G. LANDSBERGIS: ŠIĄ SAVAITĘ SPRĘSIS VISO REGIONO LIKIMAS

Šią savaitę spręsis ne tik Ukrainos narystės Europos Sąjungoje (ES) ateitis, bet ir viso regiono likimas, akcentuoja Lietuvos diplomatijos vadovas Gabrielius Landsbergis, šiuo metu dalyvaujantis Europos Sąjungos (ES) Užsienio reikalų taryboje.

„Dvejus metus Europa ir daugelis remiančių Ukrainą žadėjo, kad būsime su Ukraina tiek, kiek reikės. Lietuva dažnai klausdavo: ką reiškia tas – tiek, kiek reikės? Ir panašu, kad priartėjome prie taško, kuomet matome ribas to – tiek, kiek reikės. Kad tai yra tiek, kiek galėsime susitarti“, – Briuselyje LRT teigė G. Landsbergis.

Todėl ministras akcentavo, kad ši savaitė yra kertinė, kuomet spręsis tiek ES, tiek Ukrainos, tiek ir viso regiono ateitis.

„Jeigu susitarimų nepavyks rasti šią savaitę, praktiškai visais svarbiausias klausimais: pradedant sankcijomis, plėtra, taip pat ir finansine pagalba, karine pagalba, panašu, kad tai būtų signalas ukrainiečiams, kad mūsų strategija pasirinkta nepasiteisino. Noriu tikėti, kad dar yra jėgos įvertinti aplinkybes ir pasekmes to nesusitarimo, kuris tikrai paveiktų ne tik Ukrainą, bet ir regioną“, – sakė G. Landsbergis.

„Tai turbūt neprisimenu, kada Europa paskutiniu laikmečiu būtų turėjusi svarbesnę savaitę negu ši“, – pabrėžė jis.

G. Landsbergis sureagavo ir į siūlymus Vengrijai atšildyti dėl teisės viršenybės įšaldytus milijardus eurų iš pandemijos atsigavimo fondo mainais už pritarimą Ukrainos narystei Europos Sąjungoje.

Lietuva dažnai klausdavo: ką reiškia tas – tiek, kiek reikės? Ir panašu, kad priartėjome prie taško, kuomet matome ribas to – tiek, kiek reikės. Kad tai yra tiek, kiek galėsime susitarti.

„Yra eilė dalykų – dalis pinigų jau yra atšildyta. Tai klausti, ar tai galėtų būti padaryta, jau šiek tiek per vėlu. Tai jau padaryta. Ar teisinga yra be sąlygų atšildyti? Matyt, ne. Ar įmanoma atrasti formą, kuri leistų ES vis tiek eiti stiprėjimo keliu ir tuo pačių kovą išimtų iš ideologinio lauko, tai, matyt, kad tokių sprendimų gali atsirasti“, – sakė jis.

Šią savaitę vyksiančiame Europos Vadovų aukščiausiojo lygio susitikime ES ketina susitarti dėl papildomos 50 mlrd. eurų finansinės paramos Ukrainai, Kyjivui skirto ginklų fondo papildymo penkiais milijardais eurų ir derybų dėl prisijungimo prie bloko pradžios kitais metais.

Užsienio reikalų ministerijos vaizdo įrašas.

G. Landsbergis: 12-as ES sankcijų paketas Rusijai nebus dideliu žingsniu į priekį

G. Landsbergis tvirtina, kad 12-asis ES sankcijų paketas Rusijai nėra itin ambicingas ir skirtas „spragų užlopymui“, o ne sprendimams, kurie galėtų turėti reikšmingas pasekmes. Politikui taip pat apmaudu, kad į sankcijų paketą nėra įtrauktas Baltarusijos klausimas.

„Kaip dažnai esame matę praeityje, kad kuo ilgiau vyksta derybos, tuo paketai silpnėja. Tas pats yra ir čia. Turiu vilties, kad kažkokia forma jis bus priimtas, panašu, jog diskusija kristalizuojasi. Tai nebus didelis žingsnis į priekį, tai daugiau yra spragų užlopymas“, – pirmadienį LRT televizijai Briuselyje prieš ES užsienio reikalų tarybos posėdį teigė G. Landsbergis.

„Man kiek apmaudžiau, kad nėra Baltarusijos įtraukta, nėra tam dar pritarimo. Tą klausimą kelsiu, primindamas, kad jei ateitų diena 13-ajam paketui, jog bent jau to nebūtume užmiršę. Tai turbūt esu tą formuluotę vartojęs ir anksčiau, kad žengiame žingsnį į priekį, bet ne mylių, o metrų“, – tvirtino jis.

Konservatorius aiškino, kad grįžti prie tokių paketų, kurie būdavo prieš pusantrų metų, yra sudėtinga. Tačiau jis nesiėmė spėlioti, ar 12-asis ES sankcijų paketas Rusijai yra paskutinis.

„Negalime kalbėti apie industrijas, nekalbame apie naujas įmones, sektorius, kaip buvo pradžioje. Patirtis, prieš pusantrų metų kurią turėjome didelių paketų, kurie reikšmingai veikdavo Rusijos ekonomiką, matyt, ten grįžti yra sudėtinga“, – sakė ministras.

ES rengia dvyliktąjį sankcijų Rusijai paketą. Keli aukšti Bendrijos pareigūnai spalio pabaigoje Briuselyje sakė, kad norima apriboti prekybą deimantais iš Rusijos. Be to, gali būti įvestas aliuminio importo draudimas bei eksporto suvaržymai kitoms prekėms, kurios gali būti naudojamos ne tik civiliniais, bet ir kariniais tikslais.

Iki šiol paskutinis sankcijų Rusijai paketas įsigaliojo birželį. Jis apėmė baudžiamąsias priemones dar daugiau asmenų ir organizacijų, remiančių Rusijos invaziją į Ukrainą bei instrumentą, draudžiantį apeiti jau galiojančias sankcijas.

Jau kurį laiką, be kita ko, taikomas plataus masto draudimas importuoti žalią naftą, anglį, plieną, auksą ir prabangos prekes, taip pat baudžiamosios priemonės bankams ir finansų institucijoms. Asmenų ir juridinių asmenų, kuriems dėl karo Ukrainoje taikomos sankcijos, sąraše šiuo metu jau yra apie 1,8 tūkst. įrašų.