VIS GARSIAU KALBA APIE SISTEMOS GRIŪTĮ: AUTOBUSAIS NIEKS GYDYTOJŲ NEATVEŠ

Panevėžio ligoninėse nebėra alergologo, o gyventojų – netoli 90 tūkst. Panevėžiečiams siūloma vykti arba į privatų kabinetą, arba į kitą miestą. Respublikinė Panevėžio ligoninė aiškina, kad tokio specialisto neranda jau pusmetį. Tiesa, Sveikatos apsaugos ministerija kaltina ir pačią ligoninę, esą ji nėra net išplatinusi darbo skelbimo, tačiau rajonų ligoninių vadovai sako, kad situacija su gydytojais specialistais prastėja kone visur, išskyrus Vilnių ir Kauną.

Kur situacija prasčiausia ir kokių specialistų trūksta papasakojo Joniškio ligoninės vadovas Martynas Gedminas.

– Problema, apie kurią asmeniškai girdėjau prieš 20 metų, kad labai neatsakingai elgiamės su išvažiuojančiais gydytojais. Kad leidome tokiose šalyse kaip Norvegijoje, Anglijoje, Vokietijoje susidaryti šimtinėms mūsų medikų diasporoms. Jeigu Panevėžyje trūksta specialistų, lygiai taip pat ir pas mus, Joniškio miestelyje, Šiaulių regione. Labai trūksta bendro profilio specialistų: vidaus ligų gydytojų, šeimos gydytojų, skubiosios medicinos gydytojų, kurie mums užtikrina svarbiausias dienines paslaugas, nes konsultantą iš Kauno gali prisikviesti kartą per savaitę ar kartą per mėnesį. Kažką pabudėti irgi gali prisikviesti, bet tų žmonių, kurie užtikrina kasdienes paslaugas, jų be galo trūksta.

– Ar žinote kitų mažųjų miestų problemas? Ko jiems trūksta? 

– Problemos visur yra tokios pačios. Jau du–tris metus sakau, kad ta byranti sistema pradės griūti ir tai, turbūt, prasideda dabar. Matau, kad daugelyje vietų bijoma pripažinti tiesą, įvairiais būdais bandoma „užkamšyti skyles“. Visuose rajonuose, kurie yra nutolę nuo Kauno ir Vilniaus, bendro profilio gydytojų trūkumas tikrai yra, ypač, kai kalbame apie kokybiškas paslaugas, o ne apie skyrių užkamšymą.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kaip gali taip nutikti, kad tokio dydžio mieste kaip Panevėžys, pritrūko vieno vienintelio alergologo, kuris galėtų pakonsultuoti? Ar jums tai suvokiama?

– Suvokiama, nes čia – ledkalnio viršūnė. Atrodo, kad tas dešimtmečius ignoruotas problemas reikės išspręsti mano kartai. Turime giliai pažiūrėti, kodėl tokios problemos išsivystė, turime pažiūrėti į medikų rengimą ir pradėti ieškoti pavyzdžių, kaip tokias problemas sprendžia kitos šalys, nes mūsų medikų parengimas – itin rigidiškas ir jau sutrūnijęs. Žmonėms nereikia alergologo, jiems reikia paslaugos, kuri apima alergologiją. Galbūt lanksčiau galime pažiūrėti į papildomas kvalifikacijas vidaus ligų gydytojams, šeimos gydytojams, skubios medicinos gydytojams, kurie pabaigė rezidentūrą. Galbūt jie domėjosi būtent imunologija, alergologija, astma. Turime išeiti iš to burbulo, iš to socialistinio modelio, turime liberalizuoti savo požiūrį, medikų rengimą, nes jau autobusais nieks gydytojų neatveš. Paskyrimo nėra, todėl reikia galvoti, kaip sukurti sąlygas. Jeigu tokia situacija išlieka, tai rodo, kad mes turime sisteminių bėdų.

– Galbūt prie problemų sprendimo galėtų prisidėti valstybė ir savivaldos?

– Manau, kad būtent medikų rengimo procese didelė atsakomybė ir tenka Sveikatos ministerijai. Jai reikia pilnai perimti medikų ruošimą, nes dabar per pusę dalinasi su Švietimo ir sporto ministerija. Reikia suplanuoti medikų rengimo modelį, apie kurį mes kalbėjome. Tai – sisteminė problema. Įdomu, kada ją išspręsime.

Čia – tiesiog ruletė ir karštos bulvės mėtymas.

Kalbant apie savivaldybę, man kaip gydytojui, tokie sprendimai nėra tvarūs. Pririš žmogų prie daugiatūkstantinės paramos, nes paramą gali pasiimt nebūtinai pačios geriausios kompetencijos gydytojas, o tai sukelia labai daug klausimų jau esančiam kolektyvui. Čia – tiesiog ruletė ir karštos bulvės mėtymas. Mes turime peržiūrėti ir liberalizuoti medikų rengimo sistemą.

– Ar pacientai, tarkime, iš tokio didesnio miesto kaip Panevėžys, pasitikės gydytojais, kurie dirba mažesniame mieste?

– Tai kultūrinis dalykas. Matau, kad vyresnio amžiaus žmonės vis dar nenoriai žiūri į universitetinę ar respublikinę ligoninę, o jaunesnių žmonių požiūris liberalesnis, nes jaunas žmogus žiūri į specialistą. Gyvename XXI amžiuje, nepamirškime telemedicinos galimybių. Kad alergologas nedaro kažkokių intervencijų, reikia proto, o protą galime pasitelkti telemedicinos galimybėmis. Generalistas – plataus profilio specialistas, kuris konsultuoja žmogų, jis jau turi tam tikrą žinių pagrindą ir po to pats pasitaria su specialistu. Pats modelis, kada vykdome pacientų logistiką, nėra išdirbtas. Bent jau alergologo prasme – ji yra išsprendžiama. Bet kai ateina klausimas apie intervencinį radiologą, kuris gydo žmones ištiktus insulto, čia – visai kitas dalykas, nes to gydytojo reikia vietoje visą parą. Ta problema ateis ir jos jau taip paprastai neišspręsime.