UNIVERSITETAI NEIŠNYKS, BET PRIVALĖS KEISTIS

Anksčiau universitetas buvo viena iš stotelių link karjeros, kurią, gavus diplomą, galima pamiršti. Šiandien aukštųjų mokyklų funkcija keičiasi, jos prisitaiko prie besimokančiųjų poreikių. Mokymasis visą gyvenimą, persikvalifikavimas, lankstūs mokymosi keliai – šie iššūkiai atveria naujas galimybes visoms suinteresuotoms pusėms.

„Lankstumas visų pirma reiškia tai, kad besimokantysis turi galimybę ugdyti būtent tas kompetencijas, kurių jam tuo metu reikia ir tą daryti gali jam patogiu laiku, tempu ir vietoje. Tai apima daug dalykų, bet tuo pačiu ir galimybę mokymosi procesą derinti su savo gyvenimo būdu“, – teigia Kristina Ukvalbergienė, Kauno technologijos universiteto (KTU) studijų prorektorė.

Pasak jos, šiandien mokymasis peržengia valstybių sienas, o aukštos kokybės turinio pasiūla verčia universitetus stiprinti tarpusavio bendradarbiavimą, jungtis į aljansus ir siūlyti tarptautines ir tarpdisciplinines studijų programas.

Viskas keičiasi

Pasak Aalborgo universiteto (Danija) profesoriaus Euan Lindsay, šiandien studijos turi būti tokios, kad derėtų prie besimokančiųjų gyvenimo būdo. Šiuolaikiniai studentai internete gali rasti bet kokį turinį (filmus, tinklalaides, vaizdo įrašus). Natūralu, kad jie nori susipažinti su teorine medžiaga tada, kai jiems tai patogu, bet nebūtinai tuo metu, kai tvarkaraštyje numatyta paskaita. Eksperto teigimu, toks pokytis – neišvengiamas, ir aukštojo mokslo institucijos turės prisitaikyti.

„Prieš šimtą metų arklys buvo pagrindinė transporto priemonė. Vis dėlto šiandien, nors ir gali nusipirkti arklį ir juo keliauti, toks būdas – toli gražu ne įprastas. Kai pamatysime, kokių privalumų suteikia galimybė mokymosi medžiagą pateikti ne sinchroniškai, o pagal poreikį ir prieinamą internete, aukštojo mokslo sistema tiesiog prie to prisitaikys“, – teigia E. Lindsay, Aalborgo universiteto Probleminio mokymo centro inžineriniams mokslams ir tvarumui profesorius.

Prieš šimtą metų arklys buvo pagrindinė transporto priemonė. Vis dėlto šiandien, nors ir gali nusipirkti arklį ir juo keliauti, toks būdas – toli gražu ne įprastas.

Jo teigimu, jei anksčiau buvo įprasta, kad paskaitos universitete vyksta tik gyvai, šis supratimas ima keistis. Iš dalies pokyčius lėmė ir koronaviruso pandemija, paskatinusi kurti įvairius nuotolinio dėstymo būdus. Šiandien paskaitos gali būti ne tik nuotolinės, bet ir įrašytos, jų galima klausytis keliaujant, sustabdant ir pakartojant svarbius momentus. Maža to, galima rinktis iš įvairios prieinamos medžiagos tam tikra tematika.

„Tiesioginis kontaktas daug labiau tinka santykiams užmegzti, bet juos palaikyti galime ir internetu. Internetinis seminaras netinka siekiant profesinės praktikos, tačiau jei paskaitos tikslas – supažindinti su nauja teorija ar sąvoka, studentai gali peržvelgti medžiagą savo tempu ir laiku. Tiesioginio susitikimo metu galima aptarti neaiškius dalykus arba atlikti praktines užduotis teorijai pritaikyti“, – mano E. Lindsay.

Internete jau dabar gausu medžiagos įvairiausia tematika, pristatomos talentingų lektorių, kurių įdomu klausytis. Probleminio mokymo ekspertas E. Lindsay mano, kad ilgainiui teorinės medžiagos vaizdo pristatymus gali perimti didžiosios vadovėlių leidyklos. Universitetai ir toliau liks kompetencijų kalvė, tačiau jiems teks tapti lankstesniems ir prisitaikyti prie pokyčių.

Vaizdingas palyginimas

KTU organizuotame kasmetiniame renginyje „Studijų kokybės diena“ pranešimą skaitęs E. Lindsay teigė, kad vienas iš pokyčių, kuriuos universitetai turi įdiegti, norėdami prisitaikyti prie šiuolaikinės rinkos, yra studijų programų išlaisvinimas. Tai yra – jos turėtų būti kuriamos galvojant apie rezultatą, apie tai, kokių gebėjimų tikimės iš studijas baigusių studentų.

„Kai žiūrime į katedras, negalvojame apie atskiras plytas, iš kurių jos pastatytos. Jei norime, kad mūsų studentai išmoktų statyti katedras, turime galvoti apie kompetencijas, kurių reikia, kad jie jas pastatytų. Kaip mes juos išmokysime termodinamikos ar matematikos, kaip tikrinsime jų žinias – yra tik detalės“, – mano E. Lindsay.

Tarsi kelionių agentūra

Poreikis įgyti kvalifikaciją patvirtinantį dokumentą – diplomą – gali iškilti bet kuriame karjeros etape. Pavyzdžiui, kvalifikacijos prireikia kandidatuojant į aukštesnes pareigas ar siekiant licencijos; yra duomenų, rodančių, kad aukštesnis išsilavinimas susijęs su didesnėmis pajamomis. Darbo rinkoje jau įsitvirtinę žmonės turi žinių ir įgūdžių, todėl jie gali jausti, kad kai kuriuos studijų programų dalykus išmano pakankamai gerai.

„Prisimenu vieną studentą, kurio kelionė į universitetą, kad atliktų privalomus laboratorinius darbus geodezine įranga, užtrukdavo porą valandų. Kartą sutikau jį labai suirzusį, ir kai paklausiau, kas atsitiko, atsakė, kad šios įrangos remontas yra jo kasdienis darbas“, – pasakoja E. Lindsay

Jo manymu, universitetams lankstumas šioje situacijoje labai reikalingas. Juokaudamas E. Lindsay lygina ateities universitetus su kelionių agentūromis: sumanęs keliauti, gali pats užsisakyti ir lėktuvo bilietus, ir viešbutį, o nuvykęs į vietą – ir turistinę programą. Tačiau gali paprašyti tokios paslaugos ir kelionių agentūros – jie gali pasirūpinti visa kelione arba, pagal poreikį, tam tikrais jos aspektais.

KTU studijų prorektorė K. Ukvalbergienė teigia, kad neformaliuoju ar savaiminio mokymosi būdu įgytų kompetencijų pripažinimą KTU taiko jau daugiau nei dešimtmetį.

„Pavyzdžiui, jei manote, kad turite tam tikrą kompetenciją, sakykime, projektų valdymo, universitetas gali patikrinti Jūsų gebėjimus ir šią kompetenciją formaliai pripažinti. Formaliai pripažintas kompetencijas galima įskaityti kaip universiteto studijų programos ar modulio rezultatus, kurių nereikės papildomai studijuoti“, – aiškina K. Ukvalbergienė.