Lietuvos parlamentarų delegacija ketvirtadienį vyksta į Lenkija aiškintis, kodėl stringa per šią šalį siunčiama parama Ukrainai.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos bei Užsienio reikalų komitetų pirmininkai konservatoriai Laurynas Kasčiūnas bei Žygimantas Pavilionis su Lenkijos kolegomis taip pat ketina aptarti gynybos, kitus bendrus klausimus.

Projekto „Šaulių leičiai“ vadovas Haroldas Daublys sako, kad daugiausia problemų kyla dėl dvigubos paskirties prekių, pavyzdžiui, termovizorių, dronų, išvežimo per Lenkiją.

„Yra tekę susidurti, kad Lenkijos pusė labai kruopščiai žiūri krovinius (...), jie tikrina, derinasi, aiškinasi, prašo iš savo kolegų patikslinimų. Ir visa tai gali užtrukti nuo 5 valandų iki 20 valandų vien tik buvimo Lenkijos muitinėje. Pridėkime prie to, kad yra dar eilė prie sienos, kad privažiuotumėme iki jų, tad gali išpulti nuo 6 valandų iki 24 valandų“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė H. Daublys.

Anot L. Kasčiūno, pagreitinti paramos gabenimą galima pasisamdžius Lenkijos logistikos įmonę, nes jie šalyje turi daugiau teisių, nei bet kurios kitos ES valstybės juridiniai asmenys.

„Tai yra papildomi pinigai mūsų paramos vežėjams, laiko klausimas, daug visokių biurokratinių kliūčių. Suprantame, kad procesą reikia kontroliuoti, be jokios abejonės, kad nesusiformuotų kažkokia tai juodoji rinka. Bet, kita vertus, viską tikrai galima daryti paprasčiau. Aš manau, kad mes su Žygimantu šiandien ir rytoj mes tuos klausimus iškelsime kartu“, – sakė L. Kasčiūnas.

Suprantame, kad procesą reikia kontroliuoti, be jokios abejonės, kad nesusiformuotų kažkokia tai juodoji rinka. Bet, kita vertus, viską tikrai galima daryti paprasčiau.

Ž. Pavilionio teigimu, logistiniai klausimai privalo būti derinami, tačiau prieš spalį vykusius rinkimus jie „kurį laiką jie derinami nebuvo“.

Vis dėlto Seimo URK vadovas sako matantis teigiamų ženklų derybose tarp Kyjivo ir Varšuvos dėl kylančių logistinių nesutarimų grūdų ir kitų prekių gabenimo klausimais.

„Labai tikiuosi, kad atsiras tie tarpusavio interesų derinimo mechanizmai tarp Kyjivo ir Varšuvos ir mes visi kartu su Varšuva ir Kyjivu tas problemas greitai išspręsime. Nes tai yra ir grūdai, ir visa kita logistika“, – kalbėjo jis.

Anot Ž. Pavilionio, su kolegomis Lenkijoje ketinama aptarti ir tolesnę Ukrainos gynybą, Vakarų paramą šaliai, įskaitant Jungtinių Valstijų abejones, Vengrijos prieštaravimus Europos Sąjungos sutarimams.

L. Kasčiūnas pabrėžė, kad Lenkijai tenka „raktinis vaidmuo“ kaip regiono lyderės, kuri kartu su Baltijos šalimis formuotų Vakarų valstybių darbotvarkę remiant Ukrainą iki šios pergalės prieš Rusiją.

Taip pat, pasak jo, Lenkija yra svarbi Lietuvos partnerė gynybos srityje, parlamentaras pabrėžė būtinybę, kad Lenkija savo gynybos planuose numatytų Suvalkų koridoriaus ir Baltijos šalių gynybą „kaip savo integralią gynybos dalį“.