GYDYTOJUS NUSTEBINO SUŽALOTŲ VYRŲ POKALBIS PALATOJE

Kai tik šiltesni orai ar daugiau laisvų dienų, skubiosios pagalbos skyrius sulaukia apie trečdalį daugiau pacientų. Atvažiuoja ir apsinuodiję, ir pirštus nusipjovę, ir ką nors susilaužę.

Išsamiau apie traumas, nutinkančias per ilguosius savaitgalius, RVUL Vyresnysis gydytojas ortopedas traumatologas kalbėjo Artūras Zubrickas.

– Ar ilgųjų savaitgalių metu jums prasideda darbymetis, kai visi atvažiuoja su įvairiomis traumomis?

– Ligoninėje darbymetis nenutrūksta niekada. Bet pastebime, jeigu geras oras ir kiti svarbūs faktoriai, tai pacientų srautas Skubiosios pagalbos skyriuje padidėja 20–30 proc., kadangi šventinėmis dienomis nedirba poliklinikos.

– Kokias specifines traumas žmonės pasidaro vasaros sezonu?

– Vasarinės traumos – sunkesnės nei žieminės traumos. Kadangi veiklos sritys yra įvairesnės: sportas, dviračiai, motociklai, ūkiniai darbai, kur naudojami didelės galios įrankiai – šlifuokliai, pjūklai.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kokias traumas žmonės pasidaro pramogaudami vandenyje – ar neapsižiūri kranto, ar neįvertina situacijos?

– Geras oras – didelis katalizatorius traumoms. Žmonės planuoja įvairų laisvalaikį, judesio daugiau, tai ir tikimybė traumoms didesnė. Tarp vandens pramogų – šuoliai į vandenį, nežinant gylio. Taip pat svarbus faktorius traumoms yra alkoholis. Traumų gama tikrai plati: traumos nuo įpjovimų, sumušimų, lūžių, patempimų.

– Ar atvyksta ir alkoholiu apsinuodiję žmonės?

– Jeigu ne alkoholis, tai 30 proc. traumų mes neturėtumėme. Tai labai stiprią įtaką darantis veiksnys traumoms. Būna nelogiški sprendimai, pradedami darbai išgėrus, konfliktai šeimose, tarp draugų, įvairios muštynės.

– Ar yra kažkokios traumos, kurios net jus sugebėjo nustebinti, kur galvojate, kaip žmogus sugebėjo taip pasidaryti?

– Per tiek metų neįmanoma nustebinti. Bet vis tiek atsiranda atvejų. Pavyzdžiui, gulėjo du motociklininkai, abiem atviri lūžiai ir vienas su kitu diskutuoja apie tai, kokį motociklą turi. Neadekvačiai vertina savo situaciją. Bet yra ir socialinės problemos, nes po traumos žmogus gali ir du mėnesius būti nedarbingas. Tai našta valstybei ir šeimos nariams – nemobilus žmogus, kuriuo reikia rūpintis. Kitas dalykas, šeima netenka lėšų, našta ir valstybei, ir ligoninėms, nes išlaidos tokiems pacientams yra nemažos.

– Kokios būna ūkinių darbų traumos?

– Vasarą suaktyvėja sodybų darbai, remontai. Per laisvus savaitgalius planuojami įvairiausi darbai. Susižeidžia ypač tie, kurie dirba savarankiškai ir neįvertina įrankių. Kampinis šlifuoklis turi didžiules apsukas ir kai kurie žmonės drąsiai sau, be jokių apsaugų, dirba netinkamai ir pritaiko įrankius ne pagal jų paskirtį. Tiesiog nesusipažinimas su darbo įrankiais.

– Kaip manote kodėl dauguma dirba be apsaugų? Ar čia nevyriška dirbti su apsaugomis?

– Bet ir moterys ima ir žoliapjovę, ir kitus įrankius, čia ne tik vyrai. Apie darbo saugą daugelis nežino. Prieš imant naują įrankį, reiktų pažvelgti „Youtube“ vaizdo įrašų, kaip saugiai dirbti. Juk yra pirštinės, kitos specialios apsaugos priemonės. Jeigu tu nedirbi šioje sferoje, tai geriau ją perteikti mokančiam. Bet žmonės drąsūs – nori patys daryti, o tai dažniausiai baigiasi nelaime