius, pavyzdžiui, jų turgavietes.

Vietinės kultūros atspindys

Projekto „Surink Lietuvą“ sumanytoja ir koordinatorė Lina Baublienė pastebi, kad turgavietės Lietuvoje yra ne tik vieta įsigyti produktų ir prekių, bet ir puikus būdas pažinti miesto ar miestelio veidą. Nuo seno į turgų žmonės eidavo ne tik apsipirkti, bet ir norėdami tiesiog prasiblaškyti, pasikalbėti, pasiderėti, pasidomėti prekių kainomis.

Ukmergės turizmo informacijos centre dirbusi L. Baublienė pasakoja, kad aplankyti turgų būdavo savaitgalio tradicija: „Ten dažniausiai sutikdavau pažįstamų, su jais pabendraudavau. Iki šiol išlikęs poreikis užsukti į turgų, kai nori ką nors savą pamatyti.“

Projektas „Surink Lietuvą“ išsiskiria tuo, kad jo dalyviai vis ieško naujų maršrutų ir netradicinių vietovių, todėl draugiškai dalijasi ir turgaviečių lankymo rekomendacijomis.

Sudomino: 2018 m. vasarą startavęs projektas suvienijo 60 savivaldybių. Apsilankę kiekvienoje jų ir įsigiję to krašto formos magnetuką, galėjo sujungti juos į Lietuvos žemėlapį. / L. Baublienės asmeninio archyvo nuotr.

„Kartą paklausėme, kur žiemą galima rasti baseinų, kai šalta. Nustebome, kai mums keliautojai jų rekomendavo virš 30. Panašiai ieškojome ir turgaviečių visoje Lietuvoje“, – sako projekto koordinatorė.

„Keliautojai dalijosi ir laiku, kada turgus atidarytas, tad galima teigti, kad keliaujant šeštadienį arba sekmadienį kone kiekviename miestelyje rasite veikiančią turgavietę. Aišku, kelionę rekomenduojama pradėti anksti ryte“, – pasakoja L. Balsienė.

Daugiau nei maisto prekės

Dažniausiai turgavietėse ieškoma ekologiškų maisto prekių. Vietinėse turgavietėse galima rasti šviežių, vietoje užaugintų ir mažiau aplinkos poveikio turinčių produktų.

Tačiau turgavietėse galima įsigyti daugiau nei šviežių produktų. Jos taip pat tampa vietomis, kur galima atrasti dėvėtų drabužių, senų daiktų ir nišinių prekių.

Turgavietės dažnai tampa hipsteriško interjero mėgėjų rojumi. Seni baldai, dekoratyvinės detalės, senojo servizo fragmentai ir močiutės sausainių formos – visa tai galima rasti jose.

Ką siūlo keliautojai

Projekto gerbėjai pasidalijo turgaviečių lankymo rekomendacijomis. Štai į ką nukrypo jų žvilgsniai.

Vilniaus halės turgus – seniausia Vilniaus turgavietė. Ši prekyvietė stoties rajone lankytojus džiugina ne tik maisto produktais, bet ir maitinimo galimybėmis. Čia organizuojamos teminės savaitės, įvairios pramogos.

Kauno Žaliakalnio turgus yra kitas svarbus turgavietės taškas Vidurio Lietuvoje. Čia rasite šviežių produktų, tradicinio maisto ir daugybę kitų prekių. Turgavietė yra žinoma dėl savo autentiškos atmosferos ir prekių gausos, dar nuo sovietmečio laikų sklindančiomis legendomis, kaip tik Kaune buvo galima nusipirkti džinsų.

Klaipėda taip pat turi savo senąjį turgų, kuriame rasite gausybę jūrų gėrybių ir vietinių maisto prekių.

Ypatingo žavesio turi mažos Lietuvos miestelių turgavietės. Projekto „Surink Lietuvą“ keliautojai akcentavo kai kurias jų.

Rietavas yra istorinis miestas su tradiciniu turgumi, kuriame galima rasti unikalių rankų darbo dirbinių ir vietinių maisto produktų, taip pat sendaikčių. Akmenėje galima rasti kelias turgavietes, kurios pasižymi skirtingais prekių pasiūlymais. Kalvarijos turgus yra puiki vieta išbandyti tradicinį lietuvišką maistą ir įsigyti autentiškų prekių. Dituvos blusų turgus – įdomesnis iš smulkiųjų turgaviečių.