Lietuvoje garbės konsulų daugėja, neseniai Kaune atidarytas Portugalijos konsulatas. "Kauno diena" iš arčiau pažvelgė į garbės konsulų veiklą, kas jais tampa.

Pokalbis apie tai su Garbės konsulų asociacijos prezidentu Linu Aldoniu.

Nepriekaištinga reputacija

– Kiek Lietuvoje yra užsienio šalių garbės konsulų? Ar visi jie yra asociacijos nariai?

– Garbės konsulų asociacijos narių skaičius auga. Čia susibūrę patys aktyviausi garbės konsulai Lietuvoje.

Šiandien asociacijoje yra 25 nariai. Iš viso yra apie 40 užsienio šalių garbės konsulų Lietuvoje.

– Kaip dažniausiai tampama garbės konsulu – žmonės to patys siekia ar užsienio šalių institucijos prisikalbina?

– Kiekvieno garbės konsulo istorija yra unikali, tačiau iki šiol nė iš vieno negirdėjau, kad kažkas savo gyvenime būtų turėjęs tikslą tapti garbės konsulu ir kryptingai to būtų siekęs.

Kažkuria prasme ta veikla atranda patį žmogų ir tuomet jau retas kuris atsisako tokių garbingų pareigų. Dažna situacija, kai garbės konsulas yra susijęs su jį paskiriančiąja šalimi – tai gali būti verslo ryšiai, giminystės ryšiai ar net tos šalies pilietis, sakykime, gyvendamas Lietuvoje, atstovauja savo šaliai.

Platus kontaktų tinklas prisideda prie susikurtų galimybių tapti garbės konsulu.

– Kokius kriterijus reikia atitikti, kad tave paskirtų garbės konsulu?

– Konkrečių reikalavimų nėra, tačiau visais atvejais tai geros reputacijos žmonės. Dažniausiai tai žmonės, be galo užsiėmę įvairia veikla, bet dar randantys laiko ir visuomeninei veiklai.

Mokėti kitos šalies kalbą – visuomet didžiulis pranašumas, siekiant tą šalį geriau pažinti, suprasti. Tačiau kalba galėtų būti kaip pranašumas, bet ne viena esminių salygų.

Labiausiai vertinamos ir asmenines garbės konsulų savybės – tai bendraujantys, iniciatyvūs žmonės, visuomenėje pastebimi dėl savo aktyvumo. Gebantys reprezentuoti kitą šalį.

– Garbės konsulo paskyrimo procedūra yra ilga?

– Prieš paskiriant asmenį garbės konsulu, neužtenka tik parašyti savo gyvenimo aprašymą, kurį įvertina šalių kompetentingos institucijos. Tenka pereiti įvairias saugumo patikras ir tai vertina abi pusės – tiek skiriančioji, tiek priimančioji.

Tai užtrunka skirtingai. Mano atveju tas procesas užtruko apie 1,5 metų.

Reali pagalba

– Kokių profesijų žmonės dažniausiai Lietuvoje eina garbės konsulo pareigas?

– Mūsų garbės konsulų bendruomenė – labai įvairi. Tai ir įmonių vadovai, gydytojai, teisininkai, verslininkai – visi savo šalyje labai aktyvūs žmonės.

– Kokios yra garbės konsulo pareigos? Ar jis gali išduoti vizas, o gal bent tarpininkauti jas gaunant?

– Garbės konsulų pareigos visuomet yra aptariamos ir derinamos su skiriančiosios šalies ambasada. Ir tai labai priklauso nuo daug kriterijų – ar Lietuvoje yra tos šalies ambasada, ar yra daugiau konsulatų, ar daug yra gyvenančių tos šalies piliečių.

Labiausiai vertinamos ir asmenines garbės konsulų savybės – tai bendraujantys, iniciatyvūs žmonės, visuomenėje pastebimi dėl savo aktyvumo.

Bet visais atvejais pagrindinės pareigos yra tinkamai atstovauti šaliai ir padėti žmogui – ar tai būtų marokietis, gyvenantis Lietuvoje, ar lietuvis, ieškantis verslo galimybių Maroke. Padėti visais dominančiais klausimais.

Sakykime lietuviams nereikia vizų į Maroką, tačiau yra užsieniečių, kuriems reikia. Lietuvoje vizos paprastai išduodamos artimiausioje Maroko Karalystės ambasadoje, kuri yra  Danijoje, Kopenhagoje. Supaprastindami visą procedūrą ir padarydami Maroką lengviau pasiekiamą, esame sutarę su Maroko ambasada, kad visus dokumentus priimame konsulate, tvirtiname ir siunčiame į ambasadą Kopenhagoje ir gauname jau su viza viską atgal. Pačiam žmogui vykti į Daniją nereikia.

Palaiko ryšį su ambasada

– Su kokiomis atstovaujamos šalies institucijomis garbės konsulas palaiko glaudžiausią ryšį?

– Išskirčiau tos šalies ambasadą, tačiau vyksta bendravimas ir su visomis kitomis institucijomis. Praėjusiais metais lankiausi Maroke, turėjau susitikimus Užsienio reikalų ministerijoje, parlamente ir vienoje iš aukštųjų mokyklų.

Tenka nemažai bendradarbiauti ir su toje šalyje aktyviomis nevyriausybinėmis organizacijomis, įvairiomis verslo organizacijomis.

Atstovaujant šaliai tenka inicijuoti ir spręsti daug įvairių klausimų, todėl ir kontaktų ratas yra labai platus. Sakyčiau, kad aktyviausiai bendradarbiavimas vyksta keliose skirtingiose srityse – versle, ypatingą dėmesį skiriant turizmui ir investicijoms, kultūroje ir moksle.

Tenka nemažai bendrauti ir su Lietuvos garbės konsulais užsienio šalyse, keistis informacija.

Be jokios abejonės, betarpiškas bendradarbiavimas su Lietuvos užsienio reikalų ministerija yra labai svarbus.

– Ar garbės konsului būtina reguliariai lankytis jo atstovaujamoje šalyje?

– Tokių standartų nėra, tačiau sakyčiau, kad tai labiau būtinybė ir kiekvienas garbės konsulas, priimdamas šias pareigas, įsipareigoja lankytis toje šalyje, ją geriau pažinti ir visa tai paskui perteikti kitiems.

Dažnesnis lankymasis šalyje leidžia justi tos šalies pulsą, dar geriau pažįstant tos šalies kultūrą, žmones, atrasti verslo galimybes ir plėsti reikalingą kontaktų tinklą.

– Garbės konsulas gauna atlygį už savo darbą?

– Kalbant apie finansinį atlygį, galima būtų pajuokauti, jei tik neužpyks tikrieji diplomatai, kad tarp diplomatų ir garbės konsulų yra vienintelis skirtumas – vieni gauna atlyginimą už savo darbą, kiti – ne. Pastarieji negauna. Garbės konsulas turi išsilaikyti pats.

Tačiau yra daug kitų atlygio formų, kuriu nevalia neįvertinti einant garbės konsulo pareigas.

Pats ilgą laiką dirbu turizmo versle ir čia esu atradęs nuostabių turizmo žmonių pasaulį. Tai ypatingai įtraukia. Ne mažiau patrauklų pasaulį atradau eidamas ir garbės konsulo pareigas – nuostabių, įvairių žmonių. Man tai yra didžiausias atlygis už šį darbą.

Bendri susitikimai

– Ar garbės konsulu gali tapti tos šalies pilietis, nuolat gyvenantis Lietuvoje?

– Taip, tokių pavyzdžių turime ir Lietuvoje: Indijos garbės konsulas yra Rajinderis Kumaras Chaudhary, Belgijos garbės konsulas Jacques Barbier, Prancūzijos garbės konsulas Olivier Criou,  Suomijos garbės konsulas Kristeris Sakari Henrikinpoika Castrenas,  Australijos garbės konsulas Salvatore Antonio Meschino, Vengrijos garbės konsulė Ilona Jočionisné MÉszaros.

Tai žmonės, pamilę Lietuvą, gyvenantys čia ir atstovaujantys savo gimtajai šaliai Lietuvoje.

– Ar garbės konsulai gali naudotis kokiomis nors privilegijomis?

– Juridiškai garbės konsulų imunitetą ir privilegijas apibrėžia Vienos konvencija.

Didžiausia privilegija man – atstovaujant nuostabiai šaliai, megzti naujas pažintis su be galo įdomiais žmonėmis.

– Kuriam laikui paprastai skiriami garbės konsulai, o galbūt tai titulas visam gyvenimui?

– Tai priklauso nuo kiekvienos skiriančiosios šalies.

Sakyčiau, kad praktiškai garbės konsulas turi šias pareigas tol, kol pats yra aktyvus ir tinkamai reprezentuoja šalį.

Kaip ir kalbėjome, procedūra paprastai trunka ilgai, praeinamas ne vienas atrankos etapas. Kandidatas į šias garbingas pareigas yra tikrinamas abiejų šalių saugumo tarnybų ir kitų kompetentingų institucijų.

Visais atvejais viskas prasideda nuo rekomendacijų.

– Dažnai visi garbės konsulai susitinka bendruose renginiuose?

– Kaune per Portugalijos garbės konsulato atidarymą buvo smagu sutikti kitus garbės konsulus, ambasadorius, Užsienio reikalų ministerijos diplomatus ir kitus kolegas. Tokių renginių būna nemažai.

Praėjusiais metais, aktyviausių garbės konsulų dėka, atkūrėme ir garbės konsulų asociaciją Lietuvoje. Atstovaudami skirtingoms šalims supratome, kiek daug turime bendro. Neturime vieno parašyto vadovėlio, kaip geriau atlikti konsulo pareigas, todėl bendri susitikimai, keitimasis patirtimi labai sustiprina kiekvieną garbės konsulą.

Šiais metais pradėjome dar vieną gražią tradiciją. Garbės konsulų asociacijos vardu organizuojame kasmetį bendrą susitikimą, pakviesdami ir savo kolegas diplomatus.

Didžiausia privilegija man – atstovaujant nuostabiai šaliai, megzti naujas pažintis su be galo įdomiais žmonėmis.

Garbės konsulų pasaulis yra didžiulis. Tenka dalyvauti konsulų susitikimuose ir kitose šalyse. Veikiančios pasaulinės garbės konsulų organizacijos vienija tūkstančius garbės konsulų visame pasaulyje. Per tokius susitikimus išsiplečia pažinčių tinklas per visą pasaulį.

Atstovauja Marokui

– Kaip jūs pats tapote Maroko Karalystės garbės konsulu?

– Garbės konsulo veiklą pradėjau prieš beveik metus, atidarant vienintelį Maroko Karalystės garbės konsulatą Lietuvoje.

Ir kaip visuomet tokiais atvejais atsirado, kad kažkas rekomendavo. Negalėjau nesutikti su tokiomis garbingomis pareigomis. Kažkuria prasme tai įvertinimas ir didžiulė atsakomybė vykdant šia visuomeninę veiklą.

– Ar dažnai jums tenka lankytis Maroke?

– Į Maroką stengiuosi nuvykti bent kartą per metus.

– Kokiais klausimais dažniausiai į jus kreipiasi?

– Maroko piliečių Lietuvoje nėra daug, tačiau jie kreipiasi pačiais įvairiausiais klausimais, kuriais visuomet labai malonu padėti – tenka tarpininkauti atnaujinant pasus, konsultuoti kitais konsuliniais klausimais arba tiesiog smagu susitikti ir pasikalbėti, kaip jiems sekasi gyventi Lietuvoje.

Dar dažniau tenka padėti lietuviams, kurie vysto verslus su Maroku ar planuoja ten investicijas.

– Ar jūs pats kalbate arabiškai?

– Man dirbant turizmo versle tenka daug bendrauti su įvairių šalių atstovais, taip pat ir arabų kraštų. Prieš daugiau nei penkiolika metų turėjau galimybę padirbėti Egipte, Turkijoje, todėl tų šalių kultūra nėra svetima. Dirbant Egipte jau galėjau susikalbėti bendromis frazėmis arabiškai, bet dabar jau reikėtų viską prisiminti.

Beje, didžioji dalis marokiečių kalba prancūziškai.

– Ar daug marokiečių apsilanko Lietuvoje per metus?

– Tas skaičius nėra didelis.

Tačiau kiekvienais metais vis daugiau lietuvių vyksta į Maroką, ypač pažintiniais tikslais. Visi grįžta su gražiausiais įspūdžiais. Kiekvienam bent kartą gyvenime būtina aplankyti šią pasakų šalį.

– Ką jums reiškia būti garbės konsulu?

– Į viską žiūriu atsakingai, taip pat ir į šias pareigas. Tačiau jos taip pat sukuria daug galimybių susitikti su be galo įdomiais žmonėmis, keistis tarpusavyje patirtimi, pažinti pasaulį ir plėsti akiratį.