PREMJERĖ: NĖRA PRIEŠTAROS TARP UŽSIENIO REIKALŲ IR KRAŠTO APSAUGOS MINISTRŲ ŽODŽIŲ

Premjerė Ingrida Šimonytė teigia nematanti jokios prieštaros tarp užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio ir krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko pozicijų šalies nacionalinio saugumo klausimais. Tiesiog, nurodė politikė, jos vadovaujamos Vyriausybės nariai situaciją vertina per skirtingas perspektyvas – A. Anušauskas dėmesį skiria Lietuvos gynybiniams pajėgumams, o G. Landsbergis vertina jaučiamas Vakarų partnerių nuotaikas.

Taip politikė reagavo į išsiskyrusias ministrų nuomones dėl Rusijos keliamos grėsmės Lietuvai. G. Landsbergis ragino kuo skubiau persvarstyti šalies saugumo koncepciją, tačiau A. Anušauskas tokių perspėjimų nebuvo linkęs sureikšminti ir tvirtino, kad dramatiškų pokyčių – nėra.

„Manau, kad šių žodžių turinyje nėra kažkokios prieštaros. Tiesiog yra skirtingos perspektyvos, nes krašto apsaugos ministro perspektyva, pirmiausiai, susijusi su mūsų pačių gynybiniais pajėgumais, su mūsų partnerių įsipareigojimais mums padėti“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ sakė I. Šimonytė.

„Bet apie ką kalba užsienio reikalų ministras (...), kalbama apie truputį kitą niuansą. Ir to niuanso negali nepastebėti bet kas, kas šiek tiek stebi Vakarų informacinę erdvę ir tai, kas yra rašoma didžiuosiuose pasaulio dienraščiuose ir leidiniuose, turinčiuose nemažą įtaką politikai tose pačiose Jungtinėse Amerikos Valstijose – tarsi formuojamas toks laukas, kad štai, sankcijos neveikia, kontrpuolimas Ukrainai nenusisekė ir vis tiek reikia kažkaip galvoti apie kažkokias derybas, paliaubas ar kažkokius susitarimus su agresoriumi“, – dėstė politikė.

Todėl, tęsė ministrė pirmininkė, šiame kontekste G. Landsbergio įspėjimai tampa svarūs.

„Tai, man atrodo, užsienio reikalų ministro mintis toje šviesoje yra labai aiški – (...) jeigu susiklostytų tokia situacija, kad agresorius iš tiesų gautų tai, ko nori, tai labai ženkliai pakeistų saugumo situaciją mums, todėl, kad tai reikštų, kad agresoriai vis dar gali gauti tai, ko nori. Man atrodo, tai pagrindinis veiksnys, apie kurį yra kalbama“, – nurodė I. Šimonytė.

Tai, man atrodo, užsienio reikalų ministro mintis toje šviesoje yra labai aiški.

Sureagavo į abejones dėl NATO 5-ojo straipsnio: žmonės nebūtinai yra vienminčiai

Konservatorė taip pat sureagavo į užsienio reikalų ministro abejones dėl NATO 5-ojo straipsnio, kurias jau spėjo sukritikuoti Prezidentūra. I. Šimonytė pabrėžė – 5-ojo straipsnio efektyvumas yra paremtas Aljanso valstybių narių politiniu sutarimu. Todėl, leido suprasti ji, G. Landsbergio būgštavimai turi pagrindo – tą įrodo ir pastaruoju metu keliose NATO valstybėse įvykę rinkimai, kuriuos laimėjo nebūtinai Lietuvai bendramintės politinės jėgos.

„NATO sutarties 5-asis straipsnis yra apie politikų susitarimą. Tai mes galime minėti tuos politikus, kurie yra dabar – jais tikėti ir pasitikėti. Bet, skirtingai nuo Rusijos, politikai NATO valstybėse keičiasi, kadangi vyksta rinkimai“, – dėstė Vyriausybės vadovė.

„Gal yra tokių žmonių, kurie įsitikinę, kad jie visada sėdės aplink stalą, bet, vis dėlto, demokratijose taip nėra – demokratijose žmonės keičiasi ir nebūtinai taip, kaip mums atrodo. Nebūtinai žmonės yra 100 proc. vienminčiai“, – pridūrė ji.

Kaip pranešta anksčiau, trečiadienio vakarą LRT televizijai prezidentas Gitanas Nausėda teigė, kad 5-asis NATO straipsnis yra organizacijos šerdis, todėl šalies politikams nederėtų svaidytis abejonėmis dėl sąjungininkų ryžto ginti Lietuvą.

„Ką mes tuo norime pasakyti? Kad prezidentas Joe Bidenas, kuris atvyko į Vilnių ir sakė, kad 5-asis straipsnis yra šventas, prezidentas Emmanuelis Macronas, kuris išsireiškė panašiais žodžiais, ir kancleris Olafas Scholzas, kuris taip pat sakė apie šio 5-ojo straipsnio svarbą ir šventumą, yra melagiai? Ar tiesiog plepiai? Aš manau, kad taip nėra, ir tikrai nesukelkime abejonių NATO kaip organizacija, nes 5-asis straipsnis yra NATO organizacijos šerdis“, – sakė G. Nausėda.

ELTA primena, kad užsienio reikalų ministras G. Landsbergis išskirtiniame interviu Eltai užsiminė apie būtinybę Lietuvai kuo greičiau įvertinti savo saugumo koncepciją. Pasak politiko, po Šaltojo karo sukonstruota pasaulio struktūra byra akyse, tačiau Lietuvoje apie iškilusias egzistencines grėsmes vis dar vengiama kalbėti.

Visgi, reaguodamas į šiuos perspėjimus, prezidentas G. Nausėda palinkėjo konservatorių lyderiui „atsisėsti ir nusiraminti“.

„Neatsitiko nieko tokio pastarosiomis savaitėmis ar dienomis, ko nebūtume žinoję anksčiau. Tačiau tuo metu vertinimai buvo vienokie, staiga spalvos labai sutirštinamos. Siūlyčiau tiesiog užsienio reikalų ministrui atsisėsti ir nusiraminti”, –žurnalistams Nemenčinėje sake G. Nausėda.