PER PRATYBAS „PERKŪNO GRIAUSMAS“ IŠRYŠKĖJO KEISTINI TEISĖS AKTAI, SAKO V. RUPŠYS

Penktadienį pasibaigus didelio masto nacionalinėms karinėms pratyboms „Perkūno griausmas“, Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys teigia, kad jos atskleidė keistinus teisės aktus, kitus tobulintinus elementus sprendimus priimant vyriausiajam ginkluotųjų pajėgų vadui.

„Šitų pratybų metu išryškėjo tokie dalykai kaip keistini teisės aktai, pajėgų panaudojimas laike, erdvėje, kur reiktų priimti sprendimus ne kariniam vadui, bet politiniam aukščiausiam vadui, tai yra mūsų vyriausiajam ginkluotųjų pajėgų vadui“, – LRT laidoje „Dienos tema“ kalbėjo V. Rupšys.

„Kai kurie procesiniai, procedūriniai dalykai gali būti tobulesni ir išsirašėme, ką turėtume tobulinti, kaip pateikti klausimus prezidentui, kaip prieiti prie vieno ar kito sprendimo“, – taip pat pažymėjo generolas.

Iki gegužės 10 dienos vykusiose pratybose „Perkūno griausmas 2024“ Lietuvos kariuomenė ir visos valstybės institucijos treniravosi perėjimą iš taikos į karo metą.

„Perkūno griausmas“ taip pat apėmė kelius mažesnius mokymus: „Perkūno bastionas 24“, „Budrus sakalas 2024“, „Audros smūgis 24“, „Kibernetinis skydas“, buvo aktyvuojamos Lietuvos kariuomenės greitojo reagavimo pajėgos.

Mokymuose treniruoti komendantai, jiems formuojant komendantinius vienetus, vykdyta materialiojo turto rekvizavimo treniruotė, Vilniaus Viršuliškių ir Aukštųjų Panerių bei Kauno Palemono rajonuose buvo įvesta mokomoji komendanto valanda.

Kai kurie procesiniai, procedūriniai dalykai gali būti tobulesni ir išsirašėme, ką turėtume tobulinti, kaip pateikti klausimus prezidentui, kaip prieiti prie vieno ar kito sprendimo.

Pratybose dalyvavo ir prezidentas Gitanas Nausėda, atlikęs vyriausiojo ginkluotojo pajėgų vado užduotis.

Jam buvo pateikta informacija, kuria remdamasis šalies vadovas turėjo priimti sprendimus, G. Nausėda susipažino su jungtinių žvalgybos centrų veikimo principais, stebėjo ginkluotųjų pajėgų gebėjimą pasirengti gynybai.

Lietuvoje toliau vyksta Vokietijos Bundesvero karinės pratybos „Didžioji kvadriga 2024“ („Grand Quadriga 2024“), jos truks iki gegužės pabaigos.

Šios pratybos orientuotos į dviejų divizijų perdislokavimą iš centrinio Europos regiono į rytinį. Lietuvos kariuomenės vienetai kartu su Vokietijos vienetais dalyvauja mokymuose planuojant ir vykdant operacijas, taip pat teikia priimančiosios šalies paramą.

Pratybų metu į Silvestro Žukausko poligoną Pabradėje Švenčionių rajone ir Kazio Veverskio poligoną Kazlų Rūdoje perdislokuojama daugiau kaip 3 tūkst. Vokietijos karių bei 200 vienetų karinės technikos.