Buvę diplomatai tvirtina, kad į Lenkijos valdžios žodžius dėl galimos grėsmės Suvalkų koridoriuje numoti ranka nereikėtų.

LNK reportaže plačiau pakomentavo Nepriklausomybės akto signataras Česlovas Okinčic.

– Dabar tvyro įtampa Lietuvos ir Lenkijos pasienyje. Kalbama apie „Wagner“ grupuotės galimą provokaciją prie Suvalkų koridoriaus. Savaitgalį pasisakė Lenkijos prezidentas ir premjeras. Ką gali išduoti šios politikų kalbos?

– Lenkijoje prasidėjo rinkiminė kampanija. Lenkijos premjeras ir jo pavaduotojas yra valstybės lyderiai, kiekvieną savaitgalį važinėja po Lenkiją. Susitikimas su pasienio gyventojais turi šiek tiek rinkiminio atspalvio, bet iš kitos pusės matome, kad „Wagner“ grupės atstovų vis daugėja Baltarusijoje ir jie vis arčiau Lenkijos sienos. Tas negali būti nepastebėta. Teisinga, kad apie tai kalbama. Ir labai svarbu, kad Vokietijos karininkų dalis yra arčiau sienos. 10 proc. rinkiminės kampanijos, bet 90 proc. reikia tiesiog rimtai pasiruošti. Ne tam, kad kažkoks grasinimas bus realus, bet tam, kad parodyti Vladimirui Putinui ir Aleksandrui Lukašenkai, kas lauks šios „Wagner“ grupės prie pasienio. Mes privalome būti aktyvūs, mūsų armijų veiksmai turi būti sukoordinuoti. Negalime laisvai jaustis, lyg jokios grėsmės nebūtų. Nežinia, ką A. Lukašenka gali liepti „Wagner“ grupei daryti savo šalyje.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Aukščiausi politikai važiuoja į pasienį, kalbasi su žmonėmis. Kokios nuotaikos Lenkijoje?

– Nuotaikos ramios, tačiau Lenkija supranta, kad ji – dalis NATO ir kad tas pasienis irgi yra NATO pasienis. Jie supranta, kad NATO pajėgos visada padės apsiginti. NATO pajėgų Lenkijoje yra pakankamai daug ir jų vis daugėja, ypač JAV karinių pajėgų. Santykiai tarp Lenkijos ir Amerikos labai aktyvūs.

– Matome, kaip puikiai sutaria Lietuvos ir Lenkijos prezidentai. Ar esant net didžiausiai grėsmei, mūsų santykiai yra saugūs ir mes atremsime kiekvieną grėsmę? Galbūt kažkas dabar kiša pagalius į gerus Lenkijos ir Lietuvos santykius?

– Santykiai tikrai labai geri. Abiejų valstybių pozicija, ypač NATO viršūnių susitikime ar Briuselyje, yra vienoda. Mes viską darome glaustai susitarę. Tai rodo, kad aukščiausios valdžios atstovai supranta bendradarbiavimą ir to svarbą. Mūsų autoritetas išaugo Vakarų valstybių tarpe. Tai, ką mes kalbėjome prieš 20 metų, Vakarai pagaliau suprato – Rusijos agresijos veiksmai yra realūs ir privedė prie karo Ukrainoje. Labai svarbu tas bendradarbiavimas – ne tik karinio pobūdžio, bet ir kultūros, energetikos sričių. Viskas vyksta tvarkingai, taip, kaip privalo būti tarp kaimynų, kurie turėjo bendrą valstybę net 400 m. Tie istoriniai aspektai šiandien labai svarbūs. Kita vertus, yra provokacijų iš Rusijos.

Nuotaikos ramios, tačiau Lenkija supranta, kad ji – dalis NATO ir kad tas pasienis irgi yra NATO pasienis.

Kai V. Putinas ar A. Lukašenka paskleidžia informaciją apie tai, kad Lenkija nori atimti dalį Ukrainos. Lenkija giliai supranta, kad Ukraina kariauja su Rusijos agresoriais ir deda visas pastangas padėti Ukrainai. Džiaugiuosi, kad kai tik Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda ruošiasi vykti į Kijevą, šalia būna ir mūsų prezidentas Gitanas Nausėda. Labai svarbu, kad Lenkijos prezidentas atvyko į Lietuvą dar prieš NATO susitikimą, tam, kad suderintų veiksmus šito NATO susitikimo metu. Jis rado laiko susitikti su lenkų tautine mažuma Lietuvoje, buvo labai įdomus susitikimas. Jis pristatė, kaip dirba su G. Nausėda, kaip jis stengiasi, kad mūsų veiksmai būtų koordinuoti ir tai rodo, kad jis ne vien rūpinasi gerais santykiais, bet ir rūpinasi čia gyvenančia lenkų tautine mažuma.