APIE A. VALUJAVIČIAUS KELIONĘ PER ATLANTĄ: NEĮSIVAIZDUOJU, KIEK REIKIA TURĖTI STIPRYBĖS

120 dienų, 14 valandų ir 48 minutės – taip savo kelionę išmatavo Atlantą įveikęs Aurimas Valujavičius. Iššūkio finišas buvo sudėtingas, tačiau keliautojas ekstremalas po keturių mėnesių irklavimo pagaliau žengė ant tvirtos žemės ir iš karto pateko į artimųjų ir jį pasitikusių Amerikos lietuvių glėbį. Apie keliautojo, ekstremalo Aurimo Valujavičiaus žygį per Atlantą LNK žurnalistas kalbėjosi su šią kelionę stebėjusiu kolega Nerijumi Bliujumi. 

– Kodėl tai svarbu, ką padarė A. Valujavičius?

– Norėčiau Aurimui nusiųsti didelę širdelę, apkabinimus tiek nuo savęs, tiek nuo visos Lietuvos. Jo kelionė, prasidėjusi praėjusių metų pabaigoje, atrodė neįmanoma. Iki šiol buvo tik du žmonės tą padarę su irkline valtimi – įveikę daugiau kaip 8 tūkst. km. Vienas iš jo tikslų buvo paminėti 90-ąsias Dariaus ir Girėno skrydžio per Atlantą metines. Aurimas – ne perskrido, o perplaukė, bet, manau, užfiksavo ne ką mažesnį istorinį pasiekimą.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– A. Valujavičius yra antras vyras tai padaręs ir pirmas lietuvis. Tiesa, iš filmuotos medžiagos matyti, kad po ilgo buvimo vandenyje labai netvirtai jautėsi ant žemės. Ar buvo nerimo dėl jo sveikatos?

– Be abejo. Jis netgi pats, kai išlipo į krantą, užsiminė, kad jautėsi taip, kaip pradžioje kelionės ką tik įlipęs į savo valtį. Tik po paros priprato prie siūbavimo. Panašiai jis apibūdino savijautą ir išlipęs į krantą. Sunkiai stovėjo ant kojų, buvo fiziškai išsekęs. Susitikęs su lietuvių bendruomene nors ir dalino parašus, džiaugėsi kartu, bet tiek emociškai, tiek fiziškai jis buvo visiškai išsekęs. Paskutinėmis kelionės dienomis jam teko atidėlioti finišą. Vieną dieną irklavo net dvidešimt valandų. Neįsivaizduoju, kiek reikia turėti stiprybės.

Aurimas į Lietuvą žada grįžti kažkur gegužės pradžioje.

– Kokio pasiruošimo reikėjo šiai ekstremaliai kelionei?

– Tai buvo dešimtoji jo kelionė. Jis jau buvo pagarsėjęs savo iššūkiais. Apie šią kelionę per Atlantą jis pradėjo galvoti dar 2020 metais, bet užklupo pandemija. Po jos jis įsigijo valtį, su kuria ir plaukė. Jis ruošėsi visą vasarą. Startuoti turėjo iš Ispanijos lapkritį, bet startas buvo atidėtas. Visą tą laiką jis skyrė ruošimuisi.

– Su kokiais didžiausiai iššūkiais Aurimui teko susidurti vandenyje plaukiant irkline valtimi ir irkluojant diena iš dienos?

– Aurimas nuo pat kelionės pradžios dalinosi savo įspūdžiais, potyriais. Minėjo, kad sunkiausia tvarkytis bus su bangomis, nes vandenynas būna tai ramus, tai audringas. Kartą jis net buvo iškritęs iš valties po didžiulės bangos. Bet jis turėjo visas saugumo priemones, buvo prisisegęs. Kitas dalykas – vandenyne yra pavojingų gyvūnų. Minėjo, kad matė ir ryklių, ir medūzų. O jam nori nenori reikėdavo kaskart apvalyti valties dugną ir nerti į vandenį. Be to, plaukiant vandenyne labai svilina karšta saulė, tas nuolatinis spinduliavimas į galvą, karštis irgi vargina, yra nemažas iššūkis. Taigi jam teko įveikti nemažai iššūkių, apie kuriuos asmeniškai jis papasakos pats. Aurimas į Lietuvą žada grįžti kažkur gegužės pradžioje.